Nuorodos:
Dviračių saugojimas nuo vagių.
Nepamirškite... jei nuspresite manes paklausyti ir išsiristi iš savo "kokono", kad pateksite ne į draugišką pasaulį. Dviračių nepakanka važinėtis. Reikia jį dar ir saugoti.
Paieškos puslapis tiems kas atsitiktinai susitiko ir kaipmat pasimetė.
Galbūt ji arba jis vis dar tavęs ieško. Jei čia nepasiskelbė, gal ir neieško. Patikrink, ir žinok. Pažiūrėk, ir perduok kitam. Žinios yra jėga. Nežinia bei pletkos yra tamsa.
Ieškoti ten leidžiu, net kai susitikote ir pasimetėt be žodžių - vien žvilgsniu.
Kitas paieškos būdas: tiesiog dažniau eik pasivaikščioti. Įvairink gyvenimą. Apie tai rašau puslapyje, kurį dabar žiūri.
Gimstamumo didinimo politika draudžiama.
Andriuko "Aplinkos apsaugos įstatymas", 4 straipsnis pataria tau negimdyti. Gyvenk sau, o ne kitiems. Būk savimi - savanaudiška. Sutausosi gamtą ir visuomenę nuo savo atžalų.

Bernų priedai, tapkite savarankiškos.

Moterys yra paskutinė viltis.

Jei mažinsite automobilizmą ir didinsite dviratavimą, mainais gausite sveikatą ir laimę.
Esate pletkininkės (bernai yra nemažesni pletkininkai).
Paskolinkite man savo liežuvius!
Iki šiol platinote prasimanymus bei gandus. Dabar, verčiau, platinkite svarbias žinutes, kurias rašau žemiau. Jūsų liežuvis gali išgelbeti kam nors gyvenimą. Gandai yra skvarbesni už bet kokį laikraštį. Jie pasieks atokiausią protą. Taigi - neškite!..
Turinys:
[...] Kreipimasis į moteris: verskite vyrus automobilistus padoriais žmonėmis.
[...] Dviratis sukelia laimę.
[...] Kaip sportuoti.
[...] Įvairink kelią. Kur ir kaip važiuoti dviračiu nenuobodžiai.
[...] Kaip sulieknėti.
[...] Kaip ieškoti bernų. Kabinti, kalbinti.
[...] Kaip saugotis chuliganų, ir automobilastų.
[...] Darbas užsienyje: į vergiją tave parduos tas kuom labiausiai pasitiki.
[...] Darbo pasiūlymas: džiaugiesi neva radai darbą? Radai darbdavį, kuris tavę išnaudos, arba parduos.
[...] Modelių agentūra, bei interneto pažinčių svetainė tėra porno, savadautojų ir preikeivių žmonėmis priedanga.
[...] Susiradai berną užsienietį. Ne! Tai jis tavę surado. Gavai vienkartinį darbą sekso turizmo versle.
[...] Nedirbk viršvalandžių. Prasikaltai ne tu.
[...] Negerk. Gerk gyvenimą, ne alkoholį.
[...] Nesibučuok. Nesileisk pratinama prie tvirkinimo ar aplaidumo.
Andriukas kreipiasi į moteris: verskite vyrus automobilistus padoriais žmonėmis.
Šį kreipimąsi rašiau į vieną moterų sritį internete. Bergždžiai bandžiau jas atitraukti nuo pliurpalų ir aptarti ar nuveikti bent kažką prasmingą. Trumpam tikrai pavyko atkreipti dėmesį į dviratį. Kai kurios netgi prisiminė, kas tai yra, ar net jį minusios. Tokias kalbas jos pavadino nuolatiniu važinėjimu "daug".
"Vilką minim, vilkas čia." - It pylipas iš kanapių išlindo ir kvailas, sustorėjęs nuo geldų vyras. Jis nuolat prisisiurbęs prie tos moterų interneto srities. Tai sprendžiau iš jų archyvo. ... Nuolat "kukuoja" - įterpia priminimus apie save, be ryšio su pliurpiamu dalyku. Mat pamatė manyje varžovą. Jokios esmės jis vėl neparašė. Tik vėl priminė apie save. Manau, visiems aišku ką jis veikia toje moterų srityje. Bet tai aišku tik ne toms moterims. Jos priminimą apie save priima už gryną pinigą ir rašo atsakymus, lyg jis būtų ką parašęs tikrai.
Netrukus mano žinutė paskendo. Srauni pliurpalų upė tesėsi. Palikau jas. Nestebėjau. Stebėti upę nėra prasmės. Niekas nevyksta. Yra moterų, kurios sako, kad stebi medį. Tiek daug medinių minčių joms iš jo kyla...
"Akmuo" sukelė "bangas". Jos nurimo.

Gerbiamos moteriškės.

Gal pasakytumėt jūs man, kodėl jus pasaulio negelbėjate?
Apsileido vyrai, ir visi kiti Lietuviai bei Litvinaitės be jūsų tvirtos rankos. "Anu marš" visos raginti vyrus sėsti ant dviračių! Baikime šitą automobilazmo bakchanaliją kuri ant šitos liurbių šalies dedasi! Storėja vyrai, tunka, ir kvailėja. O jus ničnieko neveikiate.

Aš vienas negaliu jų visų ant dviračių pasodinti. Daugelis manęs paprasčiausiai neklauso. O jūsų paklausys. Jums juk jie pataikauti ir meilikauti mėgsta... bent jau iki vedybų, arba iki pačios žinote ko. O ir po vedybų į kaimynus peršasi visokie nesantuokiniai.

Vienų žodžiu, brangiosios, tūpkite pačios ant dviračių, rodykite pavyzdį. Vyrus už pakarpos tempkite. Gėdinkit nedvirataujančius. Jūsų grožis pasaulio neišgelbėjo. Tegul bent protas gelbsti.

Štai jums moralinė propagandinė medžiaga - parama kovoje su bernų smegenų nutukimu: http://andrius.konferencijos.lt
Ten ir daugiau įdomybių rasite.

Žinau... žinau... Dviračius retkarčiais gvildenate. Kai kurios smarkiai reiškiasi. Linkėjimai. Bet vėlgi žinau, jog tokias mergas kažkas bando atkalbėti nuo dviračio ir persodinti ant motopyrkos ar kitokio kibiro. Vistik jus verdate tą dviratį savo sultyse (tos kurios netingi vėžintis). Prašau... papropaguokite jį ir tarp savo aplinkinių. Ir pačios važinėkitės. Žmogų labiau pavyzdys veikia, negu įkalbinėjimai, ar teisingi argumentai.
"No pasaran!"

Jei mano pasaulį išgelbėsit, išgelbėsite ir savąjį. Ir jūs ir vyriokai busite laimingi bei judrus.

Dviratis sukelia laimės jausmą.
2003 metais mokslininkai įrodė, kad fizinis aktyvumas verčia kūną gaminti tam tikras medžiagas. Tos pačios medžiagos reikalingos, kai smegenys gamina laimės jausmą.
Dviračiu galite važinėtis labai ilgai ir be nuobodulio. Sakau "ilgai", nes didelį gyvenimo laiką keliaujate (į darbą, į mokslus, į parduotuvę, į pramogas). Darykite tai dviračiu. Važinėti galite ir kaip pelų maišas. Bet dažniausiai dviratininkė nejučiom išskiria daugiau energijos, negu per ta patį laiką bėgdama ar pėsčiom. Įgudusios nuolat važinėtis, darotės stipresnės. Tuomet jėgų gailite mažiau. Kitam sportui reikia skirti papildomo laiko, ir prakaituoti smarkiai bet trumpai. O dviračiu 2-3 valandas per dieną gausis lengvai ir be nuovargio būdingo tipenant kojomis. Vien į darbą ir atgal - jau valanda. Jei arti, važiuok aplinkkeliais. Beje, ir vaizdai keičiasi.
Tad drįstu teigti, kad dviratis labiausiai daro žmogų laimingą.

Lietuvio sporto aikštelė. Senis žalioje geldoje važiuoja mėtyti... kažką iš bagažinės. Žvyras kairiame kampe - savavališkas įvažiavimas, kurį geldos ištrypė. Sunaikino dalį pievos.
Kaip sportuoti.
Sakote sportuojate? Sporto salėse, ant treniruoklių?
Tai vien gaišatis!

Pinigais, per metus šitaip iššvaistote vieną, o gal ir 2 dviračius. Švaistote ir laiką. Jei važinėjate automobiliu, papildomai iššvaistote 2 gerus dviračius vien benzinui (arba 10 blogų dviračių).

Mankštinkis nemokamai ant dviračio. Važiuok visur ir su visais reikalais. Dviratis pats savaime sutaupo laiko. Kelionė įgyja papildomas dvi naudas: mankšta ir taupymas (nereikia sporto salių, viešojo transporto, benzino, medikamentų, grabų). Apkūnios lengvai numes svorį.

O dar svarbu, kad šitaip parodysi pavyzdį vyrams.

Įvairink kelią.
Su reikalais privalai važiuoti kreivai - ne tiesiai ir nuobodžiai. Žaisk. Šniokštinėk apylinkes. Paaiškinimai čia:
http://www.velouostas.lt/forumas/viewtopic.php?t=43
Pramogai, lavinimuisi, poilsiui, bendravimui važiuok į iškylas:
http://andrius.konferencijos.lt/iskylos

Kelių įvairovė sukels tau ir pažinčių įvairovę. Jei ieškai tam tikro berno, su kurio pasimetei, jis gali būti visur. Kiti - irgi. Apie tai rašau kitame straipsnyje žemiau, bei prie nuorodos šio puslapio pradžioje.
Rasi ne vien bernų, bet ir pažįstamas pagal pomėgius, ir nebūtinai vien pagal dviračius.

Kelio ilginimas pirma gal atrodo keistas, baugina ar vargina. Priprasi. Dviratis ūgdo ištvermę. Kuo daugiau, tuo labiau. Nesiliauk. Kitaip nusmuksi atgal į aplaidų pelės gyvenimą. Kiekvieną kartą - tingu. Bet po kiekvieno karto džiaugiesi, kad nepatingėjai. Kai pradedi minti, įsijauti, pažvalėji.

Kaip numesti svorį.
Dviračiu per mėnesį galite atsikratyti 5-10kg antsvorio.
Nutukimas išnyks visai, bet tiktai jei važinėsite dviračiu kasdien ir su visais reikalais... O dar geriau - ir su visais "pasivaikščiojimais" (tiksliau - pasivažinėjimais). Bet kokio sudėjimo žmogus atstatys savo normalią formą. Jokių dietų.

2004 metų pavasarį vienam bernui surinkau dviratį. Klausiau kodėl skuba rinkti dviratį. Atsakymas sąmoningas - svoris auga. Bernas svėrė apie 130kg. Po 5 mėnesių sutikau dviratininką. Pamaniau kažkoks naujokas. Įsižiūrėjau. Tai buvo tas pats bernas. Nepažinau - jokių lašinių. Tiesiog kresnas žmogus. Manau, dabar jisai sveria 90kg.

2001 metų vasarą dalyvavau žygyje iš Talino į Klaipėda. Toliau norėjau važiuoti vienas į Karaliaučių. Apsistojau baigiamoje dviratininkų stovyklavietėje. Ten pat suvažiavo kitų žygių dalyviai. Ryte pakeliu galvą. Visi išsilakstė. Pro šalį vedasi dviratį bernas. Kažkur matytas, bet gal ne... Tai ne jis... Šitas kažkoks "sportiškas"... Pasirodo pažįstu. Seniau jisai svėrė apie 140kg. Jo žmona maždaug tokių pat gabaritų. Niekuomet nepavykdavo jų įkalbėti. Jie linkčiodavo, viską "suprasdavo" apie dviračius, kvietimus važinėtis... Ir tiek.
... Manęs neklausė... Bet į šį žygį jį įkalbėjo važiuoti pažįstama mergina. Berods tai buvo tuometinė Vilniaus Dviratininkų Bendrijos vietininkė Virginija (sutapimas). Jisai pats jau buvo susirūpinęs, nes storėjo sparčiau. Matyt sotesnį darbą gavo.
Nežinau kiek tas žmogus "sportavo" iki žygio. Tikrai ne dviračiu. Nes dviratį jisai pirko ta pačia diena kaip žygis prasidėjo. Ir bagažinę iš kažko sukonstravo iškart. Ir kuprinę paprastą, nedviratinę prikabino. Sėdo, ir išvažiavo. Jo žmona į žygį nevažiavo. Užjaučiu ją, nors jinai gal nenutuokia.
Žygis trūko 2 savaites. Galiausiai bernas svėrė apie 90kg. Iš pažiūros normalūs žmogus. Dabar jau jo seniai nematau. Gal vėl sustorėjo. 50kg per dvi savaites?.. Nenustebčiau. Žygis reiškia apie 60-100km kasdien... Bastymasis, maisto nepriteklius...

Nepamirškite, kad važinėtis reikia daug. Reiškia kasdien ir su visais reikalais, o ne retkarčiais ir kas antrą dieną. pažįstu vieną stambią merginą. Jinai niekaip nelieknėdavo, nors atvažiuodavo su mumis važinėtis savaitgaliais kelis metus. Gal likusį laiką jinai tingėdavo. Pastaruosius mėnesius jinai nebesirodo. Tikriausiai užimta smarkiai. Neseniai ją vėl sutikau. Dabar jinai nebe stambi. Matyt baigė mokslus ir darbą gavo, ir kasdien važinėjasi pirmyn ir atgal. Neklausiau kaip iš tikro buvo. Vėliau pranešiu.

Aš pats, kartais netenku dviračio (pavogdavo), arba dėl kitos priežasties (gydymas). Tuomet ilgai nevažinėjau. Priaugdavau svorio net iki 10kg. Vėl pradėjęs važinėti, per mėnesį juos numesdavau.

Kaip "kabinti" bernus.
    Statistika:
  • Daugiau negu 66% lietuvos tariamai suaugusių moterų patiria smurtą šeimoje iš vyro.
    Keisčiausias atvejis: berods Rusijoje vyras nužudė žmoną, nes susapnavo, kad ji jam neištikima. - Gan žymus atvejis. Nes jis įkūnija ir Lietuvio pomėgį žvėrį savo viduje šerti prietarais ir gyvais žmonėmis.
    Kai tave tariamai "užpuls" gatvėje, tu pasipiktinsi, užsiundysi savo "berną" ("asmeninį kareivį"), kad tave tariamai "apsaugotų". ... Nepaisant, kad tariamas "užpuolikas" darys tau tik gerą. Negailėsi ir savo "asmeninio kareivio" sveikatos, ar net galvos. Bepigu tau įsakyti ją kišti bele kur. Juk ne savo galvą guldai. Jei tą galvą prarasi, kitur gausi naują...
    Vėliau tavo bernas pats tave tikrai užpuls. Tu į gerą tau linkėjusį minėtą tariamą "užpuoliką" nesikreipsi... Nesikreipsi ir į policiją... Nesipiktinsi... Kaltinsi tik save, o gal net ir tuos, kurie tau nieko blogo nedarė. - Ką pakliuva, tik ne kaltininką... Nes jis - ne gatvėje.
  • 54% santuokų skiriasi.
  • Pusė bernų (ir pretendentų į juos) seka "savo" mergų ryšių priemones (e-paštą, telefoną). Dažnas perima jų susirašinėjimą su tikslu nutraukti, rašo merginos vardu. Kartais net kalba, apsimesdamas ją. Tave seka ne prašalaičiai, o tariami geri pažįstami.
Šią statistika duodu ne pasakojimo pradžiai, o pabaigai. Šį straipsnį rašiau ne dėl to, kas nutinka tau po vedybų. Šį straipsnį rašiau, kad patarčiau kaip rinktis prieš... Aš išvis ne apie vedybas kalbu. Pasirinksi tu bet kokiu atveju neteisingai... ir tapsi niuri statistika...
Kai išmuš tavo laimės valanda, tu pamanysi, kad neverta vargintis, kad bus dar... Tu toliau pliurpsi su "drauge"... Nepulsi laimei po ratais... Lauksi kol ji išvažiuos... Taip ir bus: išvažiuos ne draugė, o laimė. Jos tau nebebus, nes buvai nepasiruošusi. Manei kad šaukštas burnoj pats auga. Tu kantriai lauksi. Mėtysi žvilgsnį ten, iš kur laimė atvyko... Vilsies, kad ji pasikartos. Bet ji jau buvo grįžusi. Daugiau niekas nebeįvyks.
Vėliau išmus nelaimės valanda. Tu pulsi jos vaikytis, ir maldausi pasilikti, nes nieko kito gyvenime nežinojai. - Tik nelaimės "drauges". Tu buvai "teisi": bus dar... ir dar... ir dar...
Bernas nėra laimė. Laimė yra, kai žinai ką darai ir kas nutinka. Nelaimė yra visa kita.

Tu niekur nebuvai, nieko nematei, nieko nežinai... Tu renkiesi niekus iš nieko...
Nejaugi tau visvien kuris iš mūsų yra tavo "vienintelis"?
Jei "visvien", reiškia toli eiti nereikia. "Vieninteliu" gali tada būti atsitiktinis praeivis iš bet kurios šalia esančios minios. "Atsitiktinis" dar būtų geriau. Bet nebus. Bus tiesiog nuolatinis šalia "besimėtantis" kaimynas. (Asmuo, pareiškiantis į tave teisę, arba kuriam pati suteiki teisę, vien dėl to, kad jis trinasi šalia - bendraklasis, bendramokslis, bendradarbis, pažįstamų pažįstamas, kaimynas.)
... Bus bet kuris, praejęs tavo minimalią "atranką". Jei netyčia pasimetė vienas, nesirupini... Tiesiog eini ir griebi kitą... Tavo tikrai "vienintelis" gal net tūno netoliese, bet tu mechaniškai griebi greta savęs.
Lyg pramoninėje gamyboje. - Atlikti darbą gali bet kuris tinkamas kandidatas. Sedėk sudėjusi rankas, ir lauk, kol kreipsis.
Burbtelejo bernas teisingą žodį - dedi paukščiuką. Skambtelejo teisingą skambučių skaičių - paukščiukas. Ūgis... Svoris... Spalva... Pasodina ant suoliuko... Vedžioja tave į renginius... Pavežiojo su gelda... Davė "pavalgyti"... Štai ir surenki savo "vyrą" kaip iš konstruktoriaus. Robotas netgi kalba žodį "my-liu..., my-liu...", bei kitus priimtinus išsireiškimus bei samprotavimus iš tavo sarašo. Toliau viskas vyksta mechanizuotų užprogramuotu budu... Kitaip sakant - tavo išsvajota rutina.

Buvo toks filmas. Jame merga atvažiavo iš miesto, ir lakstė po kaimo vietovę. Lakstė tenai ir bernas. Bernas jai patarė įsimylėti ne pirmajį, bet paskutinyjį. Patarimas teisingas. Bet merga pabaigoj atsidavė būtent šitam pirmam sutiktam. Jis galėjo būti paskutiniuoju. Bet ji net nebandė, neieškojo kitų.

Kaip gi susirasti tą paskutinyjį, "vienintelį"?
Taigi ieškoti reikia. O kaip kitaip? "Susirasti" reiškia "ieškoti pačiai", o ne "sedėti, kol suras kiti".
Bet tu gi neieškai. Tu tiktai lauki, delioji, bei skaičiuoji "paukščiukus". O ir tiems, kurie ieško tavęs, apsunkini gyvenimą.

Nesidrovėk, nebijok bendravimo. Bendrauk tiktai su nepažįstamais. Nepainiok bendravimo su ištvirkavimu, blevyzgom, ar bandos jausmu. Negaišink savęs.

Nesislapstyk. Sėsk ant dviračio ir važinėkis. Įkyrėk visiems kurie tau patinka. Kalbink pati. Nelauk kol juodas princas parjos ant juodo žirgo.

Užsidariusi automobilyje, arba nieko nepakabinsi, arba porą tokių pat užsidariusių gretimame spūsties automobilyje.
Užsidariusi kabake ar viešajame transporte, užsidarai su 100 maniakų, kurie kitaip nesugeba.
Užsidariusi darbe, apsiriboji tiktai bendradarbiais. Jie tavo ribotumu džiaugiasi, bei sergsti tave nuo pašalinių. (Turiu pavyzdžių.)
Užsidariusi su "draugais", bei sekiodama paskui juos, tiktai "draugus" ir pakabinsi. Neklausyk jų šauksmo. Nes jie šaukia sugrįžti ir užsidaryti. Vaikščiok viena, arba bent jau be bernų. Ir geriau ne vaikščiok, bet važiuok dviračiu.
Pažindinkis su nepažįstamais. Pažįstamus jau pažįsti.
Užsidariusi su bendramoksliais ignoruoji kitus mokslinčius, kurie irgi norėtų prie taves prisigretinti.
Kitaip tariant, neatsiduok artimam savo vien dėl to, kad jisai šalia.
Ieškok, ir busi surasta.

Karta dvi merginos man sako: "Bernai galvoja, jog jie renkasi. O iš-tikrųjų tai merginos atsirenka." Aš pamaniau: "Taip, merginos renkasi... Iš tų kurie renkasi jas." Bet garsiai nesakiau. Nenorėjau nuliūdinti. Nors gal reikėtų.

Didink savo šansus...
kad ir palengva, bet visuomet. Nebūtina papildomų pastangų - įprastus dienos darbus gali veikti su kitokia laikysena. Sedėjimas sudėjus rankas ir šaudymas akimis nėra šansų didinimas. Na, važinėjimą dviračių, ar tiesiog gryną orą galima būtų vadinti papildomomis pastangomis... Bet vadinkime tai gyvenimo būdo pakeitimu. Nes liautis tūnojus namuose ar kitose uždarose erdvese sveika. O ir važinėti verčiau pradėkite dėl atvirumo, oro, vaizdų ir judesio - ne dėl bernų. "Kabinimas" tegul gaunasi kaip savaiminis šalutinis veiksmas, kuris tesiasi nuolat, net ir nulipus nuo dviračio... Kaip alsavimas, kaip širdies plakimas, kaip gyvenimo džiaugsmas. Neleisk "kabinimui" užgožtį likusį gyvenimą, ar tapti pagrindinių tikslu. O ir darbas, ir kiti dalykai taipogi turi derėti.
Tiesiog būk pasirengusi. Pažintims nėra tam tikrų vietų. Jos yra visur.

Pažįstami trukdo, pinasi po kojom, supa ir pančioja.

Pamatai berną... Eini link jo... Staiga pasitaiko tavo pažįstami. Įpročio verčiama sustoji, prisėdi prie jų ir pliurpi. Bernas dingsta...
Tegul pažįstami tavo ir tu pati saiką žino! "Labas, ate"... Ir eini toliau kur reikia tau, o ne jiems. Pažįstami bus dar daug kartų. O tas bernas galbūt nebebus niekada. Galbūt jis netikelis... O kas, jeigu jis "tavo"?..

Pamatai berną... Užkalbini jį. Prieina 2 pažįstami, stojasi šalia, per sprindį ir spokso... Tu vis suki kalbą, kad jie negirdėtų... Tikiesi, kad jie praeis šalin, savo keliais. Bet ne: jie atėjo būtent tave pamatę. Įsivaizduoja, kad jiems tas pokalbis irgi priklauso... pagal "esamos pažinties teisę"... Neva tarp jūsų vyksta ne asmeninis pokalbis, bet viešas susibūrimas, pasilinksminimas... Neva pakviesti - visi, ir viskas, ką sako tavo pašnekovas ar tu, jūs sakote ir jiems... Taigi jie niekur nedingsta... Abu nutylote... Tada jie įsiterpia, tave perima ir tu jau jauti "pareigą" persišlieti prie jų. Berną palieki ir išeini su jais.
Kodėl?
Todėl, kad tu droviesi tuos pažįstamus nuvyti. ... Ejo sau pro šalį, nieko nereikėjo, tai tegul eina sau. Bus dar tu susitikimų su jais.
Antra priežastis: jie taip elgiasi tyčia. Jie tave "gano", "piemenys". Jie įsiterpia ne dėl įsivaizduojamos teisės, bet sąmoningai prisišlieja. Tikslai būna įvairūs: vienatvė, sutrudkyti, pavydas, tavo dėmėsys.

Kaip aukleti "piemenis"? Pašiepk juos. Kai jie ateina, pereik į priešingą pusę ir tęsk pokalbį. Po to, tą berną veskis tolyn. Pažįstamieji sekios iš paskos ir apsikvailins.
Jei juos sutikai ne pokalbio su bernu metu, irgi pašiepk: blaškykis į šalis. Jie sekios, kol pasijūs kvailai.
Jei nėra būtina tuo metu būti su jais kartu vienoje gatvėje, ar patalpoje, tada išvis išeik tolyn, pasivaikščiok. Sutiksi ką nors įdomesnio.

Arba tiesiai, šviesiai paprašyk tariamus pažįstamus pasišalinti. Dažnai tu jų net ir nepažįsti gerai. ... Gal porą kartų koridoriuje prasilenkėt.
Truputį daugiau apie piktybiškus pažįstamus rašau žemiau.

Pašiepti nederėtų berną, kuris bando susipažinti. Jis irgi sekioja. Bet to ir neslepia. Su juo pakanka atsisveikinti. Apie tai irgi žemiau rašau.
Pašaipos esmė yra būtent išaiškinimas to, kas slepiama, ar prietarą. Jei manai, kad su tavim pažindintis nederėtų, tave pačią ir derėtų pašiepti, nes tai - prietaras. Ypač, kad juo kenki ir sau pačiai.

Vyksta minėjimas, susiburimas. Tu eini patalpos vidun. Pažįstamas bernas slenka vidun. Tu eini lauk. Pažįstamas bernas slenka lauk ir stukso šalia, ar netoliese. Tu kairėn - jis kairėn. Dešinėn - dešinėn. Tu kimbi į pokalbį - jis prisišlieja. Prielipa nei pats pažindinasi (arba jau atmestas), nei kitiems leidžia. Tau nelieka ne minutėlės, kad asmeniškai galėtum papliurpti nei su dalyviais, nei su patikusiais pašaliniais praeiviais.

Jei jūs tiktai žinotumete kiek pastangų kainuoja bernui prasimušti iki jūsų pro visus jūs supančius pančius!

Tau atrodo, neva esi gerbiama ir mylima "karalienė"... Atrodo neva tai ir yra "pasaulis".
Nei galvon netoptels, kad kažkas dar gali iki jūsų brautis. Juk "pasaulis" jau visas yra aplinkui tave.
Užtektų didesnės pažinties su aplinkiniu pasauliu, kad suvoktum, juk taviškis tėra mažytis "kokonas". Kai, atlikęs savo poreikius, "draugų" (tame tarpe ir "draugių") bei kolegų burys išsisklaidys, tu suvoksi, kad tebuvai "kalno karalienė" (toks vaikiškas žaidimas, tiksliau būtų - "kalnelio, arba kauburiuko karalienė"). Vaikai išsiskirsto namo. Ir kiemas ištuštėja.

Kartą išėjo dvi "draugės" į gatvę bernų ieškoti. Bet viena kalbasi su "debilniku" flirto reikalais. Taip vadiname mobilų telefoną naudojamą ne pagal paskirtį. O jis taip naudojamas nuolat. Klausiu antros:
- Su kuom jinai šnekasi?
- Su mano draugu.
Jei bernas kalbins tas pačias mergas be tarpininkių, bus apšauktas nekadėjumi, nes kalbins, taip sakant, "visas iš eilės". Netgi ta pati potenciali tarpininkė apšauks...
Štai kaip... Bet įsitrink į kokios nors vienos mergos (tarpininkės) "draugus", ir jinai parūpins tau visas savo "drauges". Beje, šitokiu pat principu veikia ir savadautojai bei prekeiviai žmonėmis, apie kuriuos rašau šiame puslapyje.

Nuo kada pažįstami "limpa".

- Nuo vaikų darželio. Kuo anksčiau, kai tiktai nuskyla jam akla laimė rastis šalia tavęs. Tada toks pažįstamas tave gano, tampo už rankos, pratina prie glamonių ir vien prie savęs. Svarbu nepaleisti vienos ir nesuteikti net tokios minties.
Kuo esi gražesnė, tuo smarkiau ir anksčiau jis "limpa". Toks įspūdis, kad netvirkintų gražuolių nuo mažens nebūna. Apie gražių ir negražių merginų panašumus rašau žemiau.
Jis naudojasi tuo, kad tu baidaisi visko, kas nepažįstama. Todėl tu pati vis grįžti prie jo. Nes juk taip patogu nesivarginti. ... Net jeigu jis baisus. ... Bet juk toks pažįstamas... O ką tu žinai?.. Tu juk kitokių nematei. Net neįsivaizduoji, kad gali būti kitaip, gerai, ar bent geriau.

Tau atrodo menkniekis pasivakščioti, pasitąsyti su kvailiu. Pramoga. Pamalonina tave. Ar bent sukelia to įvaizdį. Kvailys tuo metu malonina tik save. Neverta jo skatintikvailumą. Nes jis išsikeros.

Ką daryti?

... Privežė gelda tave prie kabako ar darbo dūrų - šmurkšt du žingsnius, kaip pelytė... Atlikai kažkieno reikalus... Šmurkšt atgal į geldą. Niekas nematė; nieko nenorėjai matyti. Ką norėjai, tą ir gavai - pelės gyvenimą.

Kodėl būtent su dviračiu?

Vėlgi, bernų kabinimui nebūtina skirti papildomą laiką. Kai keliauji kur nors, keliauk su dviračiu. Autobusas ar automobilis praveža. Pėsčiom tiesiog lėtai, mažai, nuobodu, niekur nespėji. Abiem atvejais nevaldai padeties. Dviračių tu vyksi savo eiga. Atvira, jokių stogų, durų, ar eismo ribų... Suki, stoji, privažiuoji, paveji ką nori, kada nori ir kur nori. Tu gali pašaukti, ir tave galima.
Tik ne pėsčiom. Dviračių pamatysi daugiau ir patogiau. Ir nuo įkyrių bernų lengviau pabėgsi. O tas retas liurbis, kuris išdrįs dėl taves pats ant dviračio užsirioglinti, bent jau nebegalės gerti. Girtas nepavažiuos.

Lauke pasirinkimas didesnis.

Jei ir pradedi nuolatinį "kaimyną" megti labiau, tai ne meilė, tai tiesiog pripratimas. Mokykloje, universitete, darbe, troleibuse, ar kabake gal 100 veidų atsiras, ir vis tų pačių. Lauke - 1000-iai, įvairių, ir dykai. Kaip rašau straipsnio gale ("kiek reikia bernų?"), ypatingų žmonių nėra daug (1 iš 10000). Pasirinkimo didinimas yra svarbus.

Iki šiol jūsų menas buvo lūkesčiai ir laukimas. O kai dideli kiekiai, jį pakeis gebėjimo atsikratyti naujų "draugų" menas. Kuo daugiau ir kuo greičiau, tuo geriau. Geriau akimirksniu, ar per pora minučių. Neverta vilkinti valandomis, ar mėnesiais. Kalbinamos jau mokate tylėti lyg vandens prisėmusios. Reikės dar išmokti nesibūriuoti ir nesibroliuoti su bele kuom. "Labas..." pora žodžių... ir "ate..." Jus niekam nieko neprivalote, ir niekam nesate skolingos.

Kas trukdo? Kulniukai? Kojinės? Prietarai? "Draugai"? Na, jeigu jau nutarėte ne į kabaką belstis, o dviračiu pasivažinėti, tai ramiai galite kulniukus palikti namie. Bet norėdama, gali ir su jais minti.

Beje, turiu jums padekoti, kad išklausėte mane, ir 2005 metų vasara užplūdote Vilniaus gatves bei takus su dviračiais. Važinėjotes savarankiškai, be "draugų". Aišku tikėjotes, kad savaime padaugės jūsų gyvenime bernų.
Deja neišgirdote antros patarimo dalies... Ant dviračio sėdote. Bet kalbinti bernus pačios aktyviai pamiršote. Gavosi tas pats kaip ir anksčiau, kai "šliaužiojot" pėsčiomis arba automobiliu. Tik šį kartą - ant dviračio. Nuvažiuoji su dviračiu iki suoliuko, pasėdi, pavėpsai, ir trauki namo nieko šalimais "nenorėdama pastebėti". Tu aišku pastebi, bet nedrįsti kalbinti.
Drovumas yra nuodemė. (Nepainiokite su kuklumu.)

Manę išgirdo ne tiktai mergos. Bet ir chuliganai bernai. (Kaip jų atsikratyti skaitykite žemiau.)

Kodėl aš taip dažnai miniu tariamus draugus (draugus "kabutėse")?

Todėl kad jus be jų žingsnį bijote žengti. Lietuviai visiškai nebesigaudo kam draugai yra. Ne tam, kad užgožtu savimi visą jūsų laisvalaikį. Ne tam, kad pasiektų jūsų "debilniką" visur ir visada ("debilnikas" - mobilus telefonas naudojamas ne pagal paskirtį, tame tarpe be saiko). Ne tam, kad sutelktų visą jūsų dėmesį ties jų "asmenybe". Ne tam, kad jūs jiems pasiaukotumet.
Jie yra ne tam, bet būtent taip ir nutinka. Tai rodo, kad Lietuviai draugauti nemoka, nesugeba. Šitai aš kartais paaiškinu nusivylusiam žmogui (tokių samoningų nedaug sutinku, bet pasitaiko). Kai žmogus tokią Lietuvio prigimtį suvokia, suvokia juk tai dėsninga, juk tai ne jo pražanga... Viskas žmogaus sujauktoje ir sutrikusioje sieloje atsistoja į savo vietas, ašaros išdžiuna, dangus pragiedrėja.

Beveik visais atvejais, kai mes su kokia nors mergina nesekmingai pažindinomes, tam aktyviai arba pasyviai sutrukdė jos "draugai", pažįstami, bendradarbiai, bei kiti prisišliejeliai. Pletkos, intrigos, įsiterpimas, fizinis laisvės apribojimas, apsimetinėjimas, žinučių peremimas, klastojimas, ganymas (slankioja šalia ar iš paskos, nepaleidžia vienos kompanijose ar pobūviuose, dažnai net tie, kuriuos pirmą kartą ten matai)... Tai daro tie kuriais tu labiausiai pasitiki. Be pasitikėjimo tokie "pokštai", savaime, neįmanomi.

Pateiksiu vos vieną pavyzdį. O tokių begalė.
Kartą vienas bernas rengėsi vežti iš kabako 4 merginas. Jo nelaimei, kai aš pravažiavau pro šalį, jo dėmesi išblaškė "debilnikas" (mobilus telefonas naudojamas ne pagal paskirtį). Tad jisai kuriam laikui pristigo mergoms priežiūros. Viena mergina pradėjo manę kalbinti. Bet tuo pačiu ir baisiai drovėjosi. Staiga girdžiu kaip bernas aiškiai mane siunčia necenzūrinio žodžio link. Atsigrežiu, o jisai vaidina šitaip kalbąs telefonu. Matyt toji mergina buvo gražiausia. Ir jam būtų apmaudu sugaišus tiek benzino - ją ir jos drauges pavėžinus veltui. Nepamenu ką aš jai sakiau. Jos draugės pradėjo stumte ją stumti link manes. Bet jinai įsispyrė galinėmis kojomis ir nesidavė. Nors pati nuolat viltingai žiūrėjo į mane. Galiausai visos susigrudo į tą geldą (automobilį), ir bernas nuvežė jas toliau "doroti".
Atrodytų, kad mergina pati sau sutrukdė. Iš dalies tai tiesa. Tas kuris nėra sau priešas nesileis trukdomas. Bet išoriniai trukdžiai visgi buvo (aktyvus, bei pasyvus). Iš tikrųjų ji drovėjosi savo draugių, net kai jos jai pagelbėjo... Ypač ji drovėjosi to besikeikiančio "draugo", kuris aiškiai reiškė savininko pretenzijas. Aišku ji drovėjosi ir manęs. Jei ji būtų pratusi vaikščioti be draugų, viena, jai būtų žymiai lengviau. Deja, nesunku nuspėti, juk savarankiškai jinai taip niekada ir nevaikščiojo.

Pastarasis atvejis rodo dviračio svarbą pažintyse. Jei važiuočiau automobiliu, manes niekas negalėtų užkalbinti. Jei eičiau pėsčiomis, niekur nenusigaučiau.
Kaip rašiau, aš aišku dviračiu važinėju ne dėl pažinčių. O dėl to kad dviratis yra laisvė. Dviratis yra greičiausias, taupiausias, patogiausias, smagiausias, sveikiausias, ir labiausiai aplinką bei aplinkinius tausojantis transportas. Visiška priešingybė automobiliui. Galite su manim ginčytis. Bet šituos ginčius moku beveik mintinai. Jūs pralaimėsite.

Ką daryti, jei pražiopsojai?

Nesipažindinai su praeiviu ar pravažeiviu. Dabar pasigailėjai. Jis taip staigiai išnyro ir dingo. Išliko vos žvilgsnis tau ir jam. Kartais - retas žodis. Gal pati pasidrovėjai... Gal tavo pažįstamų palyda sutrukdė tau ar jam...
Dažniau eik pasivaikščioti. Įvairiom vietovėm. Įvairink gyvenimą. Kito būdo nėra. Pats savaime jis negrįš. Paskelbk paiešką pasimetėlių puslapyje, kurį nurodau šio puslapio pradžioje.

Ar gali nieko nedaryti? Taip. Gali. Patogu. Be vargo. Daug merginų taip ir nedaro. Bet kam tada tu čia skaitai?..

Kodėl aš rašau, kad reikia išmokti meno kuo greičiau atsisveikinti?

Mat, reikia suvokti kodėl ir kas prie tavęs limpa.
Jei merga bent kiek gražesnė, neatsiras berno kuris ignoruos jos kalbinamas. Negalima laikyti draugu bet kurį kas su tavim šneka draugiškai. Netgi atvirkščiai - tas, kuris siekia apriboti tavo dėmesį tik ties juom, yra priešas. Savokas "dėmesys" ir "priešas" turių omeny plačiąją prasme.
Merginoms kalbinti bernus yra lengviau. Bernams atsiliepia reta mergina.
Bet merginoms vistiek sunku.

Abiem atvejais tu tapsi paguodos prizu. Visuomet turi suvokti berno "prieraišumo" priežastį. Nemylėk dėl priežasties. Tu myli dėl "priežasties", jei tai darai iš principo, išgalvotų taisyklių ar kriterijų, apskaičiavimo, gailesčio, pykčio, keršto, nevilties, draugiškumo, ištikimybės, rupestingumo, tariamo berno nepasiekiamumo, pasitikėjimo savimi, ar kitokių bruožų, ir taip toliau... Tu ir pati jausi pasamonėje, kad tai nėra meilė. Tik bijosi prisipažinti sau.

Dabar nerašysiu kaip atskirti meilę nuo susižavėjimo. Tai atskira tema. Truputi parašiau pastarojoje pastraipoje, kol-kas pakaks. O šio straipsnio tema yra kaip ieškoti bernų negaištant labai papildomo laiko. O butent - ant dviračio.

Ar verta gimti gražiai?

Taip.
Bet dažna mergina iš to nieko gero negauna, ar net nukenčia. Iššvaisto savo laiką ir grožį. Turiu omeny bernų paieškas.
Bet ir darbe ir visur kitur grožio panaudojimas nereiškia, kad mergina jo neiššvaisto.

Grožis dažnai sukelia pavydą, pyktį ir iš mergų, tariamų tavo draugių, ir iš bernų. Jie tau slaptai keršys, nesakys kodėl.

Grąžintis neverta nei gražioms nei negražioms.
Nekelk pavydo, nelaimingų nuotaikų, ir nereikalingų pagundų. Neerzink liaudies. Būk tvarkinga ir skoninga. Puoškis ar dažykis kuo mažiau.

Geras būdas ir ūpas dažnai atstoja grožį, bent iš dalies.
Aš mačiau gražias pabaisas. Jų grožis tampa šlykštus.
Mačiau negražias malonias, žavingas merginas.

Jei esi stora, tai negražu, nes tu neprižiūri savęs. Važinėk dviračiu nuolat ir visur. Nereikalingas svoris išnyks. Apie tai yra atskiras straipsnis šiame puslapyje. Žiūrėk turinį pradžioje.
Lieknėti labiau, negu leidžia tau prigimtis, neįmanoma ir nesveika.
Bernams patinka ne kaulai.
Bet lieknėk ne dėl bernų, o dėl sveikatos ir judrumo. Tada patiksi ir jiems.

Jei esi stambi, ar raumeninga, to nepakeisi. Tai nebaisu. Nesižalok perdėtu lieknėjimu. Skaityk aukščiau.
Raumenys žmogui naudingi. Ypač moterims. Raumenys - gražu.
Riebalai irgi naudingi ir būtini. Kūnas be jų neišgyvens. Yra skirtumas tarp lašinių pertekliaus ir būtinų atsargų. Kūnas visada priešinsis būtinų atsargų naikinimui, ir jas beviltiškai bandys atstatyti su menkiausia proga. Nekovok su savimi. Kiekvienas kūnas turi skirtingą būtinų riebalų atsargų poreikį. Dalis jo - tikra, dalis - menama (tikrovėje nebūtinas, nenaudojamas, bet kūnas jo reikalauja). Šito - nepakeisi, ir nereikia keisti.

Jei kažko gamta tau nedavė, nesikrimsk.
Ko nėbuvo, tas neataugs ir neužauginsi. Nenaudok jokių intarpų, įdėklų, "antpečių".
Kas yra, to nepašalinsi.
Svarbiausia - sveikata ir ramybė. Jas dauguma turi iš prigimties, bet iššvaisto.

Nedaryk operacijų, nesižalok. Pakeista išvaizda neapgaudinėk savęs ir bernų.
Berną ieškok ne skalpeliu, o savo ryžtu ir užsispyrimu. Ūgdyk tai. Skalpelis ar badavimas (anareksija) to neatstos.
Beje, dviratis ūgdo užsispyrimą, ištvermę.

Ar verta tapti protingai?

Taip.
Tuo smarkiai nuvilsi kvailius, kurie siekia tavimi pasinaudoti. Bet negi tau jų gaila? Kas pagailės tavęs?
Tai galioja ne vien "berninimui".

Protas atsiranda dvejopai. Vieni jį paveldi iš tėvų gamtos. Kiti jį išlavina, įgyja.
Abiem atvejais vyksta abu vyksmai. Be lavinimo įgimtas protas sunyksta. Be įgimto proto, lavinimas gali tik palengvinti būseną.
Net visišką kvailį galima išmokinti bent paprastų protingų judėsių. Kol sąlygos nesikeičia, nesikeis ir jo proto regimybė. Vėliau kažkas gali jį permokinti kvailai. Protingo nepermokinsi.

Kvaila mergina nei berną pasirinks gerai, nei tausos sveikatą, nei savo, nei savo vaikų, ar vyro, jei tokie bus. Nemokės bernų ir vaikų auklėti. Bus aplaidi viskame. Gadins nuotaiką sau ir kitiems. Trumpiau ir niūriau gyvens.

Protą lavina ne universitetai.lavina gyvenimas. Buk imli, pastabi. Abejok, klausk ir spręsk.
Formalus išsilavinimas (universitetai) suteikia žinių ir civilizacijos prietarų. Naudingiausias iš jų: moters bei asmens savigarba ir susireikšminimas. Jis sutekia moteriai nora gimdyti mažiau vaikų. Šitaip mažėja Žemės per didelio apgyvendinimo grėsmė.

Kaip atsikratyti nepageidaujamo pašnekovo?

Taip jam ir pasakyk. Priežasčių aiškinti nereikia. O tylėti negražu. Tylėdama tu jį įžeidi. Vaidini, neva jo negirdi ir neva jis toks kvailys, kad tuo patikėtų.

Atsikratyk tariamų "sargybinių"... pažįstamų ir nepažįstamų.

Pažįstamas pastebėjo, kad kažkas tave kalbina. Jis nusprendė, neva tai nesąžininga, ir įsiterpia, saugo. Kartais tiesiog įsako tavo pašnekovui nekalbėti. Vaidina, neva kažkas nesąžininga tau. Bet tikrovėje jis siekia kokios bebūtų naudos sau.
Tau iš to - tiktai žala, net kai tuo metu tu įžvelgi vien naudą. Atsikratyti žmogaus tu gali ir pati. Net jeigu jis neatlyžta ilgiau, jis netrūkdo, kol netrūkdo.
Tu atpranti gintis pati. O "sargybinis" pripranta valdyti tave ir riboti tavo pasirinkimą. Vėliau tariamas "geradarys" tau trūkdys vis smarkiau. O tu iš įpročio tiktai jam ir pritarsi.

Nepažįstamas tau užtvėrė kelią.
Pavyzdžiui, prirėmė prie sienos, aptvėrė rankomis, ir pliurpia. Tu vaidini, kad ir tau smagu. Tuo darai tik blogiau. Žiūrovai manys, kad tau gera, negelbės.
Arba nepažįstamas įsivaizduoja tapęs tavo draugijos nariu ilgam. Tapo tavo bent laikinu sargybiniu.

Abi rūšis gali būti ir vyrai ir moteris. Nematau skirtumo. Moterys irgi aršiai gina savo "drauges" nuo naujų draugų. - Iš pavydo, ar kvailumo.

Abi rūšis (pažįstami bei nepažįstami) tau trūkdo pažindintis su padoriais bernais.
Nuo užpuolikų jis tave neapsaugos. Gal net apsaugos tas pašalietis, kurį nuo tavęs veja, o ne "sargybinis".

Nedelsk, ir vyk juos šalin. Pasakyk jiems šitaip. Jei nedrįsti, bent pabėk.

Bloga mintis dalinti bernams savo "koordinates".

Tuomet pamiršk apie atsikratymą. Taipogi tai yra nesaugu. Ar to reikia, nuspręsi veliau. Dažniausiai pasirodo, kad nereikia, ir netgi nepageidautina.
Jei kalbėsime apie mobilius telefonus... Įsivaizduok, tu mezgi naują pažintį, arba tiesiog eini gatve... Staiga skambina senai atmestas įkiruolis, ir velia tavę į pokalbį. Kol tu kalbiesi apie nieką, tavo naujas pažįstamas praeina pro šalį. Jis juk netrukdys pokalbio. Tu kam laukan išejai? Su senais pažįstamais pliurpti debilniku? Ar pailsėti, ir galbūt susirasti naujų?
Viešose vietose stenkis debilniku nesikalbėti išvis. Net ir su rimtais reikalais. O jei kalbi, kalbėk trumpai, ir laiku nutrauk pokalbį.
Keista man to jūsų mokinti. Bet be viso to, viešoje vietoje kalbėti debilniku yra nemandagu. Aplinkiniams nemalonu klausytis įkyrių pokalbių. Jūs juos blaškote netikėtais sakiniais ir šuksniais. O jeigu jau su kažkuom kalbate, netikėtai įsiterpia debilnikas, ir žmogus yra priverstas laukti. "Netikėtai", nes net ir debilnikų laikais, gatvėje pašnekovas nesitiki būti pertrauktas. Be to, jisai arba jinai gali skubėti. Tiek etikos pamokėlės kol-kas pakaks.
Palygink debilniką su laidiniu telefonu. Tarkim, turi svečių. Laidiniam telefonui atsakai, kad esi užimta.
Bet debilnikui atsiliepi visada, o svečias laukia.

Kiek reikia bernų?

Kuo daugiau. Bet ne tikraja "berno", ar "intimumo" prasme. Labiau tiktų apibūdinimas "flirtas". Kaip rašiau, kalbink visus patinkančius iš eilės. Kalbėkis labai trumpai. Pora žodžių, arba maksimum 2-5 minutes, ir atsisveikink amžiams.

Kartais teisingai, kartais neteisingai jūs smerkiate bernus, kurie kalbina daug merginų.
Pačios, kai esate pasyvios, gaunate nedaug bernų (dauguma - kaimynai, suolo "draugai", ir panašus). Pirma tau atrodo, kad tai vienas, arba vienintelis. Taigi neva padoru susidėti su juom. Neišvengiamai patirties stoka nulemia, kad pasirinkai netinkamą. Ypač kai rinkaisi ne pati, o iš tų kas rinkosi tavę. ... Išsiskiriate... Veliau gauni sekantį berną. Vėlgi, vieną, arba vienintelį... Vėl nesekmė. Gauni trečią... ketvirtą... ir taip toliau... Visi "vieninteliai".
Taip nutiko daugybei merginų (negaliu teigti, kad visoms). Gaunasi, kad tu pereini irgi ne vieną berną. Gal ne tiek daug kiek bernai su mergom. Bet žymiai intimiau. Nenuostabu, kad "intimiau". Juk tau iš pradžiu atrodė jis "vienintelis".
Gerai pamasčius, prisiminsime, kad pokalbiui vieno žmogaus neužtenka - reikia dviejų. Jeigu bernas kalbina merginą, reiškia ir mergina kalbasi. Jei ji nesikalba, tai bernas nekalbės. Kokie jam gali būti priekaištai? Lygiai tiek pat kiek pokalbių darote jūs, daro ir bernai. Lygiai tiek pat kiek intimių santykių darote jūs, daro ir bernai. (Apie iškrypimus, ar netgi išžaginimus nekalbame.) Bernai tiktai bandymų daro daugiau.
Ir tai ne visi, o tiktai įžulesni iš jų - kaimynai, suolo "draugai", ir panašus. Tiksliau būtų sakyti, kad pastariesiems tipams lengviau sekasi, nes su nepažįstamais jūs nemokate ir netgi bijote bendrauti.
Didesnis skirtumas yra nebent požūryje. Jei jūsų intymus santykis iširsta, tu jautiesi nevykelė, atstumtoji, vieniša, pasimetusi, nežiną ką toliau veikti... Pagaliau, berno pasitenkinimui, iš tos baimės bandai sugrižti pas jį. Bernas gi jaučiasi laimėtojas, gavęs pati žinai ko.
O baimė kyla būtent iš nepatyrimo... Dėl to, kad nepažinote "kuo daugiau" bernų (ne "intimia" prasme), kaip patariau viena pastraipa aukščiau.

Iširus santykiams ar santuokai, gali saves gailėtis... Ne dėl to ką praradai.

Nes to iš tiesų niekad neturėjai. Bet dėl to kaip galėjai būti tiek akla, kad leidaisi į "aferą" su netikeliu. Prisimink, tu juk viską jautei nuo pat pradžių. Jautei, bet nekreipei dėmesio. Netikelis kartais būna ir geras žmogus. Tiktai tau netinka. Jis tikriausiai tai irgi jautė. Ir irgi tylėjo. Jam taip patogiau - gavo ko norėjo, ir eis toliau.
Neliūdėk, neverk, negailėk savo ateities. O juo labiau negrįžk, ar nesižudyk. Atvirkščiai! Tapai laisvu žmogumi. Džiaukis naują galimybę...

Tikimybė sutikti meilę...

... taip vadinamą "sau skirtąjį", yra maždaug 1 iš 10000 kalbintųjų. Ne iš tų kurie kalbina tavę. Bet iš tu kuriuos kalbini pati. Kaipmat, iš 100 žmonių vargiai ką peši, kol, kaip minėjau, tenkinsies uždarom erdvėm. Taigi, kuo atviresnė busi, kuo mažiau sugaiši su kiekvienu pasitaikiusiu, tuo labiau tau pasiseks.
Šansas nėra mažas. Spėju, kad nesidrovėdama, laisvai kalbindama ką panorėjus visur ir visada, per 10 metų sutiksi maž 2... daug 12 "sau skirtų" vienetų. ... Jei nesislapstysite minėtose vietose bei glėbiuose.
Taipogi minėjau, kad Lietuviai nemoka draugauti. Labai daug yra tiesiog bukų ir nedraugiškų. Dėl to sunku bus jums tiek daug bandymų atlaikyti. Vėlgi, kuo greičiau atsisveikinsite, tuo lengviau.
Ištvermės jums. Tenetiksi jums laikrodis.

Manau aiškinti nereikia, kad jie tik apsimeta draugais. Buvo toks Amerikonų filmas... Marsiečiai užplūdo žemę, žudė žmones... Bėga toks tešlagalvis su šaudykle ir svilina visus nuodingos žalios spalvos spinduliais... Pro vertimo aparatą jis šaukia: Nebėkite! Mes jūsų draugai!
Mažai kas žino, kad tai ne komedija. Jie tikrai Lietuvą užkariavo.

Atsiliepimai.
Vita:
dėkoju už naudingus patarimus, kuriuos man šiandiena davėte

Smagu, kad taip supratingai juos priėmėte.
Tikiuosi nuo šiol ne vien save rodysite, bet ir pati veiksmo imsites.

Po jų tikrai turėčiau greitai susirasti vaikiną

Nelabai.
Daugumai reikia būtent jūsų vaizdo rodymo. ... Kurį minėjau, ir kurį dar neminėjau. Kai patenkinsite vaikino lytinį potraukį, pamatysite, kad už to nieko toliau nėra. Jei to pakanka - net ir tuomet negerai, nes degraduotumet. O degradacija "viena nevaikšto". Jos tapsite pilna jūs pati. Jos jau pilnos Lietuvos gatvės.

Aš negarantuoju jums vaikino. Nes gerų bernų Lietuvoje beveik nėra. Galbūt jūs patirsite visišką nusivylimą. Galbūt liksite amžiams senmergė, ypač jei esate reikli.

Viena nereikli mergina man sakė, kad taip gali likti viena... - Taip, gali... Netgi pageidautina. Kam tau bernas iš baimės? Jis išeis. O baimė - ne.

Kokia prasmė būti nereikliai?.. Verčiau joks bernas, negu bele koks.

Aš jums tiktai garantuoju daug smagaus flirto. Beje, kartais ir pavojaus. Ir vos ne kiekvieną kartą - nusivilimo.
Reikia stiprybės, drasos, proto, ir nuovokos.

Važinėdama dviračiu, saugokis chuliganų, ir nenuolaidžiauk automobilastams.
Dar pastebėjau, kad atsirado tokių bernų, kurie irgi pradėjo važinėti dviračiu, bet dėl vieno tikslo: chuliganizmo. Jie užtveria kelią merginoms važiuojančioms su dviračiais, ir verčia su savimi bendrauti. Įtariu, kad netgi plėšikauja.
Jei tiktai merginas kalbintų, nebūtų blogai. Bet jie ne šiaip sau kalbina...
Kai prašalaitis vyksta pro šalį, jis negali tau pagelbėti, kol neprašai pagalbos.
Nepataikauk kvailiams. Kai tik kas nors verčia tave daryti arba važiuoti kur nenori, iškarto reikšk nepasitenkinimą. Gali žviegti, gali šaukti (arba žodžiais, arba nerišliai). O verčiau staigiai pasišalink. Jei persekioja, kvieskis policiją nedvejodama. Vežiokis su savimi foto aparatą, ir fotografuok visus chuliganus... Geriau nepastebimai... Jei gali pastebimai, reiškia vargu ar filmuoji nusikaltėlį...
Smurtinių chuliganų Vilniuje nemažėja. Gaujos tampa gausesnės. Pasitaiko užpuola žmones ir miesto centre. Niekas jų netramdo, nors Vilnius vakarais ir atrodo draugiškas.
Visais atvejais, kai naudojama prievarta (užtveria kelią, arba griebia už dviračio, arba už rankos), pranešk policijai. Net jei tuo atveju nepagaus nusikaltelį, bus medžiagos nusikaltimų dėsingumui nustatyti. Kitaip atrodys, neva niekas nevyksta.

Nebūk aikštinga. Kas tu manai yra išpuolis, nebūtinai yra toks.
Išpuolis yra įžeidinėjimas, prievarta, sekimas.
Kalbinimas nėra joks išpuolis, tol kol tai lieka vienintelis tikslas. Net jei tai atliekama daug kartų per dieną. Sekiojimas nėra sekimas. Ejimas šalia nėra sekiojimas - kaip kitaip užkalbins?
Jei tu tai vertini kitaip, reiškia tau nepatinka gyventi visuomenėje... tad negyvenk joje. Tu tik nori, kad tau ji tarnautų, naudotis ją...

Be abejo, būna itin nemalonių žmonių. Teks pakęsti, kol toksai išsiaiškins, ko jam reikia. Tai neužtrunka. Tu gali reikalą paskubinti... Aiškiai pasakyk, arba paprašyk...
Bet neskubėk spręsti "už akių", dar jam neprasižiojus. Pliurpalai dar niekam nepakenkė... Tegul kalba.

Dažnai tavo priešai yra ne tariami chuliganai, o tavo pačios išankstinė nuomonė... - pikta... Arba net ir geranoriška...
Piktą išankstinę nuomonę sudaro tavo ankstesni paistalai ir apkalbos. Pagal ją geriečiai yra blogi, ir atvirkščiai.
Perdėtai gerą išankstinį požiūrį į viską kas bloga tau sudaro pseudo liberalus
žlugęs švietimas ir nuvalkioti geri bei blogi filmai. Pagal tą požiūrį tu puoli į glėbi tikram chuliganui...
Kuo labiau bendrausi visuomenėje, tuo mažiau tave įtakos paskalūnai - taip vadinami tavo "draugai" - , bei "supelyjusios" knygos.

Retkarčiais pasitaiko, kad dviratininką partrenkia automobilistas tyčia. Per pastaruosius 2 metus (2003-2005) mane motorastai partrenkė 5 kartus. Iš jų 3 kartus tyčia. Per pirmuosius iš tų dviejų metų, partrenkė net 4 kartus. Vėliau saugojausi labiau.
Dažniausiai motorastas tyčia tranko, jei sugalvoja neva dviratininkas jam įkyrėja, arba šiaip pastoja kelią.

Netyčia populiaru yra kirsti dviratininkui kelią. Pavyzdžiui, pralenkiant ir sukant dešinėn, arba lendant iš pavartės, arba ten kur ištysinė balta linija tai draudžia.
Tarkim tu važiuoji šaligatviu, ir tuo formaliai pažeidi taisykles... Vistiek tu važiuoji pagrindiniu keliu. Vairuotojas lendantis iš pavartės privalo praleisti bet kokį eismą pagrindiniame kelyje. Patark vairuotojui nekviesti policijos, nes baudą sumokėsite abu (jis - kad nepraleido, tu - už šaligatvį). Net jei tu į jį atsitrenkei, atsakomybės už automobilio apgadinimą tikriausiai išvengsi.

Kita vertus, jei sutrenktas tavo dviratis, bet apgadinimų nematyti, reikalauki 100 Litų. Jei apgadinimai matomi, reikalauki daugiau. Jei pažeistas rėmas, reikalauk ne mažiau 1000 Litų.

Man, pavyzdžiui, po to kaip automobilis tyčia įvažiavo į priekinę šakę, jinai truputį išlinko. Nuo tol, važiuojant, dviratį "traukė" truputį į šoną. Šakė maždaug 100 Lt ir kainuoja. Deja, vairuotoją paleidau, nes maniau, kad apgadinimų nėra, neva smugis buvo "lengvas". Turėtume suvokti, kad 2 tonų smugis nebūna lengvas. Tegul automobilastai neatsikalbinėja.

Kitą kartą moteris tamsoje prieš eismą vairavo geldą (neatbulai). Atsitrenkiau. Ji mane pati apkaltino, apšaukė.
Pasitaikė samoningi praeiviai... Ją necenzuriškai ir garsiai iškoliojo... Pasiūlė man pagalbos, paragino apsigraibyti dėl sužeidimų ar gedimų. Aš kaltininkę paleidau.
Už poros mėnesių pastebėjau, kad įlužo purvasargis. Dar už poros mėnesių jis patrumpėjo - tas galiukas nukrito.
Neveltui susidurimo metu girdėjau traškesį. Maniau aplaužiau automobilį. Paaiškėjo, kad savo dviratį... Prieš susidurimą spėjau pasukti vairą, ir plojausi į geldą šonų. Šitaip išgelbėjau dviračio šakę. Ji gera, reta... Gaila...
Kitas būdas: atstatyti į priekį koją. Jį kartais naudoju. Geldą sulenkiu... Man - nieko. Bet tai labiau taikau, jei į geldos šoną trenkiuosi. Kaktomuša dar nebandžiau. Neaišku kas nutiks, jei gelda nestos ir privers riedėti atbulai. Pedalai suksis atgal, arba praslytų ratas. Tektų taikytis prie tokio judesio...

Po bet kokio eismo įvykio stenkis įsidemėti moto-transporto valstybinį numerį. O dar geriau tą priemonę nufotografuok iš daugybės pusių, ypač kad vairuotojas matytusi. Tam, vėlgi, reikia fotoaparato.

Kitaip sudarom užburtą ratą. Tauta nuolaidžiauja automobilastams, o pastarieji vis labiau įžulėja. Kai jų darosi daugiau, jiems dar labiau nuolaidžiaujama.

Kas tave parduos į vergiją, jei ne "draugas" ar giminė?
Pastarom dienom aš sutinku vis daugiau merginų, kurios man stiklinėm akim giriasi neva išvažiuos į užsienį. Kai kurios sakosi neišvažiavusios, nes tam dar nesurinkusios pinigų.

Aš mastau patyliukais:
O kas jūsų besmegenių laukia su išskėstom rankom užsienyje? Kam kvailos darbuotojos reikalingos?..

Nepatyre žmonės yra idealistai. Joms atrodo, kad aplinkinis pasaulis yra sudarytas iš žmonių. Ypač, kai visi "draugiški"... O kuo gražesnė mergina, tuo "draugiškesnis" pasaulis. Jos kvailomis laiko kitas, kurios neva važiuoja bala žino kur su bala žino kuom. Bet jos nesusimasto kaip tai nutinka...
Jos užsispyrusiai atmeta bet kokią galimybė, kad laimė, kuri nusišypsojo joms pačioms yra iš tikrųjų nelaimė. Akys išsprogusios, užhipnotizuotos it stiklas, spokso į susidarytą vaizdą. Šį pasaulį ji jau ignoruoja, nes jį palieka. Tuos kuriuos palieka, ji laiko menkystomis. O negi klausysi perspėjimus iš menkystų? ... "sapalionių". O kai kurios išvis nesuvokia, kad pasaulyje gali būti "žmonių", kuriems žmogiškumas yra nežinomas... Kai ateis tavo baisi tiesos valanda, tegalėsi pasakyti: "... Na, taip, aš dura, idealiste priedo. Reikia 'auklėti' save ..."

Tu ne idealiste. Tu užsispyrusi užsisklendelė.
Užsispyrimas yra gerai. Jisai teoriškai gali pagelbėti išsiugdyti sugebėjimą gintis.

Na o praktikoje... Deja, Lietuviai užsispyrusiai grūdasi išeinamosios angos link.

Faktas:
Per pirmąją 2005 metų puse prekyba žmonėmis iš Lietuvos padvigubėjo, arba patrigubėjo. Kasmet 3000 merginų iš Baltijos šalių patenkdavo į sekso vergiją, vien vakaruose. 1500 iš jų - Lietuvaitės.
Per antrąją 2005 metų pusę vergių srautas iš Lietuvos pasiekė 2000 merginų per metus.

2005 rugsėjis. Didžioji Bridanija.
Areštuoti 4 vyrai kurie laikė 19 belaisvių merginų iš rytų bei pietų Europos. Merginos buvo užrakintos mažame namelyje už spygliuotos vielos. Keletas jų buvo Lietuvės.
2005 Gruodis. Didžioji Bridanija.
5 vyrai iš Albanijos nuteisti 65 metams kalėjimo už 21-os merginos iš Lietuvos pavergimą. Jie merginas vertė lytiškai santykiauti su keletų vyrų per dieną. Išlaisvintos dvidešimt viena mergina. Teisėjas apgailėstavo, kad neįmanoma nustatyti kiek daugiau merginų seniau pateko į šių niekšų rankas.

Lietuviai perdėm sureikšmina pažadus. O sveiko proto - ne. Jie sako: Ką žmonės žada - labai svarbu, nes antraip negalima butu jais pasitikėti.

Lietuviai užsispyrę pasitiki ne tuo kuom derėtų.
O tuo kuom derėtų nepasitiki.

Pabrėžiu, kad iš anų 1500 mergų praktiškai visos pasitikėjo savo draugų, giminių, ir pažįstamų žodžiu neva jas gerai įdarbins padoriame darbe. Čia ir išryškėja tautinė tendencija apsigauti.

Na o apsigauna žmonės dėl sumenkėjusių principų visame kame. Tarkim, jei esi pažįstamas, tai esi "draugas". O savo berną mergos "draugu" vadina. Gaunasi tiesiu taikymu iš kaimynių į lovą. O po to dar į storo bei pliko užsieniečio (arba Lietuvio) lovą. Ir jau ne savo noru, bet grasinant susidorojimu.
Prieš storulius bei plikius nieko neturiu. Tai tiktai metafora maniakams apibūdinti. O maniakai dažnai būna visai nestori, ir nepliki. Bet visuomet menkystos pagrobtos merginos neverti.

Kaip prekiautojai žmonėmis veikia? Visaip jie prisikasa iki prisišliejelių šalia jūsų...
Dažnai tiesiog nuvažiuoja į jūsų apylinkes ir klausia pirmo pasitaikiusio liurbio ar pažįsta mergų kurios norėtų į užsienį. Toliau - susitarimo reikalas. Jiems, bei visai virtinei "žmonių" vedančių link jūsų, pinigai...
O jums...

Jei matėte tokius verbuotojus ar klausinėtojus, praneškite apie juos Policijai. ... Apsidraudimui praneškite... Praneškite ir apie tuos kas teiraujasi, ir apie tuos kurių teiraujasi.

Nusikalteliai retai tiesiog grobia gatvėje. Bet ir tai nutinka.
Jie stengiasi įgyti pasitikėjimą. Jie atrodo padoriai. Jie veikia per draugus, pažįstamus, bei gimines. Dažnai įsiperša merginai į bernus. Dažnai pasitelkia parsidavusias merginas, kad įtikintų auką neva, jei dalyvauja mergina, reiškia prievartos negali būti, neva viskas "padoru".

Kitos priedangų rūšys:
suvaidins esą "darbdaviai" (
skaityk žemiau); įdarbinimas užsienyje pagal skelbimus, pavyzdžiui "Au Pair" (auklės darbas);
"modelių agentūros" (skaityk žemiau);
"interneto pažinčių svetainės" (irgi skaityk žemiau).

Prie progos papasakosiu istoriją mažai susijusią su vergovę. Kita vertus, prievartavimas irgi yra vergija.
Prieš kelis metus Lietuvoje buvo išprievaurtautos dvi merginos. Berods, kažkurį arba abi buvo nužudytos. Kaip tai nutiko? Viena mergina buvo neišranki ir įsigyjo "draugų". Susidraugavo su antra mergina. Antroji aklai patikėjo, kad pirmosios "draugai" yra draugai. Pirmą bendrą atsitiktinio (tikėkimes) susitikimo vakarą "draugai" jas pasodino į atskirus automobilius, ir padarė atitinkamus nusikaltimus. Nusikaltimo metu antroji mergina ištruko iš automobilio ir bandė bėgti (su aukštakulniais bateliais). Bet bernai ją per pora žingsnių pasivyjo ir pargriovė.

Jei pakliuvote į vergiją arba įtariate bent menkiausią požymį. Negailėkite jėgų ištrukti. Kuo ilgiau nuolaidžiausite, tuo blogiau bus. Nebijokite atsidurti svetimoje šalyje be dokumentų bei pastogės. Net jei taip nutiks, blogiau nebus. Iškart kreipkitės į vietos Policiją. Kuo anksčiau, tuo greičiau nusikaltėlius sučiups. Daugumoje šalių ši problema yra žinoma, veikia specializuoti pagalbos centrai. Yra netgi specialus telefonai sekso vergėms, kurių numerių jūs vistiek neprisiminsite.

Kodėl vergų vežimas iš Lietuvos nežabojamas?
O kam to reikia?
Prieš kelis metus žurnaliugos išplatino straipsnį. Jame vienas prekeivis žmonėmis aiškiai pasakė kas jam dirba - teisės studėntės. Dabar tai vadinama Riomerio Universitetas. Seniau buvo vadinamas Teisės Akademija, arba Policijos Akademija. - Prostitučių ir parsidavelių perykla.
Toks tokio negaudys.
O tu esi bailė. Tau vergvaldys prigrasins, kad susidoros su tavo giminėm, tu ir pridėsi į triusikus. Net ir pabėgusi iš vergijos, namo nebegrįši, toliau versiesi tau primestu "verslu". Nusikaltelių neįduosi.

Be abejo ne visi teisės studentai yra parsidaveliai. Vergvaldžiams tarnauja ne vien busimi teisininkai. Tarnauja ir likusi Lietuva. Net ir tie, kurie nevažiuoja parduoti kūno, parduoda sielą.
Negi tokių mažai aplinkui matome?..
Pabarstė Uspaskich iš malunsparnio ledų į minią... Minia ir parsidavė - balsavo už jį.
Ne visi Lietuviai yra parsidaveliai. Bet ir tie kurie laiko savę padoriais, su parsidaveliais nekovoja. Jie kovoja tik su vėjo malūnais, tokiais kaip Andriukas. Arba su niekuo.

Vergovė pasaulyje yra uždrausta. Deja, ji plinta. Ir ne vien sekso. Į vergovę patenka ne tiktai merginos, bet ir bernai. Ji yra Afrikoje, Azijoje, ir net Lietuvoje. Susimastykime, pavyzdžiui, apie "prekybos centrų" darbą. ... Arba, apie viršvalandžius netgi padoriose įstaigose (skaityk žemiau).
Sunkiai ieškotas, arba išsvajotasis darbdavys bus apsimetelis, arba bent tavę išnaudos, arba parduos.
- Turiu susitikimą.
- Kur?
- Del darbo... Susitikimas kavinėje.
- Kaip "kavinėje"? Kur tu dirbsi?
- Naktiniame klube. Gavau darbą. Jau viską sutarėm. Esu priimta. Dabar viską aptarsime kavinėje.
- Darbui aptarti yra darbo vieta. Kavinė nėra darbo vieta. Pirma į kavinę, o paskui į namus.
- Na ne... neičiau.
- Jei esi tokia principinga, tai kur tavo principai dabar? Kodėl sutikai susitikti darbo reikalais ne darbo vietoje?
- Iš tiesu... neprincipinga. Bet jisai visai padoriai atrodo.
- Per metus iš Lietuvos išvežamos į vergiją 1500 merginų. Visi "vežėjai" atrodo padoriai. Juk kitaip merginos nepasitikėtų pagrobėjais.
- Na, ne paišyk viską taip niūriai. Pakalbėkime apie ką nors smagesnį.
- Netrukus pati viską pamatysi. Kas čia per darbdavys, kuris darbą atlieka ne darbo vietoje?
Ne tiktai darbdavys renkasi. Bet ir tu turi atsirinkti. Ne bele koks tinka. Šitokio darbdavio tau nereikia. Atsirūgs. Susirask verčiau padorų darbą.
- Iš tiesu, turėjau padorų... Dabar keičiu darbą...
- Tik ne į tokį. Naivuolė.
Beje, ar girdėjai kad yra tokių "darbų", kur ne tau moka, o tu moki pinigus?
- Radau lygtai normalų.
- Už tai brangiai sumokėsi.
- Na... taip... sveikata, laisvalaikio bei pramogų trukumu, sugaištu laiku...
- Teisingai. Lygtai pati daug supranti. Problemos kils ir dėl darbo sąlygų. Bet tu sumokėsi ne tiktai tuom...

Aukščiau pateikiau savo pokalbį su mergina, kuri sunkiai norėjo tikėti blogom naujienom. Ji verčiau tikės sekme. Juk taip norisi, kad lakštingala danguje būtų auksinė! O iš tikrųjų tėra gyvatė rankoje.
Mergina, vistik, pasklusniai nuvyko į "darbinį" susitikimą.
Man buvo akivaizdu kas jai nutiko toliau.
O jums?
Toliau apie ją nepasakosiu. Nes tai merginai galėjo nutikti bet kuris variantas. Nėra svarbu kas nutiko jai konkrečiai. Bet jus paspeliokite pačios. Palavinkite smegenis. Šitaip ūgdysite budrumą bei kritinį mastymą.

Jei ne į užsienį, tai bent namo. Jei ne namo, tai bent pareikalaus pinigų už suteiktą darbą. Viskas šitai vyksta Lietuvoje.
Ir savaime, sukčiai atrodo padoriai. Kitaip nebūtų sukčiai. Na, bet reikia būti labai nelogiškai mąstančiai asmenybei, kad nepastebėtum aiškių spragų tariamo darbdavio veiksmuose. Net jei darbdavys tikras ir tesėtas, jo veiksmai nėra teisėti.

Prieš pora metų per televizorių rodė merginas kurias apgavo sukčiai žadėje įdarbinti.
Sukčius duoda skelbimą neva priima darbuotuojas. Įsitaiso kabinete. Pasikalba su auka pora minučių, ir lekia lauk. Sekantį susitikimą jisai paskiria kavinėje. Tenai jisai gali pareikalauti vieno arba visų žemiau išvardintų dalykų iškarto:
Kyšio už suteiktą darbą;
Sekso;
Kad būtumet jo mergina (dėl sekso, arba nuvilioti į užsienį);
Važiuoti dirbti į užsienį.
Ka tik "gavusi darbą" mergina aišku jaučia spaudimą įtikti. Ir dėl to masto visai neblaiviai.
Kai viena ar visos trys pirmos minėtos paslaugos atliktos, merginai paskiriama pirmoji "darbo" diena. Ji ateina "darban". O jos ten niekas nepripažįsta. Kabinete, kuriame jį buvo "priimta", sėdi visai nepažįstamas dėdė ir skėsčioja rankomis.
Paaiškėja, kad sukčius tiesiog trinėsi toje darbovieteje, ir, užtaikės patogų momentą, užvaldė porai minučių kabinėtą kuris jam nepriklauso. Kartais jie pasinaudoja netgi ne kabinetu, o tiesiog pirmu pasitaikiusiu tuščiu kambariu. Galbūt kažkuris iš įmonės darbuotojų yra susijes su sukčiumi. Bet jokių įrodymų nėra. O jeigu mergina sutiko dirbti užsienyje, tai gali būti, kad ir pati ji jau niekada tiesos nebeieškos - tarkim jei neišgyvens.

Jei "darbdavys" jums paskyrė darbo susitikimą kavinėje, arba kitur ne darbo vietoje, praneškite policijai, juk įtariate kad įsidarbinote pas apsišaukelį.

Kartais darbdavys būna teisėtas. Bet jo įstaiga tarnauja tiktai kaip priedanga neteisėtai veiklai. (Tarkim prekyba žmonėmis, pornografinių nuotraukų ar filmų darymas, ir panašiai.)
Pornografijos gamintojai įteigia merginoms neva tai reikia jų modelių karjeroms. Kai kurie netgi modelių agentūras įsteigia priedangai (ir pornografai, ir prekiautojai vergėmis).
Tokios įstaigos gali jus vedžioti už nosies ne tik pirmas dienas, kaip gryni apsišaukeliai, bet tiek kiek užtruks įgyti jūsų pasitikėjimą.
Tuomet irgi praneškite policijai

Jei darbdavys tikras, ir darbas tikras, tuomet netinkamo elgesio atveju skūskites Darbo Inspekcijai (už tai kad verčia atlikti darbą ne darbo salygomis), Lyčių Lygių Teisių tarnybai, bei Policijai (už priekabiavimą).

Modelių agentūra, bei interneto pažinčių svetainė tėra spastai. - Savadautojai.
Paprastas tyrimas rodo, juk dauguma modelių agentūrų Lietuvoje iš tikrųjų tėra įvairiausio plauko tvirkintojai, pornografai, prekiautojai žmonėmis, bei savadautojai.
Aš pats tokius stebėjimus dariau. 2005 metais tai patvirtino ir žurnalistų tyrimas.
Žinau, kad beveik visi pradedantys "modeliai", o juolab patyrusios, skatinamos arba verčiamos daryti nuogas nuotraukas. Ir tai tiktai pradžia...
Tai kas rodoma tėvams bei pačioms pretendentėms prieš ir po "įdarbinimo" tėra vilionės.
Juokinga kaip prieš porą metų vieni pornografijos namai garsiai ir viešai atšventė Kaune mergų atranką. Mergos pačios suplūdo kaip avinėliai. Tos, kurios nepateko, vos ne verkė.

Daugumą Lietuviškų interneto pažinčių sevetainių internete taipoi įsteigė tvirkintojai, pornografai, prekeiviai žmonėmis, bei savadautojai. Neveltui kai kurios įregistravo domeną užsienyje, kad būtų sunkiau pasiekiami įstatymams.
Jūs ir pačios tuom įsitikinsite, kai pažiūrėsite. Visur sekso reklama:
siūlymai balsuoti už klausimus apie lytinius organus;
pomėgiai - seksas (koks gi tai pomegis?);
pažinties tikslas - seksas;
nuorodos į svetaines apie "suaugusiujų žaidimus", pirmus lytinius aktus, sekso pozas, specializuotas sekso pažinčių svetaines;
raginimai visaip leisti laisvalaikį seksualiai (ir geriau puslapių tvarkytojų draugijoje - taip vadinamuose "vakarėliuose").
Nesunku suprasti, kad Lietuvos pažinčių svetainės yra savadautojų sukurtos tiekti merginas seksopatams ir maniakams. Tvirkinti mergas, įtikinėti, jog viešas seksas yra gerai, normalu, sveikintina... kad mergos vertė yra jos organai.
Jei esi graži, tau pradės siūsti laiškus maniakai (dažnai apsimete mergomis) ir nuolat vilioti į visokius spastus. Pavyzdžiai: "modelių peržiūra", "foto-sesija", šlapių marškinėlių konkursas. Tokie apsimeteliai siūlo susipažinti su savo "draugais", rekomenduoja juos, kaip gerus žmones. Mergina lengviau patikės mergina.

Tvarkytojai, pardavinės tavo anketą maniakams užsienyje bei Lietuvoje.
Tam kuris abejoja ar mokėti, nusius suklastotą tavo laišką, neva pati parašei jam.
Paklausi: o kam gi visos kitos anketos su negražiom meginom ir bernais? Tik dėl vaizdo. Kad tavę priviliotų.
Negražiai merginai dar kartais kaulą mesteli: suklastoja laišką nuo berno.
Daug mergų anketų yra suklastotos. Jomis susirašinėja patys svetainės darbuotojai. Taip viliojami bernai. O bernų nuotraukos vilioja mergas.

Pati niekuomet nežinosi ar susirašinėji su vienų iš prižiūrėtoju, ar jo paskirtu bernu... ar tikrai suradai nesusijusį berną (arba veikiausiai jis tave surado, nes esi pasyvi).
Kai kurie "dalyviai" tavę įtikinės, neva čia viskas tikra. Ir žmonės tikri. Su kai kuriais neva jie arba jos pažįstamos ir tikrovėje. Vos ne klasiokai. Juokinga, ar ne?.. Pažinčių svetainėje jos pažindinasi su pažįstamais.
Be abejo, žmogus su kuriuom tu susirašinėsi bus tikras. Be abejo su juom įmanoma susitikti. Juk jie to ir siekia. Klausimas tiktai: kas jie?

Kai kurių dalyvių susirašinėjimą tvarkytojai seka ir skaito.
Kai kuriuos dalyvius, ir netgi pašalinius, kieno adresą sugebėjo išžvejoti iš susirašinėjimo, savavališkai priregistruoja specializuotose sekso pažinčių svetainėse (yra tokios, paminėjau aukščiau). Lygiai taip pat savavališkai tvarkytojai kartais registruoja pašalinius žmones ir "paprastose" svetainėse. Žmogus staiga gauna pranešimą. Pakrapšto galvą iš nuostabos. Jei pradės iš smalsumo dalyvauti - gerai. Jei ne - anketa vistiek gulės ir vilios kitus bei kitas.

Berods 2007 metais teisman pakliuvo dvi žymios vakarų pasaulio pažinčių svetainės. Jų prižiūrėtojai klastodavo laiškus nepaklausioms merginoms, su tikslu jas išlaikyti kaip vartotojas. Kiek suprantu, už dalyvavimą jos mokėjo. O galbūt jos buvo laikomos svetainėje dėl įairovės vaizdo, kaip minėjau. Į šitai nebesigilinau. Merginos prisiteisė kompensacijas.

2008 metais Vietname įkliuvo pažinčių svetainė, kuri pasirodė esą savadautojai. Ji tiekdavo užsieniečiams turtų ištroškusias, skurdo apakintas merginas. Atvažiuoja tariamas turtuolis iš Taivano, ar Japonijos trumpų vedybų atostogų... Sėdasi eilėje... Prieš jį daromas mergų paradas... Vietnamo valdžios atsakas - įkurė valdišką pažinčių svetainę. Galbūt ir ji bus korupcinė - savadavimo.

Ką daryti?
Neskatinkite Lietuvos ir kitų Rytų Europos, ir netgi vakarų pažinčių svetainių plėtimosi. Nedalyvaukite jose. Ignoruokite. Arba būkite labai išrankios, atidžios.
Geriausia pažinčių svetainė yra gatvė.

Nesvajokite ir apie modelių darbą. Arba tave apgaus... Arba mažuma merginų tikrai gaus darbą. Bet darbas bus šuniškas, net jei užtaikysi ant sažiningos agentūros (o tokių beveik nėra). Rask ramesnį užsiemimą, kur reikia daugiau smegenų. Užsidirbsi. Keliauti po pasaulį galima ir už savo pinigus, ir savo malonumui, ir daugiau įvairių žmonių sutiksi. Tai, kad modelio darbas lengvais pinigais grįstas tėra mitas... ... Beje, ir žmonės sutinkami yra vis tie patys, arba vienodi.

Tik štai problema: protingam darbui reikia įgudžių, žinių, ryžto. Kas to išmokins?.. Mokykla?.. Universitetas?.. Jie žlugo ir žlugdo. Todėl tu ir atsidurei internete, pažintyse, ar tvirkinimo agentūroje...
Nieko nemokėdama, ko išmokinsi žmogų patį?.. Kaip žmogus išgyvens sekdamas tavo pavyzdžiu?..

Nepamirškime, kad ir į modelių agentūras, ir į pažinčių svetaines plūsta daugybė vaikų bei paauglių (kas yra tas pats). Žala daroma didžiūlė. Daug vaikų tiktai klyną ir kaso. Apie kitką nemasto. (Vėliau papasakosių pavyzdžių.) Taip sakant, auginama paklusni pamaina prostituojančiam jaunimui.

Lietuvos įstatymas jau seniai draudžia pornografiją, bei vaikų tvirkinimą. Bet negirdėjau, kad būtų nubausta ir uždaryta bent viena "agentūra" ar pažinčių svetainė.

Svajojai apie berną užsienietį? Klysti. Jis tau surado vienkartinį arba daugkartinį darbą sekso turizmo versle.
Nieko nemokamo nebūna. Tiksliau, nebūna tau.
Nors pati tu aptarnausi nemokamai, ir šiek tiek nuoširdžiai... Atlygis tiktai vienas: iliuzijos. Po darbo turėsi atlygį gražinti. Be to, kartais gausi kelis puodelius arbatos, ir pora kartų pavalgyti restorane pietų. Šitą iliuzijų dalį aišku galėsi pasilikti. Gražinti tokio menkniekio nereikės.

Tau gi niekas nieko negražins. Nebent, jei esi pakankamai graži, tau pratęs darbo laiką.

- Hello! - išsišiepia merga pamačiusi mane.
Aš išeinu iš už stovinčio automobilio vedinas dviračiu.
- A! a!.. tai tu... tas... su dviračiu! - Merga susiraukia iš bjaurasties apsigavusi.

Lietuvoje visuomet taip buvo. Lietuvaitės alpsta nuo užsieniečių. Dauguma tikisi turtų, ir emigracijos dokumentų.
Kitos papildomai žavisi tuom kad užsieniečiai neva jas labiau liaupsina negu Lietuviai. Tai tiesa, kad dauguma Lietuvių yra liurbiai...

Bet kas gi tie atvykeliai tariami "geradėjai"? Pagalvokite gerai, kas belsis į kažkokią Lietuvą ieškoti mergos?

Tikrai beldžiasi... Tik ne "princai"... O sekso turistai bei panašus įvairaus plauko nevykeliai.
Sekso turizmas nėra jokia naujiena. Jau daug metų jis vyksta po visą pasaulį. Labiausiai į Azijos šalis (ypač į Tailandą). Ypač siautėja vaikų tvirkintojai. Bet ne vien vaikų. Taikinys yra visos paprastos moterys... Nebutinai profesionalios prostitutės. O kartais ir vyrai. Toks "turistas", keliauja iš vienos vietovės į kitą, iš vienos šalies į kitą. Kartais jis pasilieka vienoje vietovėje. Visaip būna. Atrodo kaip ir įprastas turistas. Tiktai tikslas ne "įprastas".
Kartais apsimeta verslininku, ar kuo patogiau...

Ir po Tarybų jungo panaikinimo, ir po Europos Sąjungos plėtros, atsivėrė naujos rinkos. Seksopatai plūstelėjo ir Baltijon. Veiklos aplinka visa ta pati: skurdi šalis, neturintys garbės žmonės, tarp jų aišku merginos, vaikai be ateities, be tėvų pavyzdžio ar priežiūros, pro pirštus žiūrinti teisėsauga bei viešbučių personalas. Tik truputį pinigų sumokėk, arba bent jau banknotą iš tolo parodyk...

Kartą iš tolo stebėjau porą pažįstamų. Jos vaikščiojo po Vilniaus senamiestį. Viena - gan patrauklios išvaizdos... Ir dar apnuogintom kojom...
Staiga iš kažkur išnyra "nykštukas". Jisai skubiai žingsniuoja pro retą minią per visą gatvę. Minia jį maskuoja. Eina tiesiu taikymu... Pasiveja mergas ir puola vienai kažką aiškinti. Užtruko net keletą minučių.
Gražesnioji taip jo įdėmiai klausė, kad net ausys linko. Negražioji nuobodžiavo ir dairėsi kitų užsieniečių. Man teko irgi panuobodžiauti.
Pagaliau nykštukas kažką užsirašė, ir pasitraukė atgal iš kur atbėgo, matyt tykoti kitų aukų.
Mergina pasakė, neva jisai čia didelį verslą atvažiavo daryti... neva ją kažkur kvietė... Ją jis pačiupo iš už nugaros. Ji pamanė, kad "verslininkas" tiesiog netyčia šalia atsirado.
Merginos jautėsi pakylėtos, ir jau Andriukas jų nebedomino... ... Nei man pačiam mandagu būtų aiškintis svetimo pokalbio tūrinį, net jei kalbinama būtų mano mergina. (Smalsuoliams pasiteisinsiu: merginos neturiu.)

Nykštuku pavadinau tiesiog mažo ūgio vyrą. Ne klinikinį įšsigimelį. Ūgis šiame epizode nesvarbus, nors ir gerai vaizduoja aplinkybes. Svarbiau kaip apsimetelis veikia.
Ką gi kitą jis galėjo daryti? Aišku priėjo ir pasakė: "Ei! Palauk! Aš stambus verslininkas. Buk mana." Neprireikė net "gerbtinos" aprangos - merginoms pakako ubago apdarų.
Jei prieitų Lietuvis, merginos net nesiaiškintų ar jisai turi verslą. Jos išanksto nuspręstų, kad neturi. Nebent jis atsiremtų į kokį nors brangų automobilį.

Kitą kartą stebėjau kaip kita pažįstama, dar nebaigusi pilnametystės, jau manes pažinoti nebenori... Ji lenda paskui kitą, praplikusį, nykštuką į naujai pastatytą viešbutį.
Pastebėsiu, kad nei jos amžius nei jo plikė irgi reikšmės neturi. Deja, taipogi neturi reikšmės ir jos protas... Tik nesakykite man kad tai meilė.

Po Vilnių bei kitus Lietuvos miestus slankioja ne tiktai bjaurus. Atsibeldžia ir išvaizdus sekso turistai. Paskui bet kokį paklusniai sekioja ne vien paauglės, bet ir visų kitų amžių čiabuvės.
Nemanau kad jos viena kitos nepastebi. Bent jau gandai apie užsieninį masalą sklinda. Taigi žino kad "medžioklės" vyksta. Kai pastebi su kitą mergą kitu užsieniečiu, supratingai pasižiūri, ir palygina. Ir netgi labiau varžosi, kuri "geresnį" gaus.

Nuo pirmos pažinties Lietuvaitė užsieniečiui pataikauja ir į burną žiūri. Eina tokia merga lyg užhipnotizuota. Nieko aplinkui nemato... Kur?.. Pas užsienietį. Užkalbink - neatkreips netgi dėmesio.
It anas nykštukas, tiesiai prie tikslo - darys verslą.
Kur gi jai nebus dėmesio? Juk tikslas toks. O už tokį uolumą - dvigubas. Jei susimasto ne vien apie "verslą", jai jau atrodo neva yra liaupsinama. ... Aišku labiau nei Lietuviu. Ji spjaudo į Lietuvius, Lietuviai spjaudo į ją. Arba atvirkščiai. Tiesa, net jei jinai sugebėtų būti gera Lietuviui, Lietuvis vistiek nesugebės. Bet tai jau kita istorija.

Nesakau kad liaupsos yra svarbios. Manau netgi atvirkščiai.
Sakau kad Lietuvaitės nemoka mylėti be priežasties. (Rašiau apie tai skyrelyje "kaip kabinti bernus".) Paliaupsink, parodyk auksinį dantį, ir ji tavo. Mano pažįstamas, bjaurus mergišius, kalba ciniškiai. Jis vardija dar mažiau reikalavimų: "Pasakyk moteriai porą gražių frazių, ką jinai nori išgirsti, ir ji tavo lovoje". Taigi reikalas tame - kas ką nori girdėti. Vienoms pakanka žodžio, kitoms dar ir aukso...
Kita vertus, nekarto nemačiau to mergišiaus "sekmės". Matyt vistik aukso reikia "visoms". O gal žodžiai "ne tokie". O gal tiesiog jis neapsimetė užsieniečiu... Nors, ką aš žinau... Į privatų gvyvenimą juk nesikišu. Nedaug tą žmogų ir temačiau.

Karta vienas bjaurus Suomių verslininkas man aiškino kaip jam Lietuvoje gerai. Kokią nori moterį, tokią ir pasirenka.
Kitas suvedžiotojas iš Italijos išgalvojo imantresnių teorijų. Jei jau moteris nori svajonės, jis jai suteiks porai dienų. "Vesti? Ne! Negaliu visų vargšų išgelbeti." Tai jisai sakė man. O jums jisai aišku pažadės...

Vienoms pažadėtų "vedybų" miražas atrodo kaip altorius.
O kitoms dar paprasčiau... Kartą man viena pažįstama, vos ne drebančiom rankom, kaip šventybę rodė atsitiktinio gerbėjo iš italijos nuotrauką (jau kito italo), kurią jisai atsiuntė kviesdamas ją pas savę.
Jinai nuotrauką su savimi nešiojosi. Nuotrauka nepadori.
O ką kitą Lietuviai žino? Parsiduok, ir pasikasyk klyną.
Tik su lietuviais pusdykiai. O užsienietis bent į parduotuvę brangią nuves. O gal dar į namus išsikvies. Jau ir jinai paturistaus.

Aš nepropaguoju neapykantos užsieniečiams. Sekso turistai sudaro nedidelę jų dalį. Bet daug. Draugaukite visi su visais. Su užsieniečiais tame tarpe, o ne vien su jais. Kaip rašau skyrelyje "kaip kabinti bernus", pažindinkites su nepažįstamais. Bet juk nepažindinates, ir nedraugaujate.
Ne vien meilės reikalais...
Gyvenantys ir dirbantys Lietuvoje padorus ir netgi nepadorus užsieniečiai patys sako, kad jiems nuolat nusilenkiama, nuolat prie jų lendama arteliau. Daugelį dalykų, kurių Lietuviai neatleidžia vienas kitam, užsieniečiams atleidžia su padėka.

Vienu žodžiu, dabar gatvėse paauglės "masiškai" šneka "English" su savo debilnikais (ne pagal paskirtį naudojamais mobiliais telefonais) - tariasi apie susitikimus.
Vyresnės merginos taipogi eina pasitikti užsieniečiu... Dažnai lanko viešbučius įvairiose miestų vietose. Na, o jei jau ne aptarnauti užsieniečių tiesiogiai, tai bent dalyvauti įvairiose "darbo" užsienyje atrankose (irgi viešbučiuose su nakvyne).
O jus manote, iš ko mieste kyla pėsčiųjų bei automobilių eismas?

Juokinga vienok žiūrėti kaip žmonės, kurios aršiai gins savo "protingosios" vardą (pabandyk kvaile apšaukti), pasiduoda visoms apsimetelių sapalionėms.
Mergina persistengia tiek, kad atlieka ne tiktai savo "darbą" bet ir didžiają dalį savo naujo "draugo" darbo jai dumijant akis. Jam belieka tiktai atsipalaiduoti ir naudotis paslaugomis.

Savaime, visoms užsieniečių neužteks.
Kai kuriuos čia aprašytus nepagrįstus veiksmus merginos atlieka ir tautiečiams. ... Išbando savo negandas.
Bet kalba šį kartą buvo ne apie pratybas.

Nedirbk viršvalandžių. Prasikaltai ne tu.
Skūskite ne tiktai kai priekabiauja. Bet ir kai duoda nepakeliamą darbo kruvį, dėl kurio jums tenka dirbti neapmokamus viršvalandžius.
Nesvarbu ar "savo noru", ar priverstos dirbate viršvalandžius. (Jie paprastai nemokami, arba menkai mokami). Kad viršvalandžų nedirbtumet privalo užtikrinti darbdavys.
Skūskite Darbo Inspekcijai.

Dauguma darbuotoju mano, kad jie patys kalti, nes neva "tiesiog nespėja". ... Todėl "savo valia" dirba viršvalandžius nemokamai. Bet jie neteisus.
Darbo galima užduoti tiktai tiek, kiek galima atlikti per dieną.

Arba darbo yra per daug. Arba jus neatitinkate pareigų.
Pirmu atveju jus turite teisę nesutikti dirbti viršvalandžius.
Antru atveju, darbdavys gali jūs atleisti iš darbo, bet tiktai su atitinkama išeitine pašalpa. Be pašalpos atleisti sunku (beveik neįmanoma). Įdėmiai skaitykite darbo įstatymą.
Jei esate laikoma darbe, reiškia pareigoms tinkate. Tuomet gaunasi, kad darbo yra nepagrįstai daug.

Taigi, nevakarokite darbe. Verčiau skirkite laiko sau. O jei trūksta veiklos, užsiimkite visuomenine veikla.

Negerk.
Nuorodos:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2007-April/001055.html
Čia rašau apie konkrečią alkoholio žalą dviratininkui, bei prietarus neva alkoholis yra gėrimas.
Pritarkite alkoholio reklamos draudimui.
Čia yra kreipimas į prezidentą. Paskaityk, ir siųsk prezidentui nuorodą į šį kreipimą su savo pritarimu.
Daugiau ginčių šia tema rasi Nevyriausybinių Organizacijų konferencijos archyve čia:
http://www.konf.lt/thread.php?group=lt.konferencijos.ngo&sname=ngo
Keliauk arčiau to laiško datos. Tiksliai puslapio negaliu nurodyti, nes jis nuolat keičiasi. Ginčiai prasidėjo keletą dienų prieš, ir tesėsi keletą savaičių vėliau.
2007 metų pavasarį higienistai pateikė Seimui siūlymą visiškai uždrausti alkoholio reklamą. Seimas siūlymą atmetė. Skaitykite tą mano puslapį, ir raginkite nurodytus bei kitus Seimo narius uždrausti alkoholio reklamą visai. Taipogi skaitykite už ką daugiau nebalsuoti.

Gerk gyvenimą, ne alkoholį.
- O tu negeri?
- Ne.
- Negali būti. Visai?
- Visai. O kam?
- Na bet lašelį vistiek kartais?..
- Ne. Aš normalus žmogus. Nėra jokio biologinio, ar buitinio butinumo. Koks tikslas gerti? Tai ne maistas. Ne vanduo. Ne vaistai. Tik nuodai. Girdėjau vyno mažas gurkšnelis retkarčiais sveika kraujagyslėms. Bet negi mes geriam vaistus kibirais? Jūs tikrai geriate ne vaistams.
- Visai negeri? Taip nebūna...
- Tu alkoholikė
- Visai ne. Išgeriu saikingai, arba truputį retkarčiais.
- Visi maniakai taip sako. Alkoholikai yra visi kas išgeria. Nepaisant kiekių.
- M...m... taip... tikrai... - pripažįsta jinai.
- Kodėl jums bet koks menkiausias susiburimas privalo būti su alaus skardine rankose?
- Kai išgeri, tai patyri tiek naujų įspudžių!.. - čia pat jinai grįžta prie savo prietarų.

Įspudžių audra stiklinėje. Kai geri, tai "lendi į stiklinę". Ten įspudžių nedaug, bet, kai kitokių nepažįsti, tai visi tokie reikšmingi. Kai "neišlendi iš stiklinės", tai atsisakai įspudžių kuriuos įgytum plačiame pasaulyje. Tavo įspudžiai išlieka riboti. Tuom stiklinė ir jos haliucinacijos dar labiau sureikšminamos.

Kai rašau "neišlendi iš stiklinės", tai nebūtinai reiškia, kad nuolat voliojiesi patvory. Kaip sakiau minėtame aukščiau pokalbyje, alkoholikai yra visi kas išgeria. "Neišlendi iš stiklinės" tėra metafora apibudinti jūsų ribotą refleksą, kai taurė yra pirma kas šauna galvon.

Prieš porą metų mokslas įrodė, kad alkoholis yra narkotikas. Maždaug tuo pat metų tabokas buvo įrodytas narkotiku. Aukščiau aprašytas įspudžių "audros" užburtas ratas yra budingas bet kokiai manijai. - Narkotikai, blevyzgos, pletkos, ribotas mastymas, pyktis, perdėtas domėjimas seksu, lošimas, televizorius, tingumas, apatija, depresija, chuliganizmas, automobilis, perdėtas komforto troškimas, daiktų pirkimas... - Visa tai kyla iš patirties bei įspudžių stokos.

Alkoholis nėra atsipalaidavimas. Žmogus atsipalaiduoja ne keldamas sau problemų, bet nuo jų begdamas. Bėga jis į gamtą, sėda ant dviračio, žaidžia šachmatais, glosto užkrečiamas kiemo kates, kapstosi smėlio dėžeje, žaidžia konstruktoriu.
Tam vistiek reikia trupučio mastymo.
Jei geri tam, kad atsipalaiduotum bendravimui, tai reiškia, kad žmogus pretenduojantis į bendravimą sukelia tau įtampa, galbūt netgi grėsmę. O gal pati esi tiesiog nepasirengusi atvirumui, nuoširdumui?.. Na tai lavinkis. Lavink savo įgudžius pažinti žmogų, pasirinkti draugų, arba jų atsisakyti. Ir taip toliau.
Alkoholis naikina visą lavinimą, visus įgudžius. Jis perleidžia tavo valdymą haliucinacijoms, bei aplinkiniams asmenims.
Maža to. Jis naikina sugebėjimą lavintis. Nes jis naikina, bei supaprastina pačius smegenis.

Viena Naujųjų metų naktį minu aš sniegą vedinas dviračiu... Priešpriešais du bernai tempia neva girtą merginą. Ji priešinasi. Juos seka dar viena ar dvi "draugės". Kai susilygiavom, mergina manim susidomėjo. Atsikratė bernų, išsitiesė, apsigrežė, stojo ir užkalbino mane. Paskui spoksojo, vildamasi pokalbio. Ji jau atrodė blaivi, ir stipri. Pasirodo bernų atramos jai nereikėjo. Bet bernai nusprendė kitaip. Jie maldavo manęs jos nekalbinti. Aš paklusau. Mergina neišdrįso priešintis, ar mane vytis. ... Paklusau, nes abejonė dėl blaivumo išliko. Nebalivus žmogus nesuvokia ką veikia. Bet dabar manau, kad suklydau. Nes vienintelis neblaivumas buvo pačių bernų rodomas. Jei jie ramsto, tai dar nereiškia, kad mergina girta. Gal jie ją šitaip saugo, tikiedamiesi pasilikti sau. Ji yra pakankamai blaivi... O čia kažkokie "draugai" kimba, primygtinai laiko už parankių... Todėl ji ir priešinasi... Mat yra pakankamai blaivi ir suvokianti.
Kaip bebūtų, alkoholis, ar jo įvaizdis jai pakenkė pažindintis su manim.

Buvo ir daugiau merginų, kurios apsimetė girtomis ir ieškojo pažinčių su manim. Joms nepavyko būtent dėl tariamo girtumo.

Manau jos drovėjosi artintis prie manęs kitu budu. Drasą, ryžtą reikia ūgdyti valios pastangomis. Apie tai rašau čia: geriausia pažinčių svetainė yra gatvė ir tu pati. Spausk vergovę iš savęs lauk, kaip sakė vienas žinomas rūsų rašytojas. Drovumas yra nuodemė. Blaivi mintis ir žinojimas ko nori yra tavo stiprybė. Gyvenimas sunkus - neneigiu... Bet prie visko priprantama.
Butelis nėra išsigelbėjimas. Jis yra išsigelbėjimo vengimas. Prie butelio ir vengimo priprantama.

Alkoholis yra ne pramoga, ne laisvalaikis, ne laisvės išraiška. Atvirkščiai. Alkoholis yra poveikio priemonė. Tai budinga visiems narkotikams.

Kas gi kesinasi tave įtakoti, paveikti?..
- Visi kas susije. Pradedant nuo prekybos, baigiant išnaudojimu bei išprievartavimu.

Pradėkime nuo paprasčiausio - pinigų.
Prekeiviai parduos daugiau. Jie nori kad tu gertum be paliovos. Tu negali be paliovos keisti batus, spintas, ar sauskelnes. Užtai gerti gali nuolat, nes esi bedugnė bačka. Prekeiviai puikiai žino, kad ugnies vandeniui beveik nereikia pastangų. Tereikia sukurti priimtinumo visuomenėje įvaizdį. O užkibsi ant narkotiko pati. Neraginama vartosi visur ir visada. Pro vieną galą įpili... Nesvarbu, kad organizmui nereikia... Juk pro kitą galą tuoj pat išpili.
Vandens ar sulčių šitaip negertum. Nes po poros stiklinių jau pajustum pasisotinimą. O ir visuomenės privilegijuoto pripažinimo vanduo ar sultys neturi.
Priešingai - alų, degtinę, vyną, šampaną, ir netgi "marmalus" tu mauksi kaip kempinė. ... Nes tau atrodo, neva reikia, arba nori. Bet iš tikro - nes tai narkotikas. - Ne vien pats ugnies vanduo. Narkotikas (tiksliau manija) gali būti sugerovų spaudimas:
"Gerk... gerk dar... mes geriam... ir tu gerk..."

Maža to, kad tau kažkas pavyzdį rodo, ir netgi verčia gerti. Tu gerdama verti gerti kitus. Tame tarpe ir savo busimą silpnavalį vyrą. Kuris, priliuobęs paskui vers gerti tavę. Apie 66% lietuvos tariamai suaugusių moterų patiria smurtą šeimoje iš vyro. Jis ir be butelio kvailas... Kam dar apsunkini savo padėtį? Maža to, kad karstaisi jam ant kaklo dykai... Tai dar įpili į jo bedugnę gerklę neapykantos kūro... Tarkim tavo pačios girtaujantis vyras tykus, nesimuša, nekeiksnoja... Bet taip daro tavo kaimynas, kuriam taurę rodai tu. Nuskriaudei savo kaimynę. Gal tyčia?..

Baikime bjauriausiu - išdavyste, bei išnaudojimu.
Užsiduokim klausimą: Kodėl sugerovas ketina tave nugirdyti?
Lengviausias išnaudojimo būdas: tavo sugerovė (netgi nebūtinai "draugė") nori jaustis geriau dėl savo gerimo. Jei tu gersi kartu, ji pati sau atrodys normali.
Bet dažniausiai tavo sugerovai yra būtent sugerovai - ne sugerovės. - Bernai. Tikslas?.. Sukelti tau nesamoningumo buseną, kai nebegalėsi pasipriešinti lytiniams santykiams.
Sakysi meluoju?.. Sakysi neva jie iš draugiškumo?.. Tu to tiesiog neprisimeni... Nei vienos išgertuvės nevyksta bent jau be glėbesčiavimo. Jie net ir blaivus graibo, glėbsto, ir kitaip liečia tave. Pretekstas: draugystė, kaiminystė, bendrasuolystė, pažinties laipsnis. Priedanga: apsimeteliška šypsena, juokeliai, užuominos. Jei pažįstamas nugirdys tave, tu sutiksi. Jei girdys ar graibys su tais pačiais tikslais nepažįstamas, nesutiksi. Tai jie ir daro - įsitryna į pažintį. Minėtais pretekstais tu jį automatiškai laikai jau pažįstamu net kai visai nesuvoki kas jis toks.
"Pažįstamas" nereiškia "draugas". Draugas niekada nebūs sugerovas.

Draugas neišduos, neparduos, nepasinaudos. Bet čia jau kita tema. Kurią truputį gvildenau ir straipsniuose aukščiau: Lietuvė nežino kas yra draugystė. Ir draugauti ji (arba jis) nesugeba.

Nesibučuok.
    Statistika:
  • 2009 metais apie ¼ apklaustųjų vyrų Pietų Afrikoje teigė, kad išprievartavo moterį. Dauguma jų užpuolė daugiau negu vieną auką. Apie ¾ užpuolikų pirmą kartą šitaip nusikalto budami paaugliais.
    Kuo tai skiriasi nuo Lietuvos? Paaugliai čia atvirai tvirkina vienas kitą gatvėje. Suaugusius jie vadina iškrypeliais. Savęs - ne. Jie teisinasi, kad neva turi merginą (tvirkinimui)...
    Suaugusios moters taip lengvai neužpulsi. Ir neliksi nenubaustas. O vaikui net įteigsi, kad jai pačiai naudinga. Vaikai tai vienas kitam lengvai atlieka. Po to moteris lieka suvaikėjusi visą gyvenimą. Bučiniai ir buteliai nėra nekalti užsiėmimai. Jie turi tikslą...

Labas - bučkis.
Ate - bučkis.
Pažįstamas - bučkis.
Nepažįstamas - bučkis.
Meilė - bučkis.
Nežinau kam - bučkis.

Šitaip tave pratina bernai prie bučinių. Taip jiems vėliau lengviau pereiti į smarkesnius pasismaginimus tavimi.

Tau atrodo nekaltai. Juk tai darai nuo vaikystės. Bet dėl nepilnamečių tvirkinimo niekam kažkodėl priekaištų nedarai. Netgi atvirkščiai - kaltini tik tuos, kurie netvirkina.
Lygiai taip pat "nekaltai" atrodo išgertuvės, rukalai ir kiti "vaikiški" užsiemimai.

Net ir rankos paspaudimas yra gan nesenas paprotys.

O "draugiški" bučiniai atkeliavo Lietuvon vos prieš keletą metų. Kas ir kaip juos pradėjo svetur nesiimu samprotauti - nežinau.
Tarybano vadeivos tikrai bučiavosi. Pasitinka Brežnevas kokią "tumbą" iš svečios komunistinės šalies, ir "aplaižo" tiesiai prie lėktuvo durų. Visa Tarybų Liaudis veizi pro televizorių, ir bjaurisi.
Tai toks Rusiškas paprotys. Nors nei Brežnevas nei svečias nebuvo Rusai... Brežnevas buvo Moldavas. Aišku jis perėmė didžiosios tėvynės "brolio" paprotį. Nebent Moldavai tokį turėjo taip pat.
Lietuvis pavyzdžio iš "komuniagų" neėmė - nemadinga. O štai atsirado Lotinų Amerikos serialai. Šaipytis iš jų galite... Bet čia pat skolinates "blizgučius".

Aš pats niekam nespaudžiau rankų kol išaugau didelis. Nejaučiau jokio poreikio, ar prasmės. Ir dabar nejaučiu. Bet pripratau. Dažnai neatsisakau. Gal turėčiau susigriebti, ir liautis.

Na o bučiniai... Jie yra meilės išraiška. Ne platoniškos meilės...
Štai kaip jūs ir atrodote "milėdamos" visus iš eilės.
Ar tikrai platoniškai?.. O pabandyk liautis... Iškarto pamatysi, kaip "meilė" virsta neapykanta. Kartais tiek tepakanka atskleisti prisiplakelius, ar net priešus. Net jei oponentas neparodys nepasitenkinimo dėl nutrauktų bučinių tai nieko nereiškia. Gal jis slapukauja... O gal jam tikrai nerūpi... Nepradėk bučiuotis naujai. Bet kuriuo atveju bus visiems geriau. Be bučinių bent sveikesnė busi.

1998 metais gydytojai paskelbė tyrimo išdavas. Jie tyrė kaip žmogus užkrečiamas Meningitu. Bučinys beveik 7 kartus veiksmingesnis, negu įprastas bendravimas, ar netgi rankos paspaudimas iš blogo įpročio. Ir 18 kartų - negu tarp pašalinių žmonių.
Meningitas tai bakterija, kuri sukelia uždegimą kuno audiniuose, kurie supa galvos ir stuburo smegenis.
Taigi, besmegenis tau ne tiktai kvailumą ir blogą įprotį "įskiepys"... Jis tave užkrės proto uždegimu. Tai ne vienitelė liga, kuri keliauja iš lupų į lupas...

Blogi žmonės paskaitė šį mano straipsnį, ir išrado žudymo būdą.
2011 metų spalio mėnesį nuo meningito mirė moksleivis ir užsikrėtė kitas. Kažkokio kvailo, beprasmio klasiokų savarankiško renginio metu jie bučiavo lėlę. Žudikui pakako ją užkrėsti. Jis naudojo savo lūpų išmatas. Arba atnešė užkratą megintuvėlyje.

Nepasiduok spaudimui laižyti brudą, gyvą, ar negyvą. Vien tuo atliksi prasmingą renginį. Pamokysi vėplas savarankiškumo.

Laikas prabėgs, ir tariamai svarbus žmonės pasimirš - laikini, prisiplakeliai. Gal net taps nemalonūs. Bet tau liks atminimas, kurį nešiosi savyje, ar ant lupų. Yra toks virusas, kuris sukelia lupų puslelinę ligą. Jis slepiasi... Periodiškai pasireiškia ne tik ant lupų.

2009 metais mokslinčiai paskelbė kito viruso tyrimą (o gal ir to paties). Jo pavadinimas sudėtingas. O paprastai jis vadinamas "bučiuojanti ligą". Juo iki senatvės spėja užsikrėsti dauguma žmonių. Seniau jo pasėkmių niekas nežinojo.
Paaiškėjo, kad virusas kelia kraujo spaudimą, storindamas kraujagyslių sieneles. Šitaip, kaip atrodytų, be priežasties senyvam žmogui kyla širdies ir kraujagyslių ligos.
Paaškėjo, kad tas pats virusas sukelia ir Alzheimerio ligą - stiprėjančią silpnaprotystę. Būdas tas pats - storina kraujagysles.
Šie negalavimai dabar gal ir bus gydomi geriau, kai žinoma nuo ko.
Bet virusų bendra prigimtis tam trukdo: jie slypi lastelių viduje, todėl vaistai jų nepasiekia, neveikia. Juos įveikia tik imuninė sistema.
Be to, ir pažeidimai dažnai negrįžtami.
Pasirodo silpnaprotystė ar širdies ligos užkrečiamos. Jos vystosi bet kuriame amžiuje. ... Kuo esi kvailesnė, tuo anksčiau.
Jaunimo neapykanta seniams ir senėms nepagrįsta. Senatvė yra pasekmė - ne priežastis. Na o ir pats jaunimas, kai pažiūri kas kalba nepilnaprotiškai, ne toks jau jaunas... ir sparčiai sensta...

Draugystę rodyk ne "lytinėm paslaugom", o "viešais darbais". Dažnai jos niekaip nereikia rodyti. Draugystė yra nuolatinė busena. Iš jos vos retkarčiais seka veiksmai - tiktai kai tikrai prireikia, net ir po 10 metų. Bet iš veiksmų draugystė neseka niekada. ... Gali sekti nebent pažintis. Nepainiok meilės, pažinčių, ir draugystės. Lietuviai tai dažnai "suplaka" į vieną.

Draugauti Lietuvis nemoka. Taigi ko verti jo bučiniai? Koks jų tikslas? Jei ne draugystė... tuomet... ...

Nuo 2005 m. sausio 16 d. esate 6946 žiūrovė