Ne šiaip bukai skaityk... Veik!..
Rašyk arba skambink seimo nariams, kurie jums neva atstovauja. Rodyk šiuos įstatymus, ir reikalauk vykdymo.
Jei įstatymai nevykdomi, nesame teisinė valstybė. Jei mano balsas negirdimas, ir nevykdomas, nesi tu jokia demokratija.
Jei esi valdininkas, "stumk" visas arba pavienias nuostatas kur tiktai jos lenda.
Aš tau pagelbėsiu. Tu pagelbėk man.
Skyrelio puslapių sudėtis:
Pagrindinis - šis.
KET - Kelių Eismo Taisyklių pataisos.
Policininkai sustabdė dviratastą ir perskaitė jam taisykles taip, kad jis liktų kaltas. Nutylėjo tuos taisyklių žodžius, kurie daro jį nekaltu. Tada dar prikibo prie kitų smulkmenų, kad nesipriešintų.
To pasekoje aš padariau KET pataisas.
Rašiau greitai, be jokio vargo ar pliurpalų, kurie tau atėmė tiek daug neveikimo metų. Siūlau šalinti visas dviratį neigiančias nuostatas, riboti automobilazmą.
Siūlyk ir tu.
Turinys:
[...] Bevariklio Transporto Įstatymas pagal Andriuką.
Tame tarpe: Švietimo reforma.
[...] Aplinkos Apsaugos Įstatymas pagal Andriuką.
[...] Korupcijos Žabojimo Įstatymas pagal Andriuką.

Bevariklio Transporto Įstatymas pagal Andriuką.

2000 metais Seimas įteisino Bevariklio Transporto Įstatymą. Įstatymą parašė vienas dvirataujantis seimūnas, kartais keliaujantis dviračiu į žygius. Parašė jis tą įstatymą senoje formalistinėje dvasioje. ... Stengėsi kuo labiau smulkinti, ir sąlygoti. Gavosi teoretizavimo rašinys apie nieką.
Dangstydamiesi šiuo įstatymu kelininkai netgi atsisako tiesti dviračių takus kur jų reikia (o jų nedaug kur reikia).
Užtai kur nereikia, tuos takus supila į asfaltą gamtoje taip kad net kišenės braška. Takams įstatymo nereikia. Ypač jei takų priedangoje valdininkas nuspręs "nusiurbti" pinigą...

Tais pačiais metais aš pateikiau Lietuvos Dviratininkų Bendrijos (LDB) pirmininkui Sauliui Ružinskui eilę siūlymų kaip tą įstatymą apkarpyti, bei papildyti. Raginau atsisakyti dviratį suvaržančių nuostatų. O daugelis to įstatymo straipsnių būtent suvaržė dviratį.
Štai čia rašau kuo pagaliau pavirto įteisinti dviračio suvaržymai:
http://andrius.konferencijos.lt/kadaryti/polemika#dviracio suvarzymai".

Tarp kitų siūliau ir šio mano įstatymo straipsnį: 10.2 dviratį lenkti galima tiktai gretima juosta. Saulius "visom keturiom letenom" užstojo automobilius. Rašė neva negalima eismui trukdyti, ir panašiai. Pagal jį gaunasi, kad kai "gelda" užima visą juostą - normalu. O kai dviratis užima žymiai mažiau vietos, tai jis blogas.
Aš jam rašiau, kad mes ir esame eismas. Tą patį rašau savo renginių puslapyje apie Protestų važiavimus, paradus (kitaip vadinami "Kritine Mase").
Šiom dienom tuos paradus LDB bando prigriebti po savimi. Tai veidmainiavimas, nes LDB oficiali politika neigia dviratį kaip eismą. Jie juo dangsto tik turizmą. Paradas protestuoja dėl padarinių kuriuos iš dalies sukėlė ir pati LDB.

Dar 2000 metais būtume pradęje žaboti automobilazmą, rodyti automobilastui jo vietą žemėje, tame tarpe ir kelyje. Tai ne vien suvaržymas, tai švietimas. Galbūt šiandien padėtis būtų geresnė. Dabar gi Lietuva priėjo liepto galą.
Metinė Andriuko ataskaita apie vis blogėjančia padėtį Lietuvoje. (2007 rugsėjis.)
Apatijos, aplaidumo, ir pseudo liberalizmo padariniai - skerdynių bakhanalija keliuose (2007 lapkritis):
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2007q4/001121.html
Tegul LDB prisiima atsakomybę. O mes jai tą atsakomybę priskirkime.

Durnių laivas...

Tą bevariklio transporto įstatymą reikia į šiukšlyną išmesti, ir rašyti naują, kuriame nebūtų jokių dviratį diskriminuojančių nuostatų, ir kur būtų numatomos vien priemonės, o ne postringavimai.

Žemiau skaitykite mano Bevariklio Transporto Įstatymą. Jei kažką pamiršau, papildykite.

Mano įstatymas yra apie švietimą, dviračio didinimą, automobilazmo žabojimą.

Andrius S.:
Neblogas tas tavo įstatymas. Kad bent puse šių nuostatų būtų įgyvendinta, būtų nuostabu. Taigi siūlau tau, Andriuk, dar pasitarti su protingais žmonėmis, atsižvelgti į jų pasiūlymus ir pastabas, surinkti 50 tūkstančių gyventojų parašų ir teikti naują įstatymo projektą Seimui. Jį Seimas privalės svarstyti.

Mano įstatymus jau vykdo:
Marbella, Ispanija
2006 metais įteikė daugybės daugiabučių savininkams įspėjimus, kad jų namai bus nugriauti, nes pastatyti korupcinėje žemėje, gadinant gamtą, vietose kur statybos buvo draudžiamos.
Nukentėjo vartotojai - ne vien statybinikai. Statybinikus bei nusikaltusius valdininkus irgi gaudė. O vartotojas gavo pamoką: negali aklai pirkti, apsimesti, neva nieko nežinai, ir niekas tau nerūpi. Turi nuspėti, kad pažeidinėji sveiką protą, ir kad teisybė bus ieškoma. (Žr. mano siūlymų Vilniaus Savivaldybei 2 skyrių.)
Nesibrauk į saugomas teritorijas, nepirk būtų korupciniuose pastatuose, neskatink gyvenviečių "sutankinimo", neblogink gyvenimo sąlygas aplinkiniams, ir netgi pašaliniams praeiviams, ar pravažiuojantiems į Trakus dviratininkams. Pagaliau, vėliau kas nors pablogins jas tau... - Pastatys tau priešais langus gyvenamąją "dėžę". O tuomet labai garsiai "rėksi".
2010 meais byla pagaliau pasiekė teismą. Kaltinami 96 asmenys. Jų tarpe 2 buvę miesto merai. Jiems gręsia bausmė nuo 10 metų kalėjimo.
Lietuvoje tokios bylos net nepradedamos. Pareiškimai ir skundai nutylimi. Savivaldybės bei prokuratūra aiškintis tyliai atsisako. Skaityk kaip Lietuvos teisėsaugą užgrobė antikonstitucinė gauja.
Pietų Vokietijos miestas Friberg.
Per pastarosius keletą metų automobilazmas ten nedidėjo. To priežastys: dviratazmas, ir visuomeninis transportas.
Pastatų šildymas ten daromas iš dalies pasyviai - Saulės spinduliais pro plačius langus. Vieno būto šildymas atsieina 90 Eurų per metus.
Kita energetika daroma Saulės baterijomis ant stogų bei atnaujinama mediena (šildymui; neaišku kuo pjaunama bei atvežama).
Yra neva visiškai ekologiškas viešbutis, bei alaus darykla.
Milano miestas, Italija.
2007 metais uždraudė važinėti 240 tūkstančiams teršiančių automobilių, motorolerių, motociklų, ir panašių.
London miestas, Britanija.
Miesto centre mažina automobilazmą, plečia šaligatvius, žalias, bei pėsčias zonas.
Indonezija
2007 metais uždraudė naujus automobilių pardavimus. Priežastis: nepakenčiamas užterštumas.
2008 metais atšaukė valdiškas subsidijas benzinui. Priežastis: pakilo naftos kaina; valdžia nebeįstengia jos kompensuoti. Benzino kaina pakylo 40%. Seniau valdžia mokėjo už dalį piliečio benzino iš mokesčių.
Atėnai miestas, Graikija.
Valdininkai prabilo apie krizę kurią sukėlė automobilazmas. Pažadėjo uždaryti miestą automobiliams. Nesidomėjau ar pažadas įvykdytas.
Po to, kaip 2007 metais aplinkiniai miškai sudegė, Atėnai naikins oro uostą miesto ribose ir perdarys jį į parką. Vėl statybininkams penas. Bet automobilių parkavimo perdaryti į vejas Atėnai neketina. Vėliau statybininkai galės parką užgrobti ir paversti namais, kaip daroma Vilniuje.
Singapūras
Apribojo automobilio vartojimą. Nepamenu tiksliai kaip. Jūs pasidomėkite, ir praneškite man. Užterštumo, kamščių, pykčio ar pasipiktinimų nėra.
Norvegija
2007 metais uždaudė klaidinančią automobilių reklamą, kurioje teigiama neva autmobilis yra gamtos "draugas". Turimos omeny įvairios techninės savybės, kurios neva tausoja gamtą.
Svarsto visišką automobilių reklamos draudimą.
Ir nesijaudina Norvegai, kad "pjauna šaką ant kurios sėdi" - jų ekonomika iškylo ant naftos. Nes nėra jie parsidaveliai. Sako: mes turime daug gamtos, žinome kokia ji graži, norime ją išsaugoti visiems žmonėms, ir visiems laikams.
Kinija
Nuo 2008 metų liepos uždraudė nemokamus plastikinius maišelius parduotuvėse. Savanaudiškas komunizmas yra blogai. Bet iš diktatūros būna ir naudos.
Nanžing Miškininkystės Universitetas, Kinija
(Nanjing University of Forestry, China.) Nuo 2009 metų vykdo mano įstatymo straipsnį 9.1 apie sekso propagandos draudimą.
Įsteigė dorovės patrulius. Jie primins sutentams jų pareigą mokintis, o ne ištvirkauti. Šitaip jie stabdo plinantį įspūdį, neva universitetas yra pažinčių klubas, o viešai ištvirkauti galima.
Jei nori pažindintis, eik į gatve ir dirbk tai sunkiuoju budu... Lavinkis... O ne griebk tai, kas lengvai ir arti "guli"... O dar blogiau - kas priversta arti "gulėti"... (Lankyti tą universitetą.)
Patrulis savanoris. Stoja patrulis prie prisiglaudusios arba per arti tupinčios porelės, ir kosėja už nugaros tol, kol jie atsitrauks vienas nuo kitos.
Jei patrulis nekreipia dėmesio į pažeidimą, jį patį baudžia.
Kitaip ko išmoks busimi miškininkai?.. Jie miške ne dirbs, o ieškos suoliukų tupėti, kaip kelmai. Anų tenai ir be to apstu.
Dorovės puoselėjimas atitinka ir Kinijos dauginimosi politiką: vienai šeimai - vienas "kelmas".
Lietuvos vaikai pamiršo, o gal ir niekuomet nežinojo, kad privalo išjuokti "įsimylėjelius". Mokykla nemokina šaukti: "Įsymylėjo mergą! Cha! Cha! Cha! Kvailys!" Lietuvos Mokykla mokina ištvirkauti. Paskaičiuokite kiek mokyklinukų glebesčuojasi. Jiems niekas kitas neberūpi. O meilė, seilė - neva normalu. Niekas nedrausmina... Neskatina mokintis. Tupi Lietuvos mokiniai ant suoliukų kaip seniai sukriošę. Dabar tai judriausias žaidimas. Net žodynas pakeistas: "lauku" dabar vadinami namai, o ne laukas, ar kiemas. Ten jų suoliukas it stovi. Nueina toks buvęs mokinys į Universitetą. Ir galvoja, kad tenai mokina to paties. Ir tikrai mokina... Toks mažametis pedofilas garsiai šaukia, kad kiti pedofilai yra...
Britų Kolumbija, vakarų Kanada.
2008 metais įvedė CO2 mokestį. Deja, nėra žinių kur pinigai dedami. Pagal mano įstatymo straipsnį Nr. 6.5 pinigai turi atstatyti kurą iš CO2. O kur šie Kanados pinigai dingsta neaišku... Gal iš jų perkami valdiški automobiliai...
Naujoji Zelandija.
Atlieka vaikams pilietinį samoningumą. Mokina rinkti šiukšles. Išmokintas vaikas nešiukšlina. Parkuose nėra šiukšlių dėžių, nes viską, ką suvaikėjusi asmuo atsineša, ji išsineša.
Lietuvis žino, kad gali išmesti, todėl nešasi kuo daugiau.
Vilnius, Lietuvos vogybė (vagių valstybės atmaina)
2008 metais pranešė, kad įrengs nuotekų pūdymą. Kanalizacijos valymo įrenginiai gamins ne tik purviną Neries vandenį, bet ir dujas iš mūsų kakių. Nauja įranga kainuos milžiniškus... vos 2mln. litų. Kadangi tai per pigu, valdininkai neskuba kakių valyti. Kada tikrai bus ta įranga neaišku. Iš visų pravalgytų ir prakakotų milijardų tai vienintelė nauda jūsų žemėje.
Antra žinia buvo truputi anksčiau: uždraustas rūkymas patalpose. Bet šis draudimas išvis nemokamas.
Kitų gerų žinių nėra. Visa kita, ką jūs darote Lietuvoje, tėra kaka.
Salininkai, Vilnius, nepaisant Lietuvos Vogybės.
2009 metais Salininkų gyvenvietės bendruomenė pastatė vėjo jėgainę. Tam pasiskolino 1 mln. litų. Elektrą pardavinės. Gautus pinigus dės į gyvenvietės gerinimą. Paskaičiavo, kad statinys atsipirks per 5 metus. Vėliau neš apie 100000Lt pelno per metus. Skaičiai nesutampa. Toks pelnas atpirktų indelį per 10 metų. Matomai kitą pajamų dalį paims valdžia. Trupučio reikės ir priežiūrai.
Yra šiame darbe klaida. Pagal mano Aplinkos Apsaugos įstatymo straipsnį Nr. 3.2 vėjo "malūną" reikia statyti ne pievoje, o ant stogo. Ir ne vieną didelį, o keletą mažų. Pievas tausoti reikia. Stogas sutaupys aukšto stiebo kainą, ten paprasčiau ir kitą įrangą dėti. Saugumas didesnis. Maži malūnai pagaus daugiau vėjo negu vienas didelis. - Didesnis vėjo našumas. Didesnis malūnų skaičius suteikia didesnį įrangos patikimumą ir saugumą.
Didieji bankai popierius zulino ilgai. Bet paskolų padoriems žmonėms nedalina. Nedavė. Sako - nepatikimi. Jiems paskolino viena iš Lietuvos kredito unijų.
Bankai nori tik "patikimai" ekonomiką smukdyti. Jei nevagi, negaišini nesamos visuomenės, esi nepatikimas bendrininkas. Bankų tarnautojai atskleidė savo menkus proto sugebėjimus. Jie prilygsta bankomato smegenims. Kaip vėjas gali būti nepatikimas? Jis neišseks ir nesibaigs niekada. Gyvenvietės bendruomenės gabumai čia mažai kuo dėti. Yra įranga... Yra vėjas... Yra elektros pirkėjas... Kas paėmė paskolą išvis nesvarbu. Svarbu tik, kad nesuniokotų pinigų ir įrangos.
Tai pirma visiškai nevaldiška ir nebankinė vėjo jėgainė Lietuvoje... Ir viena pirmųjų išvis.
Lietuva. Seimas.
2010 metais nutarė, kad viešai skelbs visų tarnautojų nuobaudas ir jų taisymo priemones.
Šitaip jie iš dalies vykdo Andriuko Korupcijos Įstatymą. Straipsnis Nr. 3.1.1. Viešai sekama tarnautojų tarnyba.
Kitos straipsnio dalies jie nevykdo. Straipsnis įsako sekti ne tik baudas, bet ir visą jų veiklą. Kad vėliau galima būtų atsekti nusikaltimą, ar nuspręsti tinkamumą.
A. Kubilius. Vyriausybės vadovas. Lietuva.
2010 metais pradėjo pagaliau raginti dalyvauti dviračių žygiuose užsienio valstybių vadovus. Raginimus girdėjo: Vladimir Putin (KGB, Rusija), Lukašenka (Baltarusija).
Nei vienas nesusigundė. Savo tautos bei valdžios nei jie, nei Kubilius dviračiams neragina.
Barakas Obama, JAV prezidentas
2009 metais paskelbė, kad atnaujins net 10 geležinkelių. Viešas tarpmiestinis susisiekimas pagerės ir pagreitės. Bus ir darbo... ne bet kokio, o prasmingo. Šitaip jis vykdo mano įstatymo priedą:
http://andrius.konferencijos.lt/kadaryti/savivaldybe/Siulymai_Bendram_Planui.htm#5
Pagal šį siūlymą privalome mokinti žmogų rasti geriausią kelią, o ne tokį, kuris pirmiau šauna tuščion galvon:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2008q4/001204.html
Tarp miestų, ypač ilgais atstumai tai geležinkelis. Miegok, o ne vairuok.
Keblumas buvo tik tas, kad JAV traukinių greitis yra 110km/val. Japonijoje, Suomijoje - 200km/val. 1934 metais traukinys iš Čikagos į Niu Jorką keliavo vos 16 valandų. Po 50 metų technikos progresas sulėtėjo 3 valandom (iki 19-os)... ir vis lėtėjo.
Kitas pavyzdys: automobiliu kelionė užtrunka 18 valandų; traukiniu - 28 valandas. Bilietas - $320 dviems asmenims. Benzinas - $90. Automobilastas sumasto pedalą minti automobiliu. Paprašau jo paskaičiuoti geriau pilną geldos išlaikymą. Gaunasi - $500. Be to, tenka gyventi automobiliu ir jo išskiriamom "aurom". O traukinyje tu sumoki tuo pačiu ir už nakvynę, ir dar pratiniesi gyventi visuomene, užuot automobiliu, ir bendrauti.
Tada lieka vienintelis privalumas - automobilio tariama trukmė. Bet ir ji per ilga. Nes išlaidos perskaičiuotos į laiką, gaunasi ilgesnės. Užtai traukinyje - miegi. O geldoje - dirbi.
Daugiau apie tai kodėl automobilis yra lėtesnis netgi už dviratį rasi čia:
http://andrius.konferencijos.lt/lietuva#auto manija. 2010 metų rugsėjį Barakas Obama paskelbė tą patį planą vėl kaip naujovę. Planą jis išplėtė. Dabar jį sudaro ir automobilių keliai ir lėktuvai. Viskas darbo vietų kūrimo vardan. Viso - 50 milijardų dolerių. Jie darys 258 km naujų pakilimo takų lėktuvams. Atnaujins, arba pastatys geldų kelių, kurių bendras ilgis bus 6 kartus aplink pasaulį. Taisomų ar daromų geležinkelių ilgis bus vos 1 kartą nuo pakrantės iki pakrantės. Kitaip sakant, gamtos griovimas tęsiamas. Bet vaidina vystymąsi. Juk tikriausiai statys daug naujų geldų kelių. - Ne vien taisys. O kur statys? - Ant žolės ir miškų.
JAV
2009 metų balandį Jungtinių Amerikos Valstijų Aplinkos Apsaugos Vykdytojai (Environmental Protection Agency - EPA) Paskelbė anglies dvideguonį (CO2) ir kitas "šiltnamio efekto" dujas pavojingomis sveikatai.
Savaime, turime omeny ne gyvų butybių alsavimą, bet besaikį dirbtiną deginimą, atliekų ir nuotekų išskiriamas dujas, ir panašią taršą.
EPA valdytoja pasakė, kad seniau žmonės pagrįstai nuogastavo, kad mokslas jos įstaigoje yra žlugęs. ... Džiugavo neva dabar mokslas grįžo. Ji neaiškino kur ji buvo iki tol... ir kodėl jos įstaiga negalėjo daryti mokslą seniau... kokia atsakomybė teks darbuotojams, mokslininkams, kurie pasidavė politiniam sprendimui, ir juo pakeitė mokslinį... kurie užgniaužė aplinkos apsaugą.
JAV
2009 liepa paskelbė, kad ateity nepriims į karinę tarnybą rukorių. Rukoriai blogiau gija po sužeidimų, jų mažesnė jėga, lėtesnė reakcija, blogesnė rega tamsoje. Aš pridėčiau, kad jie nuodija kitus, ir švaisto laiką bei medžiagas. Manau, kad kario savybės priklauso nuo asmens. Vidurkis tame mažai kuo dėtas. Rastume rūkorių, geresnių už sveikuolius. Manau esmė čia kitame - JAV karuomenė ketina pripratinti busimus kariūnus prie sveikatos... Tas pats asmuo nerūkantis geresnis už rukorių.
JAV
2010 balandžio mėnesį paleido iš pareigų teisėją, kuris įsakė suimti berną už tai, kad anas negrąžino bibliotekai DVD. Berną sulaikė neteisėtai. Teisėją atleido iš pareigų už poros dienų - labai greitai.
Šitaip žaibiškai JAV vykdo Andriuko Korupcijos Įstatymą ir siūlymus Lietuvos teisės apžvalgoje.
Gi Lietuvos pareigūnas - visavalis. Nebus išvarytas ne už ką.
Jungtinės tautos, organizacija
2009 metais pripažino Lietuvą Europos priešpaskutinėje vietoje, kur vaikui augti blogiausia. Paskutinėje vietoje - Malta. Lietuvos vaikas rukys, gers, lėbaus, nesimokys. Tokį pavyzdį jis ims ne tik iš savęs bet ir iš tėvų. Vėliau iš jo išauga naujas vaikų (d)augintuvas.
Bundanoon, mažas miestelis (2500 gyventojų) valstijoje New South Wales, Australija.
2009 metais uždraudė ir boikotuoja vandenį buteliuose.
Jo gamyba sunaudoja didelius išteklius. O būteliai teršia arba gamtą, arba savartynus. 400 gyventojai atvyko į miestelio susirinkimą. Tik 2 pasisakė prieš draudimą. Vienas iš jų - buteliuoto vandens tiekėjų atstovas. Pavienios parduotuvės neraginamos liovėsi pardavinėjus tuos butelius.
Siūlymą gyventojai iškėlė, kai gėrimų įmonė paskelbė planus siurbti jų požeminį vandenį gamybai. Įmonė ketino gabenti vandenį išpilstymui į sostinę, ir gabenti atgal butelius pardavimui.
Valstijos pirmininkas palaikė draudimą. Jis įsakė visos valstijos valdiškoms įstaigoms liautis pirkus butelius ir verčiau naudoti vandenį iš krano. Tai tausos ir mokesčių mokėtojų pinigus ir gamtą.
Meksiko, sostinė, Meksikoje.
2010 metų rūgpjūtį uždraudė dalinti nemokamus maišelius. Baudos - iki 90000 dolerių. Kalėjimas - iki 36 dienų. Maišeliai tūri būti tik mokami ir gamtoje sunykstantys (pūvantys)
Meksikos, Policija.
2010 metų rūgpjūtį išvarė iš darbo 3300 tariamų pareigūnų. Žemesni pareigūnai juos kaltino ryšiais su nusikaltėliais, narkotikų prekeiviais. Jie arba visai nedirbo, arba dirbo nusikaltėliams. Policija žada nubausti ir išvaryti dar apie 1000.
Jei kažkas bandytų tą patį daryti Lietuvoje, Policija atliktų patikrinimą. Jo išvadose parašytų, kad darbas nėra pareiga, todėl pareigūnai nenusižengė. Darbas yra pašaukimas. O ko neturi, to ir nėra. Jei smarkiau paspaustum, jie parašytų, neva jie dirba tautai. Tauta yra nusikaltėliai. Paspausk dar smarkiau, tada jie nusikaltėlį padarys iš tavęs. Ir dar parašys, kad jie teisus, bet nesakys kame.
Svarbus yra varymo iš nedarbo mastas. Kiek reikia, kiek nusikalto, tiek ir varo. Jei nusikalstų visi, išvarytų visus.
Lietuvoje gi tau pasakytų, neva "visi klysti negali". Arba samprotautų, kad visus išvaryti baugu, ar neverta. Dažnas vėpla varomus pareigūnus pagailėtų... Vis postringautų, neva jiems nėra kur eiti... Jie juk nieko kito nemoka. Todėl juos gins ir dangstys. ... Negi dėl tokios "smulkmenos", kaip nusikaltimas, jiems tektų visą likusį gyvenimą netekti valdiško "udarbio"?..
Atsakymas yra tiesus: jie nėra jokie pareigūnai, niekada jais nebuvo, ir neketino būti. Jie įstojo į Policiją dėl įvairių priežasčių, uždarbiui, tik ne darbui. Vieni - tiesiog nusikaltėliai... Kiti neturi ką veikti... ir nenori... Kitiems pinigas nekvepia, svarbu tik gauti už darbo vietą (ne patį "darbą") - vieną ar kitą - nesvarbu... Tai tik "uždarbis". Jie užima "krėslus", tuos "krėslus" stumia "viršun"... ir išspardo visus padorius. Toks tokį atrenka.
Jie jau išvaikė beveik visus padorius dabuotojus. Jiems nekylo gailėsčio kur anie dėsis. Padorūs kažkaip nepadvėsė iš bado, rado kur prisiglausti, pasislėpti. Gailėtis reikėjo jų, o ne tų sukčių, kurie vietoj jų liko.
Beje, ne tokie jau "vargšai" tie nusikaltėliai (tariami pareigūnai). Kaip rašau savo puslapyje apie teisę (žiūrėk nuorodą žemiau), jie gausiai eina "dirbti" teisininkais, advokatais, teisėjais, policininkais, antstoliais. O tada teikia užsakymus savo bendrams, kurie liko Policijoje, Teisme, advokatūroje. Taigi jie neprapuls.
Jei reiktų išvaryti visus, tai ir varykime visus. Surinktume į darbą padorius, o anie surinktų daugiau padorių. Atrinktų toks tokį.
Meksikos policija vykdo mano Korupcijos Įstatymą.
Kaip Lietuvos Policija bodisi įstatymo, bei savo siūlymus rašau čia:
http://andrius.konferencijos.lt/oficioz/teise
Sankt-Peterburgas, Rusija
2009 spalį 3000 taikių gyventojų surengė demonstraciją prieš neteisėtą 400 metrų aukščio pastatą, kurį miesto valdžia leido statyti šalia miesto centro. Pastatas priklausys KGB įmonei GazProm. Miesto centras didžiulis, vientysas, vienodo aukščio, matomas iš visur, ir iš jūros (Suomių įlankos). Neabejojame, kad pastatas bus bjaurus ne vien dydžiu, bet ir išvaizda - eilinė neišvaizdi dėžė. Vilnius tokių daug pražiopsojo.
Kad bent kiek panaši demonstracija įvyktų Lietuvoje neturime vilties. Andriukas daug kartų kvietė, ragino.
Rusija
Vyriausybė 2009 metų lapkritį pripažino, kad dalis Policijos (ten vadinama "Milicija") tapo nusikalstamu verslu.
Lietuva to pripažinti nenori ir bijo. Priežasčių nenagrinėsiu. Neaiškinsiu, kad visa Lietuvos vyriausybė nusikalstama. Nes to tyrimo dar neužbaigiau. Lietuvos, kaip ir Rusijos, Policija yra korupcija - didelė dalis. Nusikalstami yra taipogi daugybė prokurorų ir teisėjų. Apie tai skaitome čia:
http://andrius.konferencijos.lt/oficioz#policlepia
Andriuko Korupcijos Žabojimo Įstatymas traiško ne vien valdininkus, bet ir pareigūnus. Šiuo metu jis "liečia" teisėjus. Vėliau galbūt pavyks panagrinėti ir prokurorus ir policiją. Bet jiems įstatymai jau yra. Tereikia vykdyti. Jei nevykdo, reikia keisti darbuotojus. Pradėsiu nuo "viršaus" - Vidaus Reikalų Ministro ir Generalinio prokuroro. Nauji vadovai gaus užduotį, keisti visus blogus pareigūnus po savimi.
Rusijos vyriausybei drąsos reikėjo. Visa tauta ir be to žino, kad jų Milicija (Policija) yra nusikalstama. Bet tai pripažinti vis vien sunku, ypač nepadoriam žmogui. Padorus tai jau senai ne tik pripažintų, bet ir pastebėtų, bei pradėtų taisyti... senai.
Tokiam pareiškimui paskatino vienas pareigūnas. Jis kreipėsi teisiogiai į Rusijos ministrą pirmininką, prašė ištirti korupciją. Jis pasakojo, kad vadovai verčia dirbti nemokamus viršvalandžius, laužti iš piršto bylas, sulaikyti nekaltus žmones ir taip "vykdyti" darbo planus. Jį vadovai pavadino šmeižiku ir paleido iš pareigų.
Lietuvoje vyksta tas pats. Pabandyk pareigune paskleisti žinią... Tave išvadins šmeižiku ne tik viršininkai bet ir geranoriai kolegos. Dar ir iš darbo išmes...
Ne visi nori žinoti Konstituciją. Ji draudžia persekiojimą už valdžios kritiką. Tame tarpe draudžia persekioti pareigūną už viršininkų ir kolegų purvinų darbų juodinimą.
Tykiai tupi po šluota Lietuvos pareigūnas bei tarnautojas. Dalinasi ir guodžiasi nukritusiais purvinais trupiniais nuo valdininkų puotos. Kai paprašai juos pajudinti tą šluotą, jie atsako: "iniciatyva baudžiama".
Europos Komisija, Europos Sąjunga.
Atėmė pinigus iš švaistuniškos Bulgarijos valstybės. Bet neatėmė jų nei iš Lietuvos nei iš Graikijos.
Nusikaltėliai užgrobė Bulgariją. Generalinis prokuroras įsakė nužudyti vieną iš viršiausių prokurorų. Paskui pats tą nužudymą ir "tyrė". Nieko "nerado". Kiti 150 nužudymų irgi neištirti.
2008 kovo mėnesį Europos Komisija sustabdė 500 mln. Eurų pagalbos pinigų. Paragino nusikialtėlius naikinti sugedimą (korupciją). Tie nieko nedarė, tik pliurpė. Iš 80 atvejų, kai kas nors savinosi pinigus, niekas nenubaustas. Žudymai liko netiriami.
2008 lapkritį Europos Komisija panaikino iš sustabdytų pinigų beveik pusę: 220 mln. Eurų.
Šie "milžiniški" pinigai sudaro "krokodilo ašarą jūroje". Viso iki 2013 metų Bulgarija gaus 11000 mln. Eurų (11 mlrd.), kurių niekas nesustabdė.
Šitaip Europa auklėja nusikalstamą valstybę ir atima pinigų dalybas iš vagių rankų.
2010 metais Europos Komisija parašė Bulgarų nusikalstamai valstybei laišką. Jame pranešė, kad vos 1% pagalbos pinigų iš Europos skirtų Bulgarijai pasiekė numatytus gavėjus (neminėjo ar gavejai juos panaudojo pagal paskirtį). Tai statistika nuo 2007 metų, kai Bulgarija įstojo į Europos Sąjungą. Nusikaltėliai jos tariamai nežinojo. Vagia kiek lenda... O skaičiuoja Briuselis. Skaičiavimui sunaudoti ištekliai iššvaistyti, nes ta statistika bergždžia... Nusikaltėliai jos niekaip nepanaudos. Užtai tuos išteklius panaudoti galėtų. Bet tai jau smulkmena.
Lietuvos gi niekas neauklėja. Nusikaltėliai užgrobė Lietuvą. Bet pinigų niekas neatima, ir pila vis labiau. Sąžiningas darbas neteko prasmės. Kovoti su vagimis tapo nepadoru, nemadinga, drovu.
Vagys užgrobė Graikiją. Jie netgi viešai prisipažino, kad klastojo ataskaitas Europos Sąjungai. Valdininkas valdininką užjautė: Europa paskolino Graikų valdininkams dar 150000 mln. Eurų (150 mlrd.). Nepaisant, kad patys smarkiai skolingi gobšiems bankams.
Graikijoje derėjo nubausti kaltus... Bent velniop išvaryti... Atimti pinigus ir neduoti jiems naujų... Atimti bent kruopelytę, kaip iš Bulgarijos.
Nieko iš to nepadarė nei Europos Sąjungos, nei Grakijos valdininkai. Jokio taupymo nėra. Švaistymą tęsia. Mažina tik atlyginimus tarnautojams. Buvęs finansų ministras aiškina, kad reikia ne atlyginimus mažinti, o varyti iš darbo atliekamus tarnautojus. Pavyzdžiui, Graikijoje vienam mokiniui tenka švietimo darbuotojų 4 kartus daugiau negu Suomijoje.
Klausimas: o kur tas ministras buvo, kol buvo ministru?
Kuritiba, Brazilija
Miestas padarė patikimą autobusų susisiekimą. Skyrė tam "A" juostas gatvėse. Reisų dažnumą padarė kas kelias minutes. Laukia žmogus trumpai. Važiuoja noriai. Autobusai ir jų sistema kainavo 100 kartų pigiau negu metro. Tarnaus ilgiau, greičiau ir lanksčiau.
Nuo 1989 metų miestas nuolat mokina vaikus rušiuoti atliekas. Vaikai mokina tėvus. Dabar 70% atliekų rušiuojama. Tausojami savartynai. Nėra žinių kokias būtent atliekas jie rušiuoja... Ar tokias, kurių galima išvengti tiesiog jų negaminant (plastiką)?.. Ar ir pirmo būtinumo atliekas - stiklo tarą, metalą, makulatūrą?..
Miesto valdžia laikosi išganingo nusistatymo: nori našumo - nubrauk nuliuką (nuo valdiškų lėšų); nori gyvybiškumo - nubrauk du. Dideli pinigai žalingi.
Pamiršo to miesto valdžia svarbiausią dalyką: dviratį... - Galėtų nubraukti dar 7 nulius.
Kenija, rytų Afrika
Panaikino muitą įvežimui saulės baterijų ir kitos atsinaujinančios energijos įrenginių. Padarė jų diegimą naujuose ir senuose namuose privalomu.
Lietuvoje saulės baterijos (ir vėjo malūnai) nesuveikia, nes jų niekas lazdomis nevaro. Joms valstybė tik pinigų duoda (superka jų energija brangiau). Todėl jas mažai kas ir daro. Nes tos baterijos Lietuvoje yra skirtos ne energijos gamybai, bet pinigų gavybai. - Neaiškus, bet esminis skirtumas: pardavimui į elektros tinklus už dotaciją. Tai tariamai neapsimoka mažam gamintojui, namui, kuris ims elektrą tik sau ir neims dotacijų. Todėl diegėjas išvis atsisako diegti tokią mažą įrangą. Atrodo neprotinga atsisakyti užsakymo. Bet jam nėra skirtumo. Jis turi pakankamai darbo su kitais. Gal jie jam moka iš dotacijų dalį, korupciją.
Kam vargti, investuoti, dirbti, skirti plotą, mokintis? Žymiai lengviau pinigus paimti kitur: valdiškame darbe, tiesiogiai iš Europos Sąjungos (popieriniams projektams), arba bent iš kaimyno pavogti.
Bevariklio Transporto Įstatymas.

Bendroji dalis.

Važiavimas dviračių nėra pramoga. Tai yra prievolė, ir garbė. Jį skatiname visomis išgalėmis.
Vairavimas automobiliu ar kitokiu motorizuotu transportu yra ne teisė, bet blogis ir privilegija. Jį reikia užsitarnauti, kaip ir bet kokį pasitikėjimą. Jį reikia riboti, ir smerkti visais būdais. Jam reikia daryti vis didesnes kliutis.

Dviratazmo ir antiautomobilazmo veikla turi buti aktyvi, nuosekli, ir visapusiška. Vien dviračių takų nepakanka. Takai yra pasyvi veikla.

    Apie pasyvią nusikalstamą Vilniaus Savivaldybės politiką skaitome čia.
    Pavyzdžiui, dabar Vilniuje yra planuojamas kreivas automobilių tiltas šalia Baltojo pėsčiųjų tilto. Tai padidins eismą centre. Be to tai didins eismą visai greta esamų bei busimų dviračių takų.
    To daryti negalima.

Ydingai politikai pakeisti šis įstatymas reikalauja politinio sprendimo. Tai reiškia tokius dalykus:
Automobilis nėra žmogaus kūno išplėtimas.
Juo negalima važiuoti kur akys veda. Gatvės bei keliai yra automobilių naudojimo ribos. Miškai, šaligatviai, kiemai, žmonių kaulai, bei įvairus takai yra už važiavimo ribų.
Jei kažkokia priemonė trukdo automobilazmui, tai laikytina teigiamu pasiekimu. Taisyklės trukdančios tokiai priemonei turi būti naikinamos, arba keičiamos.

Priemonių turi būti ištysas kompleksas:
kamščių darymas (tame tarpe ir "A" juostų pagalba, str. 2.1), švietimas, dviračių propaganda, policija, mokesčiai, moratoriumas naujų gatvių bei automobilių tiltų statyboms (str. 2.13)...
ir taip toliau pagal mano įstatymą. Kitokių įstatymų kol kas nėra. Jei yra, jie irgi taikomi tokie kurie griežtesni automobilio atžvilgiu.

Palyginimui:
iki šiol, salygų dviratazmui bloginimas nėra laikomas blogu dalykų. Bloginimui nėra reikalaujama įrodymų ar pagrindimo. Kad kelius reikia daryti, niekas neklausia. Pakanka tik automobilių srautą apskaičiuoti. Ima ir daro.
Užtai, dviračių ar visuomeninio transporto privilegijavimui nuolat reikia begalės kažkokių idiotiškų tyrimų ir įrodinėjimų (pvz. "A" juostoms pagal straipsnį 2.1). Kiekvienam aišku, kad kuo mažiau automobilių dviračio kelyje, tuo geriau. Tai imk ir daryk!

Ot ir ne - sako valdininkas. Pasirodo reikia ištirti ar tai nesutrukdys automobilių eismui. Ar iš tikrųjų dviratininkui pagerės. Trukdžių visuomeniniam trnsportui bei dviračiams neskaičiuoja niekas ir niekada. Tai yra yda. Ją šitas įstatymas smerkia ir ištaiso.

Dėl savokų.
Įstatymo tekste "automobilis", "auto-moto" ir panašios savokos tėra bendri pavadinimai. Jie apibūdina asmeninį motorizuotą transportą, įskaitant motociklus, motorolerius ir kitus motorizuotus vežimėlius. Jie neapima visuomeninio transporto.

Turinys (nepilnas):
1. Politika.
Dviračio didinimas.
Automobilio mažinimas.
Švietimas.
1.1 Visos vietovės imasi šios politikos.
Nepriėmusios, laikomos betono ir asfalto šalininkais. Tegul jame ir paskęsta.
1.2 ES fondai nepapildo jokių biudžetų, jei tai atlaisvina lėšas švaistymui kitose srityse.
Lietuva skundžiasi neva neturi pinigų. Todėl prašo iš Europos Sąjungos. Bet pinigus iššvaisto automobilazmo bei statybų plėtrai. Paskui vėl ubagauja naujų pinigų "dozės".
1.3 Atleisti dviratį nuo PVM ir muito. Gražinti pirkėjui sumokėtą pajamų mokestį.
2. Erdvė, smarvė, ir greitis.
Dviračiui ir visuomeniniam transportui - didinami.
Automobilio erdvė ir greitis - mažinami, ribojami.
2.1 Piešiame "A" juostas palei visas gatves ir kelius.
"A" juosta leidžiama važiuoti dviračiu. Tuo pačiu pagerinsime ir visuomeninį transportą, pabloginsime automobilius.
2.2 Dviračių takų sąvoka naikinama.
Takai daromi tik ten kur reikia. Visa žemė - dviračių takas. Dviračių takai yra pavojus dviratastui.
2.3 Uždrausti visų miestų centruose automobilių eismą.
2.3.1 Parkavimo mokestis visame mieste didinamas 2 kartus kasmet.
2.4 Statyti automobilį po namų langais negalima, kol nėra visų gyventojų sutikimo.
2.5 Eismas draudžiamas gatvėmis kur kiekvienos krypties eismui lieka tiktai viena juosta.
Pašalinis eismas tokiomis gatvėmis leidžiamas tiktai visiems gyventojams sutikus. Pažeidus šį straipsnį 3 kartus teisė važiuoti bet kuria tokia gatve atimama visam laikui.
2.6 Draudžiamų statyboms plotų sąvoka ir skaičius plečiami.
Vaizdingesnės vietos, nelygus žemės paviršius, savaime priskiriami prie saugomų. Ten statybos leidžiamos tik su visų gyventojų ir net visų piliečių sutikimu. Jei tokio nebuvo - griaunam. Statybos daromos tiktai plokščiame, nuobodžiame, plyname lauke. Nauja statyba gali glaustis tik prie esamų gyvenviečių - ne laisvoje gamtoje. Kitaip daugėja geldų ramiuose dviratastams keliukuose, menksta vaizdai, užtveriama gamta, didėja tarša.
2.7 Paversti automobilių stovėjimo aikšteles žolynais.
2.8 Įpareigoti policiją važinėti dviračiais ir ieškoti saugomų teritorijų pažeidėjų.
Jie ir be to privalo. Bet neieško. Reikia priversti.
2.9 Gaubtai.
Keliai uždengiami gaubtais. Iš automobilasto atimam paskatą grožėtis. Paliekam jam jo paties smarvę.
Atviros automobilių plovyklos uždraustos. Jas uždengiame gaubtais. (Žr. taipogi 7.3.1 kaip savo paties smarvę nukreipiam į automobilį.)
2.10 Kiemai planuojami su stačiais kauburiais ir kitom kliūtim geldoms.
2.11 Autobuso ar troleibuso matmenys didinami. Jie važinėja dviem eilėm.
Kad automobiliai prasilenktų sunkiau.
2.12 Gatvių plotas nedidinamas. Automobilių eismas apsunkinamas, kreivinamas.
Kelius grąžiname pėstiesiems ir dviračiams. Automobiliams atiduodame požemines ir antžemines perėjas bei viadukus.
2.13 Santrauka bus vėliau.
2.14 Santrauka bus vėliau.
2.15 Santrauka bus vėliau.
2.16 Draudžiamas mišrus automobilių eismas su pėsčiaisiais.
3. Švietimas.
Mokyklos, universitetai, vairavimo mokyklos privalo atitikti savo vardą - mokykla, o ne vėplų, "zubrilų", formalistų, ir savanaudžių darželis.
Viešos vietos privalo būti išnaudotos teigiamų garsų ir vaizdų skleidimui. Ypač stotelės, ir auto-parkavimas turi agituoti už jų atsisakymą dviračio naudai.
3.1 Dviračių vaizdai ant sienų bei stulpų po visas vietoves.
3.2 Mokyklos, darželiai, universitetai, ir darbovietės vietoj Lenino portretų iškabina dviračių paveikslėlius.
3.2.1 Mokinti vairuoti automobilį šalia mokyklų draudžiama.
3.2.2 Pamokose mokiname klausytis pasaulio radijo stočių, ypač apie dviračius.
Mokiname klausytis, o ne išsipliurpti. Klausyti lietuvos radijo stočių draudžiama iki pilnaprotystės.
3.3 Vairavimo kursai pradedami nuo dviračio.
... Ir nuo atkalbinėjimo nuo automobilio. Automobilio poriekis turi būti įrodytas. Kas dažniausiai neįmanoma.
3.4 Vairavimo kursai - pagarbos mokymai.
3.5 Pareigūnams ir valdininkams mokymai.
3.6 Užklijuojame automobilių duris perspėjimais apie sveikątą ir gerovę.
3.7 Benzino kolonėlės, automobilių parkavimas, viešas transportas, stotelės ir stotys, parduotuvės šlovina dviratį.
Garso signalas keičiamas į šukius už dviratį bei atgailą. Buldozeriai paverčiami paukščių lesyklomis.
3.8 Savigynos kursai. Samoningumo kursai. Pagarbos kursai.
3.9 Mokyklų metai sutrumpinami iki 10.
12 metų - per daug. Išauga suvaikėję seniai.
3.10 Mokinių kelionės į parduotuves draudžiamos.
3.11 Mokyklų autobusai privalo turėti pakrautus dviračius.
4. Tautos vedlys.
Privalo vesti, o ne vilktis paskui... ar vilkti klystkeliais...
4.1 Valdiškų įstaigų darbuotojai privalo važinėti dviračiais.
4.2 Politikai ir valdininkai nuolat viešai skelbia dviračio žodį.
4.3 Valdininkas ar politikas už automobilizmo ar statybų skatinimą atsako savo galva.
... Ir kitomis užpakalio dalimis. Straipsnis galioja atgaline data.
5. Principingas neskatinimas valdiškais pinigais.
Straipsniai galioja atgaline data. Jų priėmimo vilkinimas neatleidžia nuo atsakomybės. Išbertus ant jų pinigus minėti veikėjai privalės grąžinti valstybei uiž visą laiką kurio metu vairavo geldą.
5.1 Valdiškas pirkimas iš automobilistų draudžiamas.
5.2 Politinių partijų ir visuomeninių organizacijų apibėrimas pinigais draudžiamas, jei jos nevažiuoja dviračiu.
6. Mokesčiai už vartojimą.
Automobiliui uždedadmi nauji mokesčiai už esminį oro ir erdvės grobstymą.
Už dviračio vartojimą ir gamtos išteklių atsisakymą mokesčiai mažinami.
6.1 Tarnybinis dviratis.
Leisti įmonėms mažinti pelną už keliones darbo reikalais su dviračiu (pagal benzino ekvivalentą). Įvedama tarnybinio dviračio sąvoka. Šiuo metu yra tik automobilis.
6.2.1 Tarnybinio lengvojo automobilio sąvoka naikinama.
6.2.2 Uždrausti naudoti tarnybinį bei krovininį transportą kaip asmeninį.
6.3 Uždrausti bet kokias mokesčių lengvatas automobilių įsigijimui.
6.4 Apmokęstinti automobilį nuolatiniu turto, erdvės, parkavimo (nekilnojamo turto), bei kelių besaikio naudojimo mokęsčiu.
6.5 Kuro mokestis. "Sudeginti" pinigai turi visiškai atstatyti degų kurą iš pagaminto CO2.
7. Teršalai.
7.1 Uždrausti teršiantiems automobiliams važinėti gyvenvietėse.
Kalbame apie teršalų griežtinimą gyvenvietėse.
7.2 Sugriežtinti teršalų normas iki geriausių automobilių modelių standartų.
Teršalais laikomas ir triukšmas, ir padangų atplaušai (kietos dalelės), ir degalų išmatos (smulkios kietos dalelės), ir erdvės grobstymas.
7.3 Nuolatinis bei atsitiktinis teršalų tikrinimas.
7.3.1 Automobilis "uosto" priešaky važiuojančio automobilio galą ir jį automatiškai įskundžia dėl teršalų.
Savo paties teršalus irgi uosto, įskundžia, bei kvepina savininkui, kad norėtų mažiau važinėtis.
(Žr. taipogi 2.9 kaip uždarom automobilį savo paties smarvėje.)
8. Mažinti įmokas į ligonių kasas tiem, kas važiuoja dviračiu ne mažiau 6000km per metus.
9. Propaganda draudžiama.
9.1 Draudžiama automobilių, alkoholio, debilnikų (mobilių telefonų), sekso, prievartos, ir burnojimo propaganda.
9.2 Draudžiama tėvams vaikui automobilį vadinti mažybiškai - "mašinytė".
10. Dviračio teisės.
Didinamos... Dviratis tampa šventa karvė. Nes jis mažiausiai apsaugotas. Jis turi silpniausią variklį. Jis negali mirtinai mokinti bamperiu automobilastus. Automobilastai bamperiu mokina. Išplėsta dviračio teisė į erdvę ir eismą tai žaboja, trukdo atlikti... Atgrasina automobilastus nuo išpuolių. O jei jau išpuolis įvyko, su kaupu kompensuoja (kiek įmanoma).
10.1 Santrauka bus vėliau.
10.2 Dviratį lenkti galima tiktai gretima juosta.
10.3 Santrauka bus vėliau.
10.4 Santrauka bus vėliau.
10.5 Santrauka bus vėliau.
10.6 Santrauka bus vėliau.
10.7 Santrauka bus vėliau.
10.8 Santrauka bus vėliau.
11. Žalos atlyginimas.
Pilnas, visiškas ir su kaupu. Geldistui vis atrodo, kad žalos nedaug. Dviratininkas - sukrėstas, blaiviai nemasto, daug nereikalauja. Po susidurimo su gelda atsiranda vis nauji gedimai. Atlyginti dera ne sulaužyto daiktą, o jo atstatymą ir tokiom dalym, kokias dviratastas pasirinks - brangiausiom; be bylinėjimosi ir beribių ginčų.
11.1 Santrauka bus vėliau.
11.2 Santrauka bus vėliau.
12. Viešos salygos dviračiui.
Viešos įstaigos. Statybos reglamentas. Vieši renginiai.
12.1 Santrauka bus vėliau.
12.1.1 Santrauka bus vėliau.
12.2 Santrauka bus vėliau.
12.3 Santrauka bus vėliau.
12.4 Santrauka bus vėliau.
12.5 Visi sporto vieši renginiai įleidžia dviračiais važiuotus nemokamai.
Sportas tūri būti sportiškas - ne spirtiškas.
12.6 Visos viešos ir neviešos įstaigos sėdimas vietas keičia į dviračių treniruoklius.
Įskaitant automobilius. Lankytojai, darbuotojai, ar keleiviai ant jų sėdi ir bent kartais mina.
13. Vagių gaudymas.
13.1 Policiją įpareigojame nuolat apieškoti geldas keliuose, ieškant dviračių vagių.
13.2 Policiją įpareigojame nuolat rengti pasalas dviračių vagims.
... ir kapoti jiems rankas.
13.3 Jei dviračio rėmo numeris ištrintas, jis laikomas vogtu.
Jei nerastas savininkas.
14. Santrauka bus vėliau.
15. Santrauka bus vėliau.
16. Techninės vairuotojų tramdymo priemonės.
16.1 Santrauka bus vėliau.
16.2 Santrauka bus vėliau.
16.3 Santrauka bus vėliau.

1.1 Visi miestai, kaimai, vienkiemiai, lušnynai, ir kiti urvai priima ir vykdo politini sprendimą:
mažinti automobilazmą. (skaityk bendrąją dalį)
Urvai nepriėmė šio politinio sprendimo sulyginami su žeme, ir paklojami viena su kita susiliejusių gatvių ištysine asfalto danga.

1.2 ES fondai nepapildo jokių biudžetų, jei tai atlaisvina lėšas švaistymui kitose srityse. Kitaip sakant, vėlgi daromas politinis (o ne techninis) sprendimas: neskatinti tam tikrų veiklų.
Konkrečiai: ES ir jos fondai turėtų salygoti pagalbą municipalijoms.
Salyga: automobilazmo mažinimas.
Aišku gali būti ir kitų teigiamų sąlygų. Bet dabar aš kalbu apie visuomeninį transportą ir dviračius.

1.3 Atleisti dviračius nuo PVM ir muito. Gražinti pirkėjui sumokėtą pajamų mokestį.

    Dabar nauji automobiliai yra atleisti nuo PVM ir pajamų mokesčio.
    Kompiuteriams davė... Autombiliams davė!.. Netgi lėktuvai yra atleisti nuo PVM...
    O dviračiams - ne! Netgi uždėtas importo muitas 1.7%.
    Tai jau turėtų būti skandalas.
    Na aš tiesiog lygiuojuosi į automobilius. Imu pavyzdį iš visų aplinkinių. O jie tik ir lygina dviratį su auto. O kai kyla mokesčių klausimas, dviratį su automobiliu jau kažkodėl nebelygina.
    Gaunasi kad Litvinijos valstybės oficiali politika yra diskriminuoti dviratį. (Ne tiktai mokesčiais, bet ir statybomis, viešaja erdve, ir kitkuom.)

    Frankas:
    Protingiau man atrodo apmokestinti mašiną už oro taršą, pločio sanaudą...

    Ir to reikia. Aš dar apmokestinčiau svorį. O dar apmokestinčiau vairuotojo svorį. Žiūrime straipsnį Nr. 6.4 "Apmokęstinti automobilį nuolatiniu turto, erdvės, parkavimo, bei kelių besaikio naudojimo mokęsčiu.".

2.1 Skirti dviračiams "A" juostas palei visas gatves ir kelius. Tuo pačiu pagerinsime ir visuomeninį transportą.

Pagal straipsnį 2.12 "A" juostos darymui gatvės plėsti negalima. Gaunasi pigiausias variantas. Jei trūksta pločio, naikinama antra juosta, ir nevisuomeninis eismas ta kryptimi uždaromas. Ta proga daroma tautinė pergalės šventė. Ji finansuojama pardavus pažeidėjų automobilius į metalo laužą. Šventėje dalyvauja minėti pažeidėjai. Kiekvienam dovanojamas už visus gautus pinigus nupirktas dviratis.

Pagal bendrąją dalį, jei "A" juostai trukdo kokia nors taisyklė, ji keičiama, arba sąlygojama išimtimis, laikinomis padėtimis, ir panašiai.

Jei "A" juosta ar kitoks veiksnys sukelia nevisuomeninio eismo kamščius, pagal šio įstatymo bendrąją dalį, tai laikoma visuotinu gėriu ir pamoka automobilastams. Busimas kamštis negali būti priežastimi nedaryti "A" juostos.

    Frankas:
    Laukiu [ironiškai: iš Andriuko] samatos ir tyrimu rezultatus apie A juostu sauguma. Manau, jei tavo rezultatai atitinka standartų tam ir galėsi gauti atlyginimą.

    Čia ne tyrimų reikia, o konkretaus projektavimo darbo. Sėda vienas spesialistas, ir nusprendžia kaip nupaišyti juostą, ir kas tai padarys. Jis ir samatą padarys. Ji nebus didelė. Primenu, kad "A" juosta daroma ne plečiant kelią, bet paišant esamame. Kitaip sakant - jį siaurinant. Padaugės išlaidų gaudant "A" juostų pažeidėjus. Bent jau dalį padengs patys pežeidėjai.

    O kur paišyti galiu ir aš parodyti, jei specialistas nemoka skaityti mano įstatymo. Pastarasis neraštingumas labai tikėtinas. Nes neišprusimas Lietuvoje išplito masiškai.

    Pagal įstatymo Benrąją dalį, politinis sprendimas mažinti automobilazmą leistų nedaryti tokių idiotiškų tyrimų. Sprendimas būtų priimamas iš paskatos gerinti dviratazmą bei visuomeninį transportą. Priimamas be reikalo įrodinėti 1000-jį kartą, kad dviratis yra gerai, kad kuo mažiau auto eismo dviračio kelyje tuo geriau.

    Tu matematika moki?
    Ar bus mažiau automobilių pirmoje juostoje, jeigu nupaišysi "A"?
    Bus.
    Aišku reikėtų, vėlgi, policiją siūsti priežiūros atlikti.
    Be policijos nei dviračių takai nei "A" juostos nėra saugus. Dar blogiau - takai bus ardomi (automobilių bei kitų nevaileikų ratais, kojomis ir dantimis). O "A" juostas sunkiau suardyti. Be to, jos prižiūrimos kaip ir visi keliai.

    Kad kelius reikia daryti, niekas neklausia. Pakanka tik automobilių srautą apskaičiuoti. O "A" juostoms begalė tyrimų?

    Mažiau automobilių reiškia saugiau dviračiui. Na o jau ar važiuoti "A" juosta ar ne dviratastas ir be tavo taisyklių nuspres pats pagal padetį.
    Įžulus troleibusų bei mikroautobusų bei taksi vairuotojai turi būti tramdomi. Blogiausiu atveju galima tramdyti techninemis priemonemis pagal 16 straipsnį. Bet iki šiol jie retai grasino. Žymiai rečiau negu automobilastai.

    Beje, apie kokius tu čia "standartus" kalbi? Ir kas spręs, ar mano dviratininko saugumas kažkam atitinka? ... Gal komisija iš dviračiais nevažinėjaunčių biurokratų?
    Nuo kada dviračių saugumo standartai Lietuvoje ar pasaulyje buvo? Aš kol kas žinau tiktai Kelių Eismo Taisykles. O kelių saugumo taisyklių nėra. Yra įvairūs kelių statybų reglamentai. Bet tai jau visai kita kalba. Mes gi kalbame apie "A" juostas. Atitinkamas yra ir jų saugumas, kuris yra viešai žinomas.
    Priminsiu, kad aš ne kažkokią naują dviračių tako formą išradinėju. Ir nelaiminu aš "A" juostų kaip oficialių dviračių takų. Kaip rašau viena pastraipa aukščiau, žmogus pats nuspręs ar jam tenai saugu ar ne.
    "Ot ir ne!" - sako Frankas. - "suvaldykime visą gyvenimą popieriniais tyrimais."
    Aš tiesiog noriu atlaisvinti plotą dviračiui jau esamomis priemonemis. "A" juostomis, kaip ir kitais keliais važinėti dviračiu leidžiama. Ir niekas jokių tyrimų tokiam leidimui nedarė. Nes ir be tyrimų visi puikiai žinome apie ką šnekame - apie "A" juostas, kur pavojus vistiek šiek tiek išlieka.
    Tu dar padaryk važinėjimo kiemais saugumo tyrimus. Paaiškės, kad nesaugu. Tada užasfaltuok kiemus, ir uždrausk tenai dviračius bei pėsčiuosius.

    Vienok, tu Frankai visomis kojomis priešiniesi "A" juostoms. Užtai išsijuoses dalyvauji pseudo dviračių takų Vilniaus centre "vertinime" ir "gerinime". Nors jiems niekas niekada tyrimų nedarė. O pagal manę juos naikinti reikia. Naikinti reikia ir eismą centre.
    Na o "vertinimų" ir "gerinimų" svarstymų pasekoje vistiek niekas nedaroma, bet tai jau kita istorija.
    Kojomis ir rankomis tu dalyvauji naujų dviračių takų planavime. Nes jiems skiriami milijonai. Priekaištų, kad dviračių tako kainą mažiausiai 4 kartus užkelta, kad takas bus nesaugus nenagrinėji.

    Nežinomo vardo politikas:
    Neįsivaizduoju žinių visuomenės vystymosi, ekonomikos kilimo, ir panašiai, be investicijų į infrastruktūrą - į kelius. Kai žmonės lengviau keliaus, tai atsilieps kiekvieno gerbuvui. Aišku nepamirštame investicijų ir į verslą (oro uostai, laisvos ekonominės zonos) tai tiesiogiai pavieniems piliečiams neatsilieps. Bet vistiek netiesiogiai pinigai vistiek pasieks ir platesnę visuomenę. (Nepažodžiui, ir ne taip neryšliai, kaip nuskambėjo. Politikas pasakojo apie Europos pinigų panaudojimą priešais televizoriaus kamerą. Žurnalistai jo klausė kaip gi paparasti piliečiai pajūs Europos pinigą.)

    Andriukas priėjo ir pranešė:
    pasaulinė praktika rodo, kad ir Afrikoje ir Europoje pinigai nenubyra iš viršaus žemyn. Visi pagalbos pinigai buvo iššvaistyti ir pasisavinti. Paprasto žmogaus jie nepasiekia. Visos investicijos ne į procesus bet į struktūras, statinius, betoną, asfaltą ir kitus "daiktus", sužlugo ta prasme, kad naudos ar pakilimo neatnešė. Jau geriau tos "pagalbos" nebūtų buve.
    Dabar jūs (ne asmeniškai - bendrai, nes tas politikas nėra iš Savivalybės) Vilniuje įdedate milijardą automoblių kelių plėtrai. Nors žmonės galetų važinėti dviračiais, ir tam nereikia asfaltuoti visų žvyrkelių...

    Žurnalistai linksi, ir prašo pasiaiškinimo. Anas nesugeba. Tada manes paprašo palaukti, kol jie baigs filmuoti jo standartines frazes. Po filmavimo politikas pradeda diskutuoti. Neva tų pinigų keliams verkiant reikia. Sakau:
    - Neveidmainiaukite. Puikiai žinote Olandijos ir panašių šalių pavyzdį.
    - Žinau. Mačiau aš jų takus, ir dviračius. Bet Lietuvoje kitaip... Blogesnės oro sąlygos. - skelbia savadarbis "meteorologas".
    - O Suomis ir žiema važinėjasi.
    - Lietuvis irgi, vienas-kitas. - Lygina jis Lietuvos šnypštą su masiniu reiškiniu šaltoje šiaurėje. - Be to, Suomijos automobilių keliai žymiai labiau išvystyti. - praneša jis man, pasivažinėjusiam po Suomiją.
    - Galbūt. Bet ten žmonės dviračiu važiuoja. O Lietuvio neužlaipinsi. Jūs savo "investicijom" dar bloginate padetį. Vilniuje nupirk 200 autobusų, ir problemos baigsis.
    - Plečiamas ir visuomeninis transportas...
    - Tai nepalyginimi mastai. - Milijardas ir milijonas. Aš nesutinku mokėti 1500Lt už automobilazmo plėtra. Tiek Vilniaus Savivalybės Taryba neseniai skyrė statyboms iš kiekvieno vilniečio - nuo kūdikio iki senelio.
    - Vien visuomeninis transportas problemos neišspręs.
    - Išspręs, ir dar kaip. Už tokius pinigus aš jums padaryčiau komunizmą. Bet užteks ir 20 milijonų. O dar pigiau - siūliau palei visas gatves padaryti "A" juostas, kad visuomeniniam bei dviračiams vietos būtų, o automobiliams sumažėtų
    - Taip tiktai kamščių padaugės.
    - Puiku! Tegul mokinasi.
    - Ak! Jeigu puiku, tada man nebėr apie ką su jumis kalbėti. - "meteorologas" pasišalina.
    Jei jis nepultų panikuoti, ir tikrai diskutuotų, bučiau jam pasakės štai ką:
    Automobilių kelių plėtra nemažina kamščių. Ji juos tiktai dydina. Nes skatina vis daugiau važinėti automobiliu... Be to, tai pinigų švaistymas.
    Erdvės automobiliui mažinimas (tame tarpe ir "A" juostos) būtų žinia automobilastams, kad reikia keistis.

    Po to padiskutavau su televizoriaus operatoriumi - automobilistu. Pirma jis priešinosi. Bet paskui sutarėm, kad automobilazmas Lietuvoje besaikis, be tvarkos, ir nežabojamas.

2.2 Palei pavojingus kelius nutiesti dviračių takus bei juos prižiūrėti.
Dviračių takai reikalingi visur, kad ir suaugę ir vaikai butu saugus.
Pataisa: palei visus kelius bei gatves. Bet daryti juos tiktai ten, kur neįmanoma pravažiuoti dviračiu. Nebūtinai kur pavojinga, ar kur žuvo dviratininkas. Pirmiau visko - padarom "A" juostas bei jų atitikmenis. O dar pirmiau padarom "A" juostas kur tai įmanoma dabar - nedelsiant. O tiktai po to spręsime, ar bereikės takų statybų.

Dviračių tako sąvoka naikinama iš Kelių Įstatymo, ir Kelių Eismo Taisyklių (KET). Kaip ir bet kokia gamta ar šaligatvis, takas prilyginamas "zonai draudžiamai važiuoti automobiliu". Pagal šio įstatymo straipsnį Nr. 10.3, dviratis turi teisę važiuoti šaligatviu, ir dauguma gamtinių takų.

2.3 Uždrausti visų miestų centruose automobilių eismą.

2.3.1 Parkavimo mokestis visame mieste didinamas 2 kartus kasmet.

2.4 Statyti automobilį po namų langais negalima, kol nėra visų gyventojų sutikimo. Draudžiamas atstumas nuo gyvenamųjų namų: 100 metrų.
Jei automobiliui yra garažas, kaimynai gali leisti tam garažui būti arčiau negu 100m, kaip jiems atrodo geriau. Bet įstatymas jokių nuolaidų atstumui nenumato.

Jei automobilistai vis-tiek veršis prie namų be kaimynų sutikimo, namus reikia aptverti apsauginiais kauburiais, kuolais, ir gynybinėm sienom.

    Tai reiškia, kad centre neturi buti automobilių visai.
    Tegul perkasi garažus užmiestyje, ir važinėja iki jų su dviračiais, kaip tai daro kiti, padorus, piliečiai.

    Kodėl vienas išlaiko užmiesčio garažą, o kitas jam panosėje parkuojasi dykai?

    Frankas:
    Pats nesuprantu, koks tavo atsakymas?

    Šita šalis yra "debilų" kraštas. Manau, abu tai žinome.
    O klausimą apie tai kodėl vieni išlaiko lauko garažus, o kiti ne, turėtume užduoti tiems kas vengia laikyti automobilį garaže. Kai jie bus pastatyti prieš faktą, kad draudimas kiemuose įsigaliojo, jie paklaus kur jiems dėtis. Vat tegul tuomet į tą klausimą ir atsako.

    Man viena centro gyventoja, prisiparkavusi ant šaligatvio, papriekaištavo, kad tokiu atveju automobilis netenka prasmės.
    Aš atsakiau: "tai ir reikėjo įrodyti.
    Auksinė taisyklė: daryk tiktai tiek kiek gali. Negali - nedaryk. Nėra vietos - nesigrūsk. Negali saugiai - nevažiuok. Negali tyliai - nevažiuok."

    Pries daugelį metų, mačiau tokią karikaturą kažkiokiame vakarų valstybės žurnale. Priparkuoti automobiliai pora ratu ant saligatvio. O šalia priparkuoti dar keletas automobilių pora priekinių atremti į namo sienas. Kai buvau vaikas, man tai pasirodė juokinga tik kaip fantazija. Iš kur man buvo žinoti, kad jau tuomet buvo žmonių pasipiktinusiu moralės erozija. Pasirodo dailininkui buvo keista kaip galima ant šaligatvio ratus užkelti. Tai jisai pavaizdavo ir ratus keliamus ant namų sienų.
    Deja, negali automobilis važiuoti vertikaliom sienom. Tai tegul ir nevažiuoja. Negali ir siaurom vingiuotom gatvikėm. Fiziškai gali, bet negalima, nes negali saugiai. Negali su automobiliu į buta važiuoti. Net jei galėtum, negalima butų. Nes kaimynai pasipiktintų.

    Frankas:
    Manau, kad visi turintys mašinas sutiks

    Taip. Bet reikia ne visų turinčių automobilius... O visų gyventojų, tame tarpe neturinčių automobilius, sutikimo. T.y. reikia 100% sutikimo, o ne 20%, ar 1% gyventojų.

2.5 Auto-moto eismas draudžiamas visomis gatvėmis ir keliais kur kiekvienos krypties eismui lieka tiktai viena juosta. (Pvz. siauroje gatvėje, arba kai gatvėje statomi automobiliai, arba kai vienintelė juostą skiriama "A" ženklu.)
Visiems važiuoti automobilių galima tiktai tokiomis gatvėmis, kur reikiamos krypties laisvų nuo kliučių eilių yra dvi.

Šitaip atlaisvinsime mažas gatves dviračių eismui (žr. straipsnį 10.2 apie lenkimą gretima juosta). Galbūt ir visuomeniniam, jei jis pasiteisins.
Apsunkinsime automobilazmą; priversime jį važiuoti aplinkui tik didelemis gatvemis.
Pagerinsime vietiniams gyventojams oro, triukšmo, bei erdvės taršą.

Pašalinio auto-moto transporto eismas tokiomis gatvėmis leidžiamas tiktai visiems tos gatvės ar kelio gyventojams sutikus.

Vietiniam auto-moto transportui važiuoti tokia gatve galima tiktai jei jis bus parkuojamas pagal straipsnį 2.4.
Jei jie vietie gatve važiuoja parkuotis po kaimynų nosimi, arba išvis ne po savo, bet po svetimais namais (prie savo ploto nepakanka), tai varykite nevaleikas iš ten!

Pažeidus šį straipsnį 3 kartus teisė važiuoti bet kuria tokia gatve atimama visam laikui. Pakeitus gyvenamąją vietą, ši teisė neatnaujinama. Jei pažeidimas tesiasi, teisė vairuoti automobilį atimama visam laikui. Jei ir toliau tesiasi, automobilis konfiskuojamas.

    Šis straipsnis reiškia, kad į mišką automobiliu negalima. Į laukus negalima. Į ežerą negalima. Nes tenai nėra automobiliams numatytų kelių (su eismo juostomis). Ypač jei bent vienas vietinis gyventojas yra prieš. Gyventojais taipogi laikomos ežerų bei miškų meškos, žuvys, paukščiukai, kurmiai, kirminai, ir kiti už žmogų labiau protiškai išsivystę padarai.

2.6 Prie saugomų teritorijų priskiriami ežerų ir upių pakrantės, parkai, šlaitai, ypač kur atsiveria vaizdai, kitos vaizdingos vietos ir panašios teritorijos, ypač kur mėgsta lankytis dviratininkai. Tokiose teritorijose, ir jų prieigose, draudžiamos bet kokios statybos bei auto-moto eismas. Draudžiamas nuotolis: 1km. Senai įsikurusios gyvenvietės, bei vienkiemiai gali būti atleisti nuo draudimo. Bet yra taikomi apimčių apribojimai.
Statybos gali būti leidžiamos tiktai su vietinių gyventojų sutikimu, bei esant visų suinteresuotų visuomeninių organizacijų sutikimui.
Tam statybų planas viešai ir labai plačiai skelbiamas po visą šalį. Jei atsiranda prieštaraujančių - planas naikinamas.

Statybos daromos tiktai plokščiame, nuobodžiame, plyname lauke, ir tiktai esamose gyvenvietėse. Kurti naujų gyvenviečių nevalia. Senos gyvenvietės neplečiamos. Nuobodus plynas laukas yra vietovėje, kur poveikis vaizdams minimalus. Užstatytą lauką būtina apželdinti, ir kitaip puošti.
Lyginti lauką buldozeriu draudžiama. Kraštovaizdis privalo būti išlaikomas kuo labiau. Dirbtinas reljefas draudžiamas. (Pavyzdžiui žr. siūlymus Vilniaus Savivaldybei Nr 18.)

Statyba draudžiama, kol miesto plėtros poreikis nėra įrodytas. To reikalauja mano Korupcijos įstatymo straipsnis 3.1.

Draudžiama statyti didelio ploto žemus pastatus, kaip dabar daro prekybos centrai. Gaunasi didžiulis stogų plotas, kuris kelia miesto temperatūrą, dulkėtumą, ir visą kitą. Pastatų aukštis ir plotas privalo būti optimalus (ir vaizdų, ir kitais atžvilgiais). Atlaisvintą dėl aukščio optimizavimo plotą būtina apželdinti, o ne užsatyti kitais pastatais, ar automobilių nevažiavimo (stovėjimo) aikštelemis.

    Kaip spręsti poveikį vaizdams ar aplinkai? Tarkim busimas objektas pritrauks girtaujančiųjų, ar lėbaujančiųjų minias, automobilių srautus, naikins augmeniją, ar keis landšaftą. Tuomet bet kokios tokio objekto statybos yra draudžiamos, o esantys tokie objektai uždaromi, arba nugriaunami.
    Pavyzdžiui:
    Vilniuje prie Neries upės kranto, ties Minsko parduotuve, statomas bunkerio tipo pramogų kompleksas. Išversta daug medžių, aplinkui nuobodžiai išlygintas didelis plotas, padarytas plati gatvė automobiliams, ir nutiestas takelis (galbūt dviračiams) visai šalia įėjimo. Pirmiausia to žemės sklypo Vilniaus savivaldybė negalėjo dovanoti niekam. Net ir žymiam krepšininkui Marčiulioniui (galiu klysti ar tikrai būtent jam), kuris sklypą tiesiog pardavė vertelgoms be skrupulų. Susiklosčius reikalams kaip jie yra, sklypas turėtų būti besąlygiškai perkeliamas į miesto dykynes, arba net už miesto.
    Pavyzdys: Vilniaus parkuose veisiasi automobilastai ir statybininkai. Tenai pasilinksminimo vietas griauti nebūtina, jeigu bus uždraustas automobilių eismas.
    Pavyzdys: Lentvario gatvė (senas Lentvario plentas) kertą vaizdingą Vokės upelį. Šiuo metu jo šlaitai sparčiai ir gausiai užstatomi. Tokiu budu uždengiami atsiveriantys toliai. Seniau važiuoti dviračiu ten buvo labai malonu. Dabar bus nuobodoka, ypač kad architektūra ten nyki. Namų negalima ten statyti arčiau nei 100-200 metrų nuo kelio, ir arčiau nei 100-200 metrų nuo šlaito. Pagal šį mano straipsnį net 1km... Ir tiktai Vokės gyvenvietėje, kuri nuo vaizdų yra nutolusi pakankamai pagarbiu atstumu. Tai ne tik dėl vaizdų, bet ir dėl pačių naujakurių ramybės nuo triukšmo, bei saugumo (erozija, nuošliaužos, vaikai bėgantys į kelią).
    Pavyzdys: Nauji namai priešais Vingio parką Žvėryne (žemyn upe nuo kabančiojo tilto). Užstoja kaimynams vaizdą, stovi praktiškai ant šlaitų krašto.

2.7 Paversti visas legalias, ir nelegalias automobilių stovėjimo aikšteles (ir požemines) klumbomis, žolynais, alėjomis, parkais, dviračių takais, arba saugomu dviračių parkavimu. Bent jau miestų centruose, ypač kai pagal straipsnį 2.3 ten eismas uždraustas.

2.8 Įpareigoti policiją visomis skraidymo, nardymo, vaikščiojimo, bei važinėjimo dviračiais priemonėmis ieškoti saugomų teritorijų pažeidėjų.

Jie ir be to privalo. Bet neieško. Reikia priversti.

2.9 Visas gatves bei kelius uždengti nepermatomais gaubtais.

Atviros lauko automobilių plovyklos uždraustos. Jas uždengiame gaubtais.

2.10 Kiemai planuojami su stačiais kauburiais ir kitom kliūtim geldoms.

Po statybų draudžiama išlyginti kiemą buldozeriu. Buldozeris turi sukrauti kalvas. Nuo jų čuožinės vaikai. Už jų užklius akis ir pasidžiaugs. Automobilis užklius ir neužvažiuos, negalės užgriozdinti žolės, takelių, vaikų aikštelių.

2.11 Įpareigoti autobusus bei troleibusus važinėti dviem eilėm, ir šitaip riboti lengvųjų automobilių eismą. Raginti gamintojus daryti platesnius ir ilgesnius autobusus bei troleibusus, kad tie trukdytų eismui kiek galima smarkiau.

2.12 Skelbiamas moratoriumas visoms naujų gatvių bei automobilių tiltų statyboms. Bet kokia plėtra leidžiama tiktai visiems vietos gyventojams pritarus, ir pritarus visoms suinteresuotoms visuomeninėms organizacijoms.

Miestas ir kitokia gyvenvietė yra skirtas žmogui, bendravimui, artumui - ne kiaulei, ne susvetimėjimui, ne automobiliui, ne kelių priežiūrai ir plėtrai, ne lenktynėms.

Bendras gatvių mieste ar kaime plotas nekintamas. Tiesiant naują gatvę, sena gatvė turi būti naikinama. Ji paverčiama parku, šiukšlynu, ar kitokia tautos pamėgta vieta. (Pagal straipsnį Nr. 2.7.)

Draudžiama planuoti ilgas ir tiesias gatves. Draudžiama platinti gatves, ir kitaip jas plėtoti. Pvz. nauji viadukai automobiliams virš senų gatvių.
Reikia atvirkščių, lėtų viadukų: požemines arba tilto pavidalo pėsčiųjų perėjas atiduoduokite automobiliams. Pėstiesiems ir dviratininkams atiduokime kelius.
Tegul automobiliai leidžiasi laiptais žemyn, arba ropščiasi aukštyn per pėsčiųjų eismą. Tegul tempia automobilį stačiai žemyn ar viršun. Kuo kreivesnis ir nepatogenis toks automobilių viadukas, ar požeminė pervaža tuo geriau.
Kur nėra viaduko ar tunelio, ten daromos automobilių perėjos. Tegul vairuotojas išlipa iš automobilio, ir vedasi jį per perėją pėsčiomis.

    Tiems kas nežino, paiškinu, kad pagal dabartines taisykles dviratininkas privalo nulipti ir per perėja eiti, vesti dviratį šalia, kaip nevisprotis.
    Šią taisyklę turime naikinti, ir pritaikyti geldoms.

Pavojingas gatves panaikinti, arba uždaryti. Skatinamas aklaviečių planavimas, kur gali tiktai pėstysis bei dviratininkas prasmukti.
Smulkios gatvės užtvertos, kad nebūtų kiaurai pravažiuojamos.

2.13 Kiekviena gatvė jos sukūrimo diena gauną pagal faktą apskaičiuotą automobilių eismo skaičių. Jei vėliau eismas didėja, tuomet, net ir vienam gyventojui pareikalavus, gatvė užtveriama, kad nebūtų pravažiuojama kiaurai. Tai nepriklauso nuo gatvės pločio. Pareiškėjas turi teisę į slaptumą.

Tokiu atveju gatvė priskiriama prie smulkių, ir jai taikomi straipsniai 2.5 (eismo ribojimas) bei 2.12 (plėtros draudimas, smulkios gatvės užtvertos).

2.14 Mieste apriboti autotransporto greiti 20km/val.
Greičio apribojimas taikomas visam transportui išskyrus dviratį ir jam prilyginamą.
Laikinai visuomeninio transporto greitį galima neriboti, ir pažiūrėti ar tai bus gerai.

    Beje, šitaip, daugumas dviračio lenkimų taps neteisėti. Važinėti dviračiu gatvėmis taps saugiau, o gal net ir pinigų dviračių takų bei kelių plėtros statyboms nebeprireiks. Ypač, jei daugiau žmonių persės ant dviračių.

    Kodėl būtent 20km/val? Automobilis, pradžių pradžioje, išvystydavo tiktai tokį greitį. Jis buvo lėtesnis net už arklius. Todėl žmonės negalvodami leido automobiliui važiuoti esamais keliais. Pamažu greitis bei automobilių skaičius didėjo. O automobilio padėties niekas naujai nesvarstė. Reikalai buvo palikti savo pačių tėkmei. Šitaip nepastebimai automobilis išvengė pavojaus įvertinimo ir užgrobė viešą erdvę.
    Dabar jau lėtesnis traukinys turi atskirą taką, ir daugybę saugyklių. Lėktuvams bei kosminiams laivams irgi draudžiama skraidyti gatvėmis. O automobiliui - leista.

2.15 Visiems automobiliams kamčių dalyviams skelbiama neapmokama nedarbo diena.

Vistiek nedirba nekadėjai... Nesvarbu ar kamštis gaunasi dėl kurio nors iš šio įstatymo straipsnių (pvz. 2.1, 2.5, 2.7, 2.12, 2.13, 2.14), ar dėl stichinių priežasčių.
Tai reiškia, kad nevisuomeninio transporto vairuotojams bei keleiviams negalima ta diena dirbti. Prie darboviečių statomi spastai.

Jei žmogus niekur nedirba, reiškia ir automobilio nereikia. Jis konfiskuojamas kaip mokestis už kamštį. Juk pagrindinis pasiteisinimas važiuoti automobiliu yra, kad jie vysto verslą. Na tiesiog visi ir kiekvienas verslininkai! O kai pažiūri, tai Lietuva vis išlieka neišsivysčiusi. ... Ir maža to - žudanti tuos kurie vystosi - dviratininkus.

Jei žmogus turi darbą, automobilis irgi konfiskuojamas, kaip mokestis už kamštį.

    Mokėdami už kamščius, žmonės vengs buriuotis.

2.16 Draudžiamas mišrus automobilių eismas su pėsčiaisiais, bei dviratininkais šaligatviuose bei dviračių takuose.

    Tai tokia pastaruoju metu paplitusi erdvės grobimo forma. Šaligatvio sąvokos erozija. Tarkim, prie parduotuvių. Net ir prie tokių, kurios nesiglaudžia šalia gatvės. Taipogi prie namų. Buvo kažkada šaligatvis. Dabar padarytas įvažiavimas automobiliui bei parkavimas. Kartais atskirtas papildomu bordiūru. Kartais visai ne. Žmonės vaikšto tarp automobilių, o pastarieji tarp žmonių. Automobilis lenda vos ne pro duris, ir palieka menką vietą pėsčiajam.
    Dviračių takų toks pavyzdys: automobilių sudraskytas takas Vilniaus Žirmūnuose prie Valakupių tilto.

3.1 Iškabinti ar nupiešti nuolatinę dviračių propagandą ant nekomercinių valstybinių skydų, ir kitų sienų po visas vietoves.

3.2 Iškabinti visose mokyklose, darželiuose, universitetuose, ir darbovietese vietoj Lenino portretų dviračių paveikslėlius.

    Pamirštas autorius:
    Lenino portretų jau ir taip nėra. O šalia kitų teigiamų kompozicijų aišku galima būtų ir dviračių vaizdų.

3.2.1 Automobilių vairavimo mokykla negali būti prie švietimo įstaigų arčiau negu 10km.

3.2.2 Mokinam klausytis padoraus radijo iš viso pasaulio. Anglų kalbos pamokėlės daromos apie dviratį.

Užuot mokinę vaiką išsipliurpti, mokinsime jį išklausyti ir suvokti.

Užsienio kalba vaikams ir suvaikėjusiems jų tėvams mokykla pasakoja koks dviratis yra nuostabus, dieviškas. Šioje priedangoje pasamonėję jiems įteigiame, kad dviratis dar ir naudingas.
Pamokose vaikai mokininami klausytis trumpujų radijo bangų iš viso pasaulio, ir šitaip lavintis. Tegul klauso "priešų balsų" laidų pagal šį raštą:
Kaip tapti protingu. Klausyk radijo laidų apie dviračius. Klausyk radijo švietimo laidų. Automobilazmo geležinė uždanga nukelta nuo dviračio:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2009/001207.html

Klausytis lietuvos radijo stočių vaikui draudžiama iki 51 metų. Nes jos žaloja sveikatą, naikina smegenis.

    Keista užsienio kalba parsidavelių vaikams atrodo kaip turtinga ir piniginga. O todėl labai patraukli. Šia kalba sakomi keiksmažodžiai, tame tarpe ir pasisveikinimai, prašoma pinigų iš miesto svečių. Todėl ir teigiamus pamokslus šia kalba tauta priims netgi nemokamai.

3.3 Automobilio vairavimo kursai pradedami nuo dviračio vairavimo kursų, ir automobilio naudos neigimo.

Teisės duodamos tiktai jei žmogus važinėjo dviračiu 2 metus savarankiškai.

Automobilio vairavimo mokymai praplečiami. Prieš mokymą automobiliu, žmogus privalo 1 mėnesį važinėti dviračiu visomis gatvėmis bei užmiesčiu su instruktoriumi. Tuo pat metu psichiatrai įkalbinėja žmogų nepirkti automobilio, ir įrodinėja dviračio naudą. Šis veiksmas kartojamas kas 2 metai. Jo neatlikus, teisės atimamos visam laikui.

Prašantis teisių privalo įrodyti, kad automobilis jam būtinas. Tarp įrodymų turi būti pateiktas maršrutas, kuriuo jis žada važinėtis. 2 metus važinėdamas dviračiu jis privalės važinėti dviračiu ir tuo maršrutu. Be įrodymo teisių negauna.

    Reikia sugalvoti kaip registruoti važinėjantį dviračiu žmogų. Galėtų, pavyzdžiui, žmogus žymėtis pas bet kurį pasitaikiusį policininką gatvėje. Tas jį nufotografuoja ir užrašo numerį, arba pilną vardą (priklausomai nuo to ar saugome privatumą, ar ne). Jei minėtas maršrutas per ilgas, juo važiuoti vistiek reikia bent retkarčiais. Reikalaujamą važiavimo dažnumą reikia nustatyti priklausomai nuo atstumo.
    Kiti tikrinimo būdai ar važiuoja žmogus dviračiu gali būti pagal 8. straipsnį

3.4 Vairavimo kursai tūri papildomą temą: "psichologija ir psichoterapija"... Arba "pagarbos kursai". Pagarbos kursai yra privalomai kartojami kas 1 metai kaip hipnozes seansai.
Atestuoti konfliktų psichologai įteigia gerų manierų, mokina logiškai mastyti, galvoti apie aplinkinius kaip apie visaverčius gyvūnus, o ne kaip apie atmatas.
Pavyzdžiui, reikia mokinti kad žemiau išvardinti veiksmai gadina aplinkiniams gyvenimą.

  1. Aplenki dviratį ta pačia juosta, o ne iš tolo, t.y. ne gretima juosta (žr. straipsnį 10.2).
  2. Važiuoji dviratininkui arti iš paskos, arba iš šono. Šitaip ji trikdai.
  3. Važiuoji greitai per balas, ir aptaškai praeivius bei dviratininkus.
  4. Žvyrkeliu važiuoji greitai ir sukeli dulkių debesį, kuris erzina dviratininką.
  5. Parkuoji kur papuola. Ilgai stoviniuoji įjungęs variklį. Gadini šaligatvį, atimi kaimynui miega, smardini, sukeli pavojų, triukšmą, užtveri kelią, naikini žolę. Statyk automobilį ten kur jis niekam netrukdo. Netingėk pasivaikščioti didesnį atstumą. Prieš kiekvieną vairavimo mokyklos užsiėmimą reikia rengti parkavimo ir pasivaikščiojimo kursus.
  6. Pypsini arba gestikuliuoji, arba šūkauji ant dviratininko ar praeivio. Taip blaškai jo dėmesį, ir sukeli pavojų. Kas būtų jei dviratininkai pradėtų tau pypsinti, ir gestus rodyti? Tau juk neliktų laiko vairuoti.
  7. Nenaudok automobilio kaip ginklo, jei tau nepatiko dviratininkas, praeivis, ar kitokia šuva.
  8. Nevažiuok į mišką, prie ežero, ar į kitokią gamtą su automobiliu. Tai ją griauna. Tai griauna tave.
  9. Nenaudok automobilio kaip muzikos skrynelės. Aplinkiniai žmonės neprivalo klausytis tavo "kilnojamos diskotekos". Pagal straipsnį 16.2 tavo geldoje garso aparatūra privalo būti pakeista į silpnos galios "tyliakalbius".
  10. Nešiukšlink gamtoje, ir niekur kitur. Jei sugebėjai parsivežti, tai sugebėk išsivežti. Automobilio bagažinė pakankamai talpi. Jei netalpi, tai pagal straipsnį 16.3 automobiliuose bus privalomai įtaisomi didžiuliai šiukšlių kibirai (konteineriai).

Psichopatiškiems automobilastams, kurie nepaiso šių nuostatų, policininkai rengia nuolatines pasalas: paleidžia jauką ant dviračio. Jaukas registruoja nemandagų elgesį savo atžvilgiu. O šalia esantis patrulis gaudo ir baudžia. Pažeidęs mandagumą tris kartus netenki vairavimo teisių visam laikui.
Kitaip sakant, šios nuostatos tampa Kelių Eismo Taisyklių dalimi, jei dar netapo.

Taip pat automobilastams priverstinai primenamos kitos esminės taisyklės:

  1. Nematai - nevažiuok.
    Dažniausiai tuo, kad tavęs nemato (dviratuoto ar pėsčiojo) geldistai (automobilastai) kaltina tave. Tada mokina arba bamperiu, arba žodžiu jei švelnesnis pasitaiko. Pagal taisykles jie privalo pasirinkti saugų greitį, o ne bet kokį. Jei reikia - vestis geldą pėsčiomis, arba nevažiuoti visai.
  2. Kerti šaligatvį - praleisk.
    Tarkim partrenkei dviratininką ant šaligatvio, arba jis atstrenkia į tave, kai tu išvažiuoji iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią. Net jei dviratis ir pažeidinėja taisykles (važiuodamas šaligatviu), kaltas esi tu, nes pagal taisykles kelias yra viskas, įskaitant šaligatvį. Privalai praleisti visą eismą, kurį kerti.
    Andriuko mokykla apie tokius atvejus yra čia:
    http://andrius.konferencijos.lt/kadaryti#mokyklele

Šias taisykles jie nuolat iškraipo savaip, ar visai nesuvokia. Vairavimo mokyklos jų nei mokina nei aiškina.

Skaityk kito straipsnio pastabose kaip šį mano mokymo straipsnį vykdo Britanijoje. Tiesiog vykdo, be jokių pliurpalų, atsikalbinėjimų, kuriuos taip mėgstat. Gyvybes gelbsti veikliai.

3.5 Teisės sergėtojams (viešai policijai, kelių policijai), valstybės bei savivaldybių tarnautojams daromi "principingumo bei logikos kursai".
Psichologai įteigia tvarkos palaikymo svarbą. Pavyzdžiui kad:
Reikia aktyviai varyti automobilastus iš visų nelegalių nišų.
Reikia jausti skirtumą kas kelia visuomenei pavoju, o kas ne. Negalima dviratininko ar riedutininko pražangos lyginti su automobilastų nevalyvumu. Dviratis gali važiuoti šaligatviu gan saugiai. Bet automobilis yra visais atžvilgiais pavojus bei žala (asfaltui, plytelėms, kaulams, psichikai).
Reikia visur daryti dviratininkams palankias sąlygas.
Eismo, bei kitas problemas spręsti ne asfalto dauginimu, bet dviračių skatinimu.

3.6 Sveikatos, Finansų, bei Aplinkos ministerijos užklijuoja visų automobilių duris didžiuliais lipdukais su užrašu:
"... perspėja, kad automobilis žaloja jūsų, bei aplinkinių gerovę..."

3.7 Benzino kolonėlės, automobilių parkavimas, viešas transportas, stotelės ir stotys, parduotuvės, ir kitos panašių gyvūnų susirinkimo vietos, o taipogi viešos bei privačios radijo stotys skleidžia garsus. Garsai pranašauja, ragina, skatina, šlovina dviratį. Pasakoja gyvenimo istorijas apie dviračio naudą. Įrodinėja, kad dviratis yra pats greičiausias transportas, automobilis - lėčiausias.
Gėdina automobilastus už mano naftos dalies suvartojimą, ir ekonomikos sudeginimą. Aiškina kelių eismo taisykles. Aiškina kad nevalia mokinti bamperiu ir tuo pažeidinėti moralę, net kai auka pažeidinėja taisykles.

Viešasis transportas, ir minėtos radijo stotys tarp teigiamų garsų skleidžia pamokas iš užsienio radijo stočių pagal straipsnį 3.2.2.
Lietuvos radijo stočių pamokų nebūna... O jeigu atsirastų, jas galima skleisti tiktai su griežta dievo priežiūra, jei toks yra.

Iškabinti visose viešo transporto stotelėse teigiamus dviračių vaizdus, minėtas greičio formules.
Pastatyti šalia turnikus, dviračių treniruoklius, kad laukdama transporto, žmogus galėtų daryti ir sportą. Treniruoklio pagaminta elektra atimama iš bilieto kainos.

    Šiuo metu viešasis transportas skleidžia tiktai nesąmones:
    http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2006-September/000952.html

Automobilių parkavimas pakeičia įsiminimo paveiksliukus. Vietoj jų iškabina tokius:

Buldozerių kabinose statomi televizoriai. Per juos rodomi gamta, dviračiai, raginimai nedirbti, nežaloti pievų, kalvų, medžių, krūmų, namų, nevykdyti nusikalstamų įsakymų.
Buldozerių ir ekskavatorių darbuotojams vietoj algos išduodamos saulėgrąžos, moliūgų sėklos, arbūzai. Jie privalo tas sėklas berti ant savo darbo įrankio stogo, ir kviesti zilutes lesti.

3.8 Savigynos kursai. Sąmoningumo kursai. Pagarbos kursai.

Tuo pačiu mokinama bendruomeniškumo, pagarbos artimam, atsakomybės už save bei artimą, logikos, dalykiškumo, jautrumo kritikai, teisingumo, apkalbų ir paskalų žalos. Minėtas "artimas" yra ne vien žmogus, bet gyvūnas, bei kitokia gyvybė.

3.9 Mokyklų metai sutrumpinami iki 10.

12 metų - per daug. Išauga suvaikėję seniai.

Aš mokinausi 10 metų. Nesakysiu kur toks geras gyvenimas - pavydėsit. Esate aikštinga, pavydi šalis. Išaugau genijus. Ką vaikai veikia Lietuvos mokykloje 12 metų nežinau. Gyvenimas yra geriausia mokykla. Dabartinė jūsų mokykla tėra iliuzijų "šiltnamis", gyvatynas.
Viena chuliganė sakė apie mane: jis mane už***so. Nors aš jos, ar jos lytinių organų nei liečiau, nei žiūrėjau, nei kalbėjau, nei rodžiau. Mokykla jos nemokino, kad neturi ji jokio pagrindo savo tuščioms svajoms... Ir kam išvis rūpi kas ją erzina? Mokykla ją mokino susireikšminti, svaičioti, pykti, meluoti. Šitaip iškreiptos jai diegiamos "žmogaus teisės", "žodžio ir minties laisvė", "nekaltumo prezumpcija", "egzaminų ir žinių reikalavimai".
Melavo ji ne vien per savo egzaminus. Melavo ji ir išleista į gyvenimą. Ji mane apšmeižė, manydama, kad tai visiškai normalu, kad ja visi patikės... kad tai priimtina formalistinėje, knygų popierinėje visuomenėje. Nepagautas - ne vagis. Štai ko mokina jūsų mokykla.
Užtai man jūs tikrai nusibodot! Ir tai tikrai jums turi rūpėti.

... Todėl, kad jos šmeižtu tikrai patikėjo (arba suvaidino, kad patikėjo) keršto ištroškusi valdžia, teisėjai, policija... Sufabrikavo man bylą. Tai reiškia, kad fabrikuoja ir tau. Štai kokia auga tavo nesama visuomenė.

Žmonės nustemba, kai išgirsta mano kaltinimus mokyklai dėl melo mokinimo. Bet pažiūrėk kas yra egzaminas. Tai mechaninis atminties lavinimas. - Jokių žinių... Jo neįmanoma išmokti... Įmanoma tik įsiminti. Reiškia mokinate meluoti.
Neveltui jūsų šalyje nebeliko profesionalų... Gal niekada ir nebuvo... Geriausiu atveju yra taisyklingi formalistai.

Kai per protesto dviračiais pasivažinėjimą tai papasakojau, vienas mokinukas formalistiškai atrėžė man:
- Aš esu patriotas.
Atsakiau:
- Kakos malėjas esi! Mulkina tave visi. Vieni - tyčia. Kiti - netyčia. Tu niekada ir niekaip gyvenimo netaisysi.

Ir tu, skaitytojau, mali kaką... Tu nesi vaikštantis žinynas, žodžių kratinys, kazuistika... 12-je klasėje pamiršai ką mokinaisi 1-je... - Per ilgu! Mokinkis trumpai, drūtai, bet gerai.

3.10 Mokinių kelionės į parduotuves draudžiamos.

Vežti juos ten galima tiktai su tikslu pamokinti, kokią žalą parduotuvės daro. Žalą daro ir statybininkai, parkavimo aikštelės...

3.11 Mokyklų autobusai privalo turėti pakrautus dviračius.

- Pageidautina nuosavus, arba paskolintus iš mokyklos. Atvykę į vietą, mokiniai pabyra dviračiais. Toliau keliauti po nagrinėjamą vietovę tuo autobusu draudžiama.

4.1 Priversti visų valdiškų įstaigų darbuotojus važinėti dviračiais. Panaikinti tarnybinius automobilius. Nesugebantys minti dviratį laikomi neatitinkančiais užimamoms pareigoms.
Pinigus už parduotus automobilius galima skirti nukentėjusiems nuo visuotino atšilimo Lietuvoje (pvz. padažnėjusių potvynių aukoms).

4.2 Įpareigoti aukšto rango politikus ir valdininkus reguliariai viešai skelbti dviračio žodį (ryte ir vakare). Tegul jie prie progos ragina tautą būti nepyktais, mylėti ir gelbėti pasaulį.

Pliurpti apie dviratį jie privalo ne vien į televizorių, bet ir visur kitur, kur jie pasirodo. Gatvėje, pasitarimuose, automobilyje, nuo pinigų banknotų, viršelių...

4.3 Valdininkas, tarnautojas, ar gyvenvietės tarybos narys, kuris skatina automobilizmą, baudžiamas atitinkamai to skatinimo mastui. Straipsnis galioja atgaline data.

    Panašus straipsnis yra Andriuko Korupcijos įstatyme:
    2.7 Kaltininkas atstato ankstesnę padėtį.
    Skirtumą ten paaiškinau.

    Pagrindas:
    http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2006-September/000928.html
    Ten pat rašau, kad dviračiui ar švietimui mažai ko reikia - neapčuopiamų pinigų. Valdininkai gi viską kesinasi paversti ir pavaizduoti pinigais. Kitų mato vienetų nėra. Jei siūlomas veiksmas tėra moralinis ir sveiko proto, tuomet jo nėra kaip išreikšti kiekiu ir į kišenę neįsidėsi.
    Galiojimas atgaline data baidys valdininkus ir kitus diktatorius. Jie daug kartų pagalvos, jei žinos, kad šis straipsnis turi tikimybę įsigalėti.
    Laiške siūliau vadovauti valdininkams. Deja, 2008-2009 metų įvykiai parodė, kad tauta tarnauja valdžiai.

Gamtos ir miesto viešų erdvių užstatymo skatintojai baudžiami taipogi. Statybininkų skatinimas atšaukimas. Vietovių sutankinimo principas atšaukiamas - tai buvo sukčiavimas, demagogija:
Pasiūlymai Vilniaus bendram planui (tinka ir kitoms vietovėms).
Statybininkai masiškai suniokojo gamtą:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2008q2/001192.html.

    Pagal šį straipsnį, atleidžiu iš pareigų Vilniaus miesto "vyriausiajį architektą", kurio pavadinimas yra: Gintaras Kuodis. Jis daro sau ir savo sponsoriams verslą Savivaldybės Miesto plėtros skyriuje (departamente). Nuorodoje rasi jo bei jo viršininkų pražangas.
    Atleidimo raštas yra čia:
    http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2008q4/001206.html
    Skaityk arčiau galo. Ten pat rašau, kad išrinkta valdžia atsikialbinėja, neva jos darbą vaikyti valdininkus privalote atlikti jūs - rinkėjai.
    Jei pavartysi interneto sašlavyną, pamatysi, kad Kuodis nuolat apsimeta apie statybas nieko nežinąs. Šitaip jis klaidiną gyventojus, kai jie ko nors paklausia, ir vengia atsakomybės. Kai statybos pradedamos, paaiškėja, kad jos visai ne tokios, kokių žadėjo kaimynams. Jis padeda statybininkams išvengti, nuslėpti viešą aptarimą, kuris priklauso pagal įstatymą. Padeda jiems daryti planus patyliukais.
    Turiu nepatikrintą žinią, kad kartą jis sužinojo, kad bus grąžinamas sklypas prieškario savininkams. Jis skubiai "nutiesė" kelią per tą sklypą. Žmonės atgavo mažiau.
    2008 metais gyventojai paprašė atleisti Gintarą Kuodį iš pareigų dėl eilinio tyčinio klaidinimo ir pareigų neatlikimo. Korupcinis Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas prašymą perdavė pačiam kaltininkui. Tas aišku savęs nepaliuosavo... tik parašė nieko nereiškiantį, nieko neįpareigojantį atsikalbinėjimą, kuris vienomis aplinkybėmis padėtų statybininkams, kitomis - jam gelbėtų kailį.
    Statybos planai nesiliovė. Vėliau gyventojai pakartojo prašymą. Nunešė jį iki mero durų... pasitarė tarpusavyje... apsisuko ir išsinešė jį atgal, taip niekam neįteikę... Sako: blogas pareiškimas.
    ... Kodėl "blogas" nelabai suvokia. Mat jie "praryjo" valdininkų ir statybininkų "jauką". Anie juos įvelė į ginčą ne apie korupciją, bet apie technines naujo korupcinio pastato smulkmenas. Anų smulkmenų jie ir pasigedo pareiškime. Smulkmenas statybininkas įvykdys... Jei prireiks, suklastos. O štai reikalavimas už piktnaudžiavimą ir apgaules paliuosuoti miesto architektą, atimti statybininkams teisę rengti viešą aptarimą bei planavimą ir patį statybos planą naikinti liko užgniaužtas. Žmonės net nesuvokia, kad jie turi teisę priminti ir reikalauti atsakomybės už nutylėjimą... lyg nebūtų nieko reikalavę.
    Baisus valdininkas yra... Nenugalimas... Jis valdo tauta. Ana jam tarnauja. Taip ramiau... Kai tau lenda į kišenę, užsimerk... Guosk save, kad tau ramu. Palauk kol vagis pabėgs. Tada verkšlenk...

5.1 Uždrausti valstybinėms įmonėms pirkti paslaugas ar prekes iš įmonių kurių darbuotojai nevažinėja dviračių reguliariai su dauguma savo reikalų. Teikti pirmenybę toms įmonėms, kur važinėjama dviračiu su visais reikalais. O tarp pastarųjų duoti pirmenybę toms, kurios pačios ir jos darbuotojai neturi ir nenaudoja automobilių. Sukčiautojas visam laikui praranda teisę dalyvauti valdiškame tiekime.

Straipsnis galioja atgaline data. Jo priėmimo vilkinimas neatleidžia nuo atsakomybės. Išbertus ant jų pinigus minėti veikėjai privalės grąžinti valstybei uiž visą laiką kurio metu vairavo geldą.

5.2 Politinės partijos bei visuomeninės organizacijos praranda valdiškas dotacijas, jeigu jos nevažinėja dviračiais, neragina ir nemokina savo narių važinėti dviračiais, arba kai skatina automobilazmą.
Dviračio reikalavimą galima pakeisti visuomeniniu transportu, arba pėsčiomis. Už visuomeninio transporto naudojimą dotacija mažinama 10% (arba pagal moksliškai pagrįstą žalos energijos ištekliams bei gamtai dalį).

Straipsnis galioja atgaline data lygiai kaip ir straipsnis 5.1.

    Tokių kurie vien pėsčiom vaikšto vargu ar atsiras. Vistiek važiuos kažkuo dažnokai.
    Šis straipsnis labiausiai turi omeny partijas. Bet jis taikomas ir visoms kitoms organizacijoms bei asmenims, kurie gauna valdiškų lėšų. Šiuo metu partijos, gavusios rinkimuose balsų minimumą, gauna po 1 milijoną litų kasmet. Todėl partijų ir yra tiek daug. Visi pinigą srėbia, arba bent jau tikisi. Šis straipsnis bus veiksminga priemonė partijoms mažinti. Partijų perteklius, nėra savaimis blogis. Blogai yra, kai dauguma tėra demagogai. Partijos kuriamos ne dėl to, kad tikslai skirtingi, bet dėl to, kad tikslas vienodas - prisisrėbti chaliavos.

6.1 Tarnybinis dviratis.

Įvedama tarnybinio dviračio sąvoka.
Leisti įmonėms mažinti pelną už keliones darbo reikalais su dviračiu (pagal benzino ekvivalentą).

6.2.1 Tarnybinio lengvojo automobilio sąvoka naikinama.

Uždrausti įmonėms mažinti pelną už kelionės automobilių.

6.2.2 Uždrausti naudoti tarnybinį bei krovininį transportą kaip asmeninį.

Policija atsitiktinai tikrina keliuose visus tarnybininius automobilius, autobusus, sunkvežimius, bei traktorius. Tie, kurie vyksta be darbų paskyros, baudžiami teisių atėmimu pusei metų. Pakartojus pražangą - metams. Trečią kartą - teisės atimamos visam laikui.
Darbų paskyra negalioja, jei transportas vyksta nenustatytu maršrutu, arba jeigu grįžta be krovinio.

6.3 Uždrausti bet kokias mokesčių lengvatas automobilių įsigijimui.

6.4 Apmokęstinti automobilį nuolatiniu turto, erdvės, parkavimo, bei kelių besaikio naudojimo mokęsčiu.

Palyginimui skaitykite straipsnį 1.3 apie mokęsčių lengvatų įvedimą dviračiui.

6.5 Į benzino kainą įtraukiamos sanaudos reikalingos pilnam CO2 dujų suskaldymui į anglį ir deguonį, arba atvertimui į ankstesnę buseną (gamtines dujas, benziną, naftą, etc.).

7.1 Uždrausti teršiantiems automobiliams važinėti gyvenvietėse. Nustatyti griežtesne išmetamų teršalų normą automobiliams. Arba bent jau sugriežtinti normas tiems, kurie važinėja gyvenvietėse. Su laiku uždrausti teršiantiems automobiliams važinėti išvis.

7.2 Sugriežtinti teršalų normas iki geriausių automobilių modelių standartų.

Teršalais laikomas ir triukšmas, ir padangų atplaušai (smulkios kietos dalelės), ir degalų išmatos (smulkios kietos dalelės), ir erdvės grobstymas.

7.3 Nuolat tikrinti teršalus techninių apžiūrų metų, bei atsitiktinai tiesiog keliuose.

7.3.1 Automobilio priekis privalo turėti teršalų aptikimo prietaisą.

Važiuoji iš paskos kitam automobiliui ir uostai jo užpakalį. Jei smirda, automatiškai praneši Policijai.

Į priekį išvedam ir paties automobilio dujas. Tegul jos praeina per tą patį uostymo prietaisą ir į automobilio vidų.
Prietaisas automatiškai įskųs savininką.
O savininkas dar ir savo paties teršalų gaus. Turės paskatą mažiau važinėti.
(Žr. taipogi 2.9 kaip uždarom automobilį savo paties smarvėje.)

8. Mažinti įmokas į ligonių kasas tiem žmonėms, kurie per metus dviračiu nuvažiuoja ne mažiau 6000km

    Tikrinama pagal spidometrą, kardiogramą, riebalų kiekį, ir kitus sveikatos rodiklius. Gali būti naudojami paliūdijimai. Tarkim visuomeninių dviračių klubų, ar kaimynų. Melagingus parodymus davę nebeliudija niekada.

9. Propaganda draudžiama.

9.1 Uždrausti automobilių, alkoholio, debilnikų (mobilių telefonų), sekso, prievartos, ir burnojimo reklamas ir propagandą.

    Pamirštas autorius:
    Automobilių ir naujų technologijų pramonė atneša valstybei didžiulį pelną. Todėl tai taip sunku įgyvendinti (aišku atneša taip pat ir daug žalos, sveikatos problemas, oro užterštumą, klimato pokyčius), alkoholio, sekso ir prievartos reklamas būtina uždrausti ir už jas bausti (nors ir purvasklaida dėl to labai sielotųsi)

9.2 Draudžiama tėvams vaikui automobilį vadinti mažybiškai - "mašinytė".

... Net jeigu kalba apie žaislą... Mažybinis automobilio pavadinimas keičiamas tokiais: grabelis, geldytė, pabaisytė, žudikėlis, storintuviukas, šiukšlintuvėlis, pinigiukų degliukas. Galima naudoti ir kitus, panašiai niekinančius žodelius.

10.1 Įteisinti dviratį kaip privilegijuotą transporto priemonę turinčią pirmumo teisę daugumoje atveju.

10.2 Visais atvejais leisti dviratį lenkti tiktai gretima juosta.

Toje pačioje juostoje lenkti negalima.

10.3 Dviratis turi visas transporto priemonių teises. Jam leidžiama važiuoti visais keliais, nepaisant ar yra šalia dviračių takas, ar ne.

Dviratis gali atlikti visus manevrus kurie leidžiami visam kitam transportui pagal kelių eismo taisykles. Visos dviračiui tai daryti draudžiančios taisyklės naikinamos.

Dviračiui galima kirsti pėsčiųjų perejas nenulipant. Dviračiui leidžiama važiuoti šaligatviais.

    Saugaus greičio pasirinkimas išlieka būtinas, net ir kertant pereją... Ne vien važiuojant keliu.

    Šio straipsnio svarba yra tai, kad panaikiname dviračio neigimą, ribojimą, engimą. Apie tai rašau čia:
    http://andrius.konferencijos.lt/kadaryti/polemika#dviracio suvarzymai".
    Iki šiol, jei automobilio vairuotojas nemėgsta dviratininko, jis kesinasi aną mokinti įvairių taisyklių kaip jis jas įsivaizduoja... Net jeigų tokių taisyklių nėra. Mokymo priemonė - automobilio bamperis.

    Jei taisyklėse nebebūs dviratį ribojančių teiginių, tai ir pagundų stumti jį iš kelio bus mažiau.

    Kaip tramdyti nedrausmingus dviratastus, kurie viršija saugų greitį pėsčiųjų zonose dar nesugalvojau. Bet draudimo, bent jau Lietuvoje, negalima daryti, nes jis bus žalingas dviračiui.
    Kol-kas apsiribosiu patarimu patiems būti mandagiems, ir lėtinti greiti visuomet, kai yra pavojus pėsčiajam.
    Konkretus skaičius galėtų būti 16km/val. Tai toks greitis, kai nuo padangų netykšta purvas iš balų. Malonu, net kai turi purvasargius. ... Tuo pačiu ir pakankamai saugus greitis netankiai pėsčiaisiais apstatytame šaligatvyje. Saugus tas greitis taipogi kai vengiame iš skersgatvio ar pavartės lendančio automobilio.

    Nepaisant leidimo važiuoti, susidurus su pėsčiuoju šaligatvyje atsakomybė dažniausiai turėtų tekti dviratininkui. Nes vis-tik tai pėsčiųjų zona. Susidurus ten pat su automobiliu - automobiliui. Jei nėra ypatingų salygų - tarkim dviratastas ar pėstysis tyčia puolė po ratais.

    Automobiliui šaligatvyje išvis nėra ką veikti.
    Kartais automobilis kertą šaligatvį išvažiuodamas iš skersgatvio ar pavartės. Pagal kelių eismo taisykles, jis privalo praleisti visą eismą einantį pagrindine gatve ar keliu. Prie kelio priskiriami visi jo dariniai - važiuojama dalis, bei šaligatvis. Prie eismo - visi dalyviai - pėstieji, dviračiai, bei automobiliai, nepaisant ar jie tuo metu pažeidžia taisykles ar ne.

    Šiuo metu, tokio susidurimo šaligatvyje atveju dviratininkas gautų baudą už važiavimą šaligatviu. O automobilis - už nepraleidimą. Niekas niekam nekompensuoja nuostolių, nes abu kalti. Bet automobilastas kartais tyčia susiduria vien iš noro "pamokinti", o gal net ir iš chuliganiškų paskatų. Šis įstatymas panaikina šią pagundą.

    Dabartinė padetis kelių eismo taisyklėse tokia kaip cituoja...
    Gugis:
    104. Važiuoti dviračiu ar mopedu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 150 punkte numatytus atvejus. Važiuodamas kelkraščiu, dviračio ar mopedo vairuotojas neturi trukdyti ar kelti pavojaus pėstiesiems.

    Taip kad asfaltu važinėti visiškai teiseta, nes asfaltuotas kelkraštis tai kažkas fantastiško.

    Gerai kad priminei apie šį neigiamos diskriminacijos straipsnį.
    Čia yra du draudimai.
    Pirmas: važiuoti ne kelkraščiu, ar ne taku;
    Antras, mažiau pastebimas: važiuoti ne pirmaja kelio juosta.

    Mano įstatymo šis 10 straipsnis, bei jo postraipsniai, naikina šitą taisyklę. Dviratis pripažystamas lygiateise, ir netgi privilegijuota transporto priemone.

    Tai tiktai mums užasfaltuotas kelkraštis vienintelė tinkama vieta. O mūsų oponentui - bamperiui - visi kelkraščiai tinka, ir asfaltuoti ir ne. Tad mus ten ir gruda. Nenuostabu kad jie (neužasfaltuoti) tinka ir anoms dviratininkėms, kurios tuščiame kelyje važiuoja smėlėtų kelkraščiu iš baimės. Transportas skirtingas, o mastymas giminingas.

    Ana taisyklė yra rakštis panagėje. Iš esmės ji vis-tik draudžia važiuoti keliu, nes kelkraščiai yra visur. O kur jie netinkami, automobilastai vistiek į juos stums.
    Mums, ypač ginčiuose su policija, gali atrodyti, kad išlyga apie kelkraščio netinkamumą mums palanki. Bet su bamperiu nepasiginčysi.

    Automobilastai nežino koks yra kelkraštis. Jie nežino kodėl tu nevažiuoji kelkraščiu. Ne jų reikalas, bet jie kiša nosį. Jiems, net ir patiems ramiausiems, visada knieti pamokinti kitus. Mokymo priemonė - bamperis, arba bortas (kai suka vairą taves link).

    Taigi vienintelė viltis - jų sveikos nuovokos jausmas. Iš vienos pusės automobilastas suvokia, kad dviračiui logiška laikyis visų eismo manevrų ir taisyklių, iš kitos - jam galvoje įstrigo "kelkraštis". Šios savokos nuolat varžosi automobilasto galvoje... Kuri persvers? Jie svarsto sau, o išvadas vykdo mums.

    Atkreipsiu jūsų dėmesį į dar vieną šioje taisyklėje vos pastebimą draudimą:
    dviratis privalo važiuoti "kraštine dešine juosta".
    Vėl tas pats - dviratasto diskriminavimas paliekamas automobilasto nuožiūrai.

    Aš, pavyzdžiui, manau, kad daugelis kelių nėra tinkami važiuoti automobiliu. Tad reikia aną KET straipsnį perrašyti, pakeitus žodį "dviratis" į "automobilis". Automobiliui skirkime tik antrą juosta, kur jos nėra, ten važiuoti negalima. Ne visiškas dviratinio draudimo atitikmuo, bet man patinka. Be to, pagal mano įstatyma, pirma kelio juosta nebėra automobilinė.

10.4 Auto moto transporto vairuotojas negali priartėti prie dviratininko ar pėsčiojo arčiau nei 3 metrai. Pažeidus šią nuostatą kaltu laikomas ir vairuotojas ir minėto transporto savininkas (jei vairavo ne savininkas). Abu yra laikomi įvykdę ginkluotą užpuolimą, jei nėra neginčijamų įrodymu jog veiksmas buvo netyčinis. Minėtas transportas (auto moto) laikomas ginklu. Tuo pačiu metu šis veiksmas prilyginamas eismo įvykiui, lygtai pėstysis ar dviratininkas būtų partrenktas. Už šį eismo įvykį kaltininkas atsako papildomai prie atsakomybės už ginkluotą užpuolimą.

    Pasitaiko atvejų, kai autmobilį žmogus parduoda neįregistraves pardavimo. Autmobilis pereina daugybę rankų. Juo gali būti padaryta daugybė nusikaltimų. O kaltininko nėra, nes neaišku kas vairavo. Todėl ir rašau, kad bent jau savininkas atsakytų visuomet.

10.5 Jei auto moto transporto vairuotojas partrenkia pėstįjį ar dviratininką, ir vairuotojas ir savininkas atsako pagal šio įstatymo 10.5 straipsnį. Papildomai jie laikomi padarę dar vieną eismo įvykį. Tai yra jie atsako lygtai būtų partrenkę žmogų du kartus, o ne vieną.

10.6 Už išpuolius prieš dviratininkus ar pėsčiuosius (partrenkus, įžeidus, ar priartėjus) ir vairuotojas ir savininkas prie kitu bausmių baudžiamas papildomai šitaip:
Visam laikui atimama teisė vairuoti auto-moto transportą;
Įpareigojami parduoti auto-moto transportą ir pirkti bei nuolat naudoti dviratį;
Nustačius, jog dviratį jie nuolat nenaudoja, laikyti tai sunkinančia aplinkybe bet kokiame pažeidime, kurį jie vėliau padarys, ir uždėti reguliariai mokamą baudą.

10.7 Asmuo pagal baudžiamąjį kodeksą nusikaltęs 3 kartus įkalinamas iki gyvos galvos. Į 3 kartus įskaičiuojamos veikos kurias šis įstatymas prilygina baudžiamoms. Pavyzdžiui skaitykite straipsnius 10.4 ir 10.5.

10.8 Visos šiame įstatyme minimos atsakomybės, bausmės, ir kompensacijos yra taikomos savo ruožtu. Nei viena nepanaikina kitos.

11.1 Jei auto moto vairuotojas partrenkia dviratį, arba sukelia jo avariją, jis pilnai atlygina dviratininkui bei dviračio savininkui visus materialius ir nematerialius nuostolius. Jei dviratis apgadintas, nuostolio sumą galima skaičiuoti keliais būdais:
a. pagal esamą dviračio vertę;
b. pagal brangiausio šios klasės dviračio vertę Lietuvos ar pasaulio rinkoje;
c. pagal remonto darbų ir apgadintų dalių arba atsarginių dalių vertę (pagal dviratininko pareiškimą, arba pagal mažmeninę kainą Lietuvoje arba užsienyje);
sumuojama yra visų apgadintų dalių vertė, nepriklausomai nuo apgadinimo laipsnio;
jei vertė skaičiuojama pagal kainą, imama mažmeninė, net jeigu dalys gaunamos didmenine kaina;
jei remontą dviratininkas atlieka pats, į nuostolį yra įskaičiuojamas jo paties darbas (pagal jo pareikštą sumą, bet nemažiau nei dviratininko valandinis atlyginimas už viršvalandžius, arba nemažiau nei maksimalūs įkainiai Lietuvos ar pasaulio dirbtuvėse, arba pagal 8 minimalių atlyginimų valandinį tarifą - dviratininkas pasirenka bet kurį iš pastarųjų 3-jų minimumų).
Materiali kompensacija skaičiuojama prie nuostolio sumos pridėjus 5 minimalių atlyginimų sumą. Pastaroji nuostata užtikrina naujo dviračio pirkimą... buk jisai bendros paskirties ar ypatingas, be reikalo įrodinėti nuostolių reikšmės.
Į veiksnius sukeliančius avarijas besąlygiškai įtraukiamos veikos pagal straipsnius 10.4 ir 10.5.

11.2 Nuo kiekvieno alkoholio butelio imamas mokestis, kad man kompensuotų pradurtas padangas. Už jį visoms parduotuvėms skiriami pinigai pirkti tokius lopus ir klyjus kokius jos užsimanys. Lopai ir klyjai dalinami nemokamai. Parduoduvė, pagauta sukčiaujanti, visam laikui netenka teisės dalinti lopus. Parduotuvė turi teisę neduoti žmogui lopą, jei įtaria sukčiavimu. Lopą jis turės nusipirkti, o pinigas pateks į mokesčius.

    Net jeigu sukčiai eksportuos lopus į šalis kur dykas lopas nėra įstatymas, blogo mažai atsitiks. Tiesiog, mūsų alkoholikai finansuos užsienio dviratininkus. Jei jie to nenori, teks liautis gerti ir tuom skatinus artimą savo gerti bei daužyti stiklą.

12.1 Įpareigoti visas stambesnias žmonių susibūrimo vietas įtaisyti saugomas dviračių aikšteles svečiams ir prašalaičiams.

12.1.1 Įpareigoti šitas vietas įtaisyti dviračių taką savo teritorijoje, bei prieigose, jei teritorija nesiriboja su viešu taku.

12.2 Įpareigoti mažesnes susibūrimo vietas įtaisyti dviračių stovus (pageidautina stebimus).

12.3 Statybų įstatymas ir reglamentas keičiami. Nauji būtai ir įstaigos privalo turėti pakankamai vietos dviračiams.

Minimumas: 1 kambariui - 2 dviračiai. Planuojama statyti dviračius šalia. - Ne vienas virš kito, ir ne stačiai. Tai yra greičiausias ir patogiausias saugojimo būdas.

Už plotą dviračiui susimoka pats naujas patalpų savininkas. Tai jo prievolė. Jam niekas nekompensuoja.

12.4 Prie visų įstaigų, ir visų kitų statinių privalo būti įsteigta patalpa darbuotojų ir svečių dviračiams užrakinti.
Ne prirakinti kieme, o užrakinti, apsaugoti nuo pašalinių.

Naujiems pastatams taikomas straipsnis 12.3.
Šis straipsnis - 12.4 - taikomas seniems pastatams, kur tokia vieta nenumatyta. Ji turi būti sukurta. Kuriama ji arba aukojant įstaigos patalpų dalį, arba pasiglemžiant bendrų patalpų dalį (ir už ją sumokant).

12.5 Visi sporto vieši renginiai įleidžia dviračiais važiuotus nemokamai. Nemokamas sirgalius privalo važiuoti aplinkui stadioną visą varžybų laiką. Liesti kojom žemę galima. Nulipti nuo dviračio ar sustoti negalima.

12.6 Visos viešos ir neviešos įstaigos sėdimas vietas keičia į dviračių treniruoklius.

Lankytojai, darbuotojai, ar keleiviai ant jų sėdi ir bent kartais mina.

Pavyzdžiai: kinoteatrai, kavinės, stadionų tribunos, valdiškos ir nevaldiškos darbovietės, automobiliai, autobusai, lėktuvai, ir kitas transportas.

Kur dėl mynimo kratymo dirbti neįmanoma, darbuotojas privalo daryti pertrauką ir sėsti ant treniruoklio. Pertraukos trukmė: 15 minučių; kas 45 minutes.

Treniruoklį galima pakeisti važinėjimu dviračių lauke (patalpoje - negalima).

13.1 Įpareigoti policiją reguliariai tikrinti transportą keliuose ieškant dviračių vagių.

13.2 Įpareigoti policiją rengti pasalas dviračių vagims ir kapoti jiems rankas.

13.3 Jei dviračio rėmo numeris yra ištrintas arba perkaltas, jis konfiskuojamas ir sunaikinamas. Taip darome, jei ankstesnis savininkas nerastas. Dabartinis tariamas savininkas privalo įrodyti savo teisę į tokį dviratį.

14. Uždrausti darbdaviams persekioti savo darbuotojus dviratininkus dėl to, kad jie būna prakaituoti. Ten kur prakaitas neleistinas dušas yra privalomas. Prausimasis duše įskaitomas į darbo laiką.

15. Įpareigoti visų rūšių visuomeninį transportą įrengti dviračių bagažines, arba laikiklius. "Visos rūšys" reiškia, bet nesiriboja šiomis: autobusai, troleibusai, traukiniai, taksi, lėktuvai, malūnsparniai, laivai. Į bagažinę dviratis turi tilpti neardomas. Bagažinės įranga privalo apsaugoti visas dviračio dalis bei aksesuarus nuo sulaužymo. Vežėjas atsako už visišką dviračio saugumą (kaip nuo apgadinimo, taip ir nuo vagysčių).

16. Techninės vairuotojų tramdymo priemonės.

16.1 Visos auto moto, bei visuomeninio transporto priemonės įtaiso padeties nustatymo daviklius. Jos nuolat siunčia savo duomenis Policijon. Padeties nustatymo technologijos pavyzdys: GPS. Galima ir kitaip.

Jei pareigunai aptinka transportą, kuris nepraneša tapatybės bei padeties, tas transportas yra sunaikinamas.

Įžulus troleibusų bei mikroautobusų vairuotojai tramdomi įtaisius nuotolio matuoklius, vaizdo kameras, ir GPS. Jei yra skundas, analizuoji, ir išrašai rykščių. Jei technine tramdymo priemonė sugadinta, skundas priimamas teisingu be įrodymų.

    Priemonės tikslas: Lietuvoje daugėja pabėgusių iš įvykio vietos kaltininkų. Taipogi daug darančių nusikaltimus tyčia. Tokie aišku irgi slapstosi.
    Miškuose daug šiukšlintojų. Įranga padėtų atsekti ir juos. Jie išpila į tavo gamtą milžiniškus šiukšlių kiekius. Jų atnešti neįstengtų. Įmanoma tik geldomis atvežti. Veža pilną kėbulą būtent su tikslu išversti sankaupas bet kur.

    Jei paaiškės, kad kažkurio nusikaltimo metu kai kurie automobiliai turėjo daviklį išjungtą, jie taps įtariamais. Tačiau dauguma eismo nusikaltimų daroma impulsyviai. Vairuotojas neturi laiko išjungti įrangą. Kitaip neturėtų prasmės ir automobilių numeriai. O net ir išjungęs, nieko nelaimės. Juk bus užfiksuota jo ankstesnė padetis netoliese. Laikykime tramdymo priemones automobilio numerio išplėtimu.

    Galite daug postringauti apie asmens laisvę, teisę į anonimiškumą... Tačiau nėra jokio reikalo puoselėti laisvę žaloti aplinkinius. Pagal šio įstatymo bendrąją dalį, važiavimas automobiliu yra privilegija, o ne teisė. Automobilis yra viešos tvarkos pažeidimas. Todėl jokio privatumo turėti negali.

    Bandymo tvarka leidžiama vairuotojui perspėti Policiją apie padeties daviklio atjungimą. Važiuoti neįjungus draudžiama. Tokiu budu vairuotojas bent dalį laiko nepraneša apie savo buvimo vietą. Bandymui nepavykus jo tvarka naikinama, išjungti bus draudžiama visai.

    Beje, techninė tramdymo priemonė vėlgi skatiname dviratazmą, arba visuomeninio transporto naudojimą.

    Prie progos paklausykite pasakojimą (Angliškai):
    http://downloads.bbc.co.uk/podcasts/worldservice/outlook/outlook_20100903-1425a.mp3
    Britanijoje žuvo po betono vežimo ratais dviratininkė. Jo motina ėmėsi veiksmo. Sunkvežimio vairuotojas išvengė bausmės, nes pasakė, kad dviratininkės nematė ir pasuko kairėn, kai ji lenkė. Motina suvokė, kad yra didesnė problema, negu vienas vėpla vairuotojas. Ji norėjo būti išgirsta būtent tos įmonės, kuri nužudė jos dukrą. Ji nupirko jos akcijų. Tokiu budu ji gavo teisę kalbėti akcininkų susirinkime. Ji drovėjosi, bijojo išsigąsti. Todėl dar paruošė ir raštą. Jį įteiktų kam nors, jei perdėm susijaudintų. Ji sugebėjo kalbėti susirinkime. Ir pabėgo slėptis. Kita akcininkė ją nusekė ir pasakė, kad jai pritaria. Po savaitės įmonės vadovas pakvietė ją tartis.
    Įmonė pagamino mokymo vaizdo juostą vairuotojams, padarė jos žiūrėjimą privalomu (vykdė mano įstatymo straipsnį Nr. 3.4), įdėjo nuotolio jutiklius kairėn geldų pusėn, su garso signalu vairuotojui, uždėjo papildomų veidrodžių.
    Vienas vairuotojas vėliau jai papasakojo, kad pirma jį suerzino visi papildomi daiktai. Jis juk manė esas puikus vairuotojas. O anie priedai jo tariamas galias sumenkino. Karta jam priešaky susidurė 2 geldos. Jis ketino staigiai sukti kairėn, bet judesio daviklis davė garso signalą, kad šalia yra dviratis. Vairuotojas posukio ir žudymo atsisakė. Daugiau jis dėl papildomos įrangos nebambėjo.
    Šitaip viena moteris išgelbėjo bent vieną gyvybę. Tiesiog ėmė ir padarė. Nors ji nenusimano apie dviračius, dviračių skatinimą, ar dviratinę veiklą. Ji nėra jokia organizacija.
    Lietuvoje gi yra net organizacija (sukčių užgrobta LDB). Po žudynių jie tik pliurpia kaip gerai būtų, kad būtų gerai ir niekas nieko nežudytų taip žiauriai...

16.2 Visuose automobiliuose įtaisoma garso technika (radijas, muzika), kuri negali skleisti garsų toliau negu 3 metrų atstumu už automobilio ribų. Tolesnių atstumu skleisti technikos pagalba garsą draudžiama.

16.3 Visuose automobiliuose įtaisomas didžiulis šiukšlių kibiras. Kad automobilastai neatsikalbinėtų, neva neišgali išvežti iš miško to ką atsivežė. Taipogi automobilastai (tame tarpe ir keleivai) galės rinkti į tą kibirą svetimas šiukšles.

Aplinkos apsaugos įstatymas pagal Andriuką

Kodėl per tūkstantmečius žmonija nesulaužė gamtos? O per pastaruosius porą šimtų metų ji beveik sunaikinta. Tiesa, yra teorijų neva Sacharos dykuma yra žmogaus padarinys. Bet tai tėra dalis Žemės.
Dabar šiukšlynu paverčiama visa Žemė.

Galėjo juk priešistorinis žmogus sugraužti visą medieną, išžudyti visus gyvius, sudeginti viską ką randa, bei prišiukšlinti... Galėjo, ir iš dalies padarė. Pavyzdžiui išnaikino Mamutus, bei Taurus...
Bet vistiek nenaikino visko pats vienas. Ir mums daug paliko.

Įsiklausykyte į senovės pasakas. Žmogus namais laikė viską. Dabar gi namais laikome tiktai namą.

Kokia yra prasmė iš mūsų "progreso" ir "pažangos", jei sunaikiname vienintelį dalyką kurį turime? Netgi jeigu Žemė būtų ne vienintelė... Neturėtume išmesti į šiukšlyną viską ko turime po du... išmesti suvynioje į plastiko maišelį.

Ir kodėl mes "pažanga" laikome ne kultūros, žinių, švaros, bei asmenybės plėtrą, bet paprasčiausiai patogesnį būdą masiškai nuvažiuoti iki televizoriaus?

Aplinkos apsaugos įstatymas.

Bendroji dalis.

Šis įstatymas remiasi doktrina, kad mes privalome gyventi kartu su gamta, jos nekeisdami, ir nedominuodami. Jokiu budu ne šalia jos, arba be jos visai.
Visus sprendimus privalome priimti atsižvelgdami ne vien į pinigą, ar technikos gamybą, bet ir plačiau - į poveikio aplinkai mažinimą. Tai turi būti principas, o ne bereikalinga našta.

1. Gamtos plotų apsauga.
1.1 Kariuomenės tikslas pakeistas: Pažeidėjų gaudymas.
Kariuomenė nuolat saugo Lietuvos gamtą. Šukuoja miškus dėl brakonierių ir šiukšlintojų. Išvalo marių bei miškų dugną bei krantus nuo tinklų, nelegalių namelių, bei kitokių užtvarų. Ieško miškus traiškančių automobilių.

Iš to bus papildoima nauda: patirtis kovojant su "nematomu priešu". Kariuomenė mokės kovoti partizaninį bei teroristinį karą. Patiems kareiviams tai bus gamtos apsaugos pamoka. Ją išmokę, jie taikys ir po tarnybos.

Tokių pratybų metu kareiviai privalo nešiotis riešutų ir džiovintų grybų. Kiekvienas privalo pašerti iš rankų po vieną voveraitę per dieną. Paglostyti bent vieną elniuką arba žebenkštį per mėnesį. Pasivolioti baloje su vienu šernu per metus.

    Pavyzdžiui, prieš kelis metus aš perspėjau Aplinkos Ministeriją apie gamtoje plintančius 4-račius - mažuosius automobilius (klaidinančiai vadinamus motociklais):
    http://andrius.konferencijos.lt/oficioz/Aplinkos_Ministerija.htm
    Ministerija tik atsikalbinėjo. Už poros metų keturračiai pradėjo ardyti gamtą smarkiau. Pavyzdžiui, ardo jūros krantus. Gamtos sargai skundžiasi neva nėra kaip pagauti net ir nufotografuotą siaubuną. Taigi paleisk kareivius - ir pagaus gamtos užpuoliką.

    Kariuomenė turi vis mažiau ir mažiau aiškių priešų.
    Užtai terorizmas kyla nevaržomas... Aplinkos žalojimo, socialinis, politinis... Chuliganų bandos gatvėse, girtos bei blaivios minios, šutvės, brakonieriai, ir pagrindiniai teroristai... (Gerai, kad bent pastarieji Lietuvoje kol kas nesireiškia, užtai kiti reiškiasi su kaupu.).
    Visi jie turi žinoti užtikrintai. Kur jie begrasintų žmogaus gerovej, netiesiogiai arba akivaizdžiai, jiems bus smogta griežtai ir tvirtai. Ne tiktai smogta, bet jų bus aktyviai ieškoma miestuose, kaimuose, laukuose, miškuose, ir gelmėse.
    Kariškiai neturėtų būti mokinami gyventi su peiliu nugaroje.

    Jei ryžtingai nesaugosime plotų bei gelmių, tai jų ir nebeturėsim. Net jeigu ekologinės katastrofos mūsų neatbaido, gyvenimas erdvėje be daugybės gyvunų, augalų, švaraus oro, bet pilnoje šiukšlių, vargu ar yra gyvenimas. Koks bebutų blyškus mūsų kraštas iki suniokojimo, dykuma yra didžiulis mūsų raidos pasirinkimo akligatvis. Vagys grobsto vandenynų, bei girių gyvius. Jie kerta ir degina miškus. Medžioja barbariškais būdais, ir didžiuliais kiekiais. Brakonierių yra daugybė. Jie ryžtingi... Netgi griebiasi grasinimų bei ginklų. Gamta jiems pasipriešinti negali. Taigi ir mes privalome tapti gausiais bei smurtiniais.
    O kaip dabar priešinames? Tiktai liaunais įstatymų popieriukais? Vien geri žodžiai jų nesustabdys. Beginkliai policininkai, bei eiguliai nesustabdys. Bent jau dalis kariškių privalo būti mokinami stebėti gamtą, nuolat daryti antpuolius, bei kovas.

1.2 Naujų statybų nuotolis nuo saugotinų vietų.
Pagal Andriuko dviratinio įstatymo straipsnį Nr. 2.6 nuotolis nustatomas 1 kilometras.
Saugomi vaizdingi, bei gamtai ypač reikšmingi plotai. Gamtai reikšmingi visi plotai. Itin reikšmingi yra prie vandens telkinių, upių slėniai, miškai, raižytos vietovės.

Atviros lygumos taipogi gamtai reikalingos, kokios nuobodžios jos beatrodytų. Tad jų aklinai užstatyti taipogi nevalia. Senų gyvenviečių ribos neplečiamos. Naujos gyvenvietės nekuriamos. Nauji bustai statomi tik esamose gyvenvietėse. Į laukus be saiko nesiplečiame.

1.3 Teršėjams ir griovėjams gyventi gamtoje draudžiama.
Pakuotės ir kūro gamintojams, statybininkams galima gyventi tik mieste ir tik smarkiai, tankiai užstatytoje vietoje.
Statybininkas privalo gyventi tik savo paties statybos name ir tik tame iš jų, kuris smarkiausiai ir tankiausiai užstatytas aplinkui ir apgyvendintas.
Statybininkams priskyriame ne tik patį tą darbą atliekančius, bet ir visus, kas užsako statyti naują namą, bei jų užsakovus. Nauja statyba nelaikome perstatytą namą, kuriame nepadidėja tūris, užstatymo plotas, nepakeista bendra išvaizda, paskirtis.
Pakuotės gamintojas užmiestyje gali gyventi tik arčiau negu 100 metrų nuo veikiančio didžiausio šalies savartyno.
Visiems jiems atsitverti nuo gretimų vaizdų privaloma tik iš gamtos pusės. Nuo savartyno atsitverti ir nežiūrėti į jį draudžiama.
Visi jie privalo paisyti ir straipsnį 1.2 (gyventi tik gyvenvietėje, neužstoti gamtos).
1.4 Griauti griovimą.
Nuosekliai atstatinėjame miestų, priemiesčių ir užmiesčių vaizdus. Griauname viską, ką statė po 1991 metų. Ne vien namus, bet ir kelius.
    Pavyzdžiui, maždaug 2007 metais kelią per Dukštos upelį (prie Vilniaus link Kernavės) perdarė. Supylė aukštą pylimą ir perskyrė gilų vaizdingą slėnį. Buvo staigus smagus nusileidimas ir pakilimas. Tapo seklus ir niurus.
    Geldos vis giriasi, neva visur sugeba nuvažiuioti. Bet juk nesugeba pakilti į kalniuką. Sugeba tik ten, kur stato pylimą.
    Aišku jo prireikė ne tiek geldoms, kiek statybininkams pinigus paimti.
2. Mokslas.
Skatiname mokslą ir mokymą daryti išradimus, bei konstravimą energijos tausojimui. Pavyzdžiui saulės, vandens, mažųjų elektros jegainių, vėjo, ir kitų energijų naudojimui išrasti. Žemės gelmių energijos naudoti nederėtų, nes tai nėra atnaujinamas šaltinis. Kai žemė atvės, ką darysime?
Prieš paskutinę Komunistų (tokia vagių ir banditų mafijos rušis) okupaciją Lietuva turėjo mažų vandens elektros jegainių tinklą. Jis aprūpino didžiają poreikio dalį. Viskas buvo sugriauta vardan didelių projektų, tokių kaip Kruonio elektrinė.

Tais pačiais Tarybano laikais atsirado ir kita mintis: vandens jėgainė nebūtinai turi turėti užtvanką. Pakaktų įmerkti tiesiog į upę eilę mažų turbinų tokio pat galingumo. Neaišku kodėl jos niekas nei išklausė nei vykdė. Užtvanka gadina gamtą: naikina plotą, trūkdo gyviams plaukioti ir ropoti dugnu, tame tarpe laivams ir valtims, gadina ir patį dugną, kur vanduo krenta.

Didelis malūnų skaičius bei vieningos užtvankos nebuvimas suteikia didesnį įrangos patikimumą ir saugumą.
Jei Komunistai, Fašistai, ar kiti vagys vėl norės subombarduoti energetinę nepriklausomybę, neturės ką bombinti. Pataikys į tarpus tarp malūnų.

Kaip tu - paprastas, mažas pilietis (peliukas) - gali gauti valdišką pinigą, tarkim mažai vėtrungei savo balkone įtaisyti?
Negausi. Gaus tiktai dideli "projektai". Aš ir neprašau tų pinigų. Tegul jie prasmenga.
O vėjo maluną mažytį pastatyti gali tu pats, už savo pingus.
Ir bendra jų galia gali viršyti didelių jėgainių galią (atominių ar net vėjo).
Tik nepatogu tai tiems, kas tuos pinigus ima.

Didelės jėgainės (atomas, vėjo fermos) reikalingos ne energijai gaminti, o pinigui paimti iš valdžios - tiesiogiai, ar dotacijomis -, bei iš gyventojų už vartojimą. - Juos "melžti".
Atsinaujinančias energijas diegėjai atsisako diegti, nes jos irgi skirtos ne energijai ar gamtos tausojimui, o dotacijoms gauti ir jas pasidalinti. Mažas gamintojas (namas) ims energiją tik sau - ne pardavimui už dotacijas. Todėl diegėjui neįdomu. Jis atsisako dirbti.
Daugiau apie tai ir apie tai, kaip Afrika skatina mažą vartotoją gamintis Saulės energiją pačiam.

3. Pastatų aprupinimas energija.
3.1 Mokymas.
Visos mokymo įstaigos privalo mokinti žmones atsinaujinančios energijos šaltinių diegimo.
Ypač mokiname architektus bei statybininkus.
3.2 Diegimas.
Visi nauji pastatai aprupinami saulės baterijomis, vėjo malūnais, vandens surinkimo, bei pašildymo (jei reikia) nuo Saulės įrenginiais, Saulės šviesolaidžiais vidiniam apšvietimui.
Skatinamas ekspertų ir paslaugų įmonių kurimas, kurios propaguos, konsultuos, diegs, bei prižiūrės tokius įrenginius senuose pastatuose, kurie jų pradžioje neturėjo.
    Ant namo stogo nebūtina statyti didžiulį maluną. Pakaktų keleto mažų tokio pat galingumo. Visų krypčių plotas ir tūris būtų išnaudojamas efektyviau. Ir vėjo daugiau pagautume. Tada visi namai atrodys kaip vaikiški žaisliukai. Oro erdvės saugumą irgi lengviau užtikrinti, kai malunėlių daug, ir jie yra mažo ūgio. Čia praverstų vandens jegainių patirtis. Kaip jie neleidžia žuvims patekti į turbiną.
    Ar tuščiai svajoju? Pasirodo - ne. 2006 metais pagaliau Švedijos gamykla "Volvo" paskelbė, kad pastatys 6 vėjo turbinas. Jos suteiks gamyklai visą energiją. Tai aišku nereiškia, kad jų gamyniai - automobiliai - taps ekologiški, ar bent jau draugiški gyvunams, žmogui, ar kitai aplinkai. Taip nebus... Be to, Lietuvos vėjai gali būti kitokie. Bet šis pavyzdys aiškiai rodo kiek nedaug reikia.

    2007 metais Vilniuje pasmarkėjo daugiabučių namų apšiltinimas. Pertvarkoma visą namo įšorė. Tai būtų gera progą pritaisyti ant jo sienų, bei stogo ir vėjo malunus (vėjo jegainių turbinas).

    Kam reikia malunų ant sienų?
    Dažnai sienos būna plynos, be langų. Tuomet turbina neerzina. Arba ją galima pastatyti taip, kad pro langą nesimatytų... ypač jei ji maža.
    Vėjas gludina ne tik stogus. - Sienas taipogi. Dažnai namai stovi arti vienas kito. Šitaip vėjas koncentruojamas. Užpildyk tarpą tarp namų turbinomis.
    Bus tvirtinimas paprastesnis. Traukos daugiau.

    Oro judėjimas (oro dinamika, aerodinamika) veikia taip, kad vėjas apeina kliutį didesniu greičiu, negu ištisinis srautas. Todėl turbina ant pastato gauna daugiau vėjo, negu plyname lauke.

    2009 metais pirmieji šį mano įstatymo straipsnį pradėjo vykdyti Salininkai, Vilniuje. Jie suveikė patys. Be valdžios. Jie pastatė 1 malūną pievoje. Ar statys daugiau?.. Ar statys ant stogų... tarp namų?..

4. Gyventojų skaičiaus mažinimas.
Gimstamumo didinimo politika yra draudžiama tol, kol Lietuvos gyventojų skaičius sumažės maždaug perpus, arba dviem trečdaliais.
    Mes ir taip turime begalę žmonių kurie nieko doro nedirba. O iš dyko buvimo viską niokoja. Jei nesugebi išauginti padoraus vaiko, tai ir neaugink prašau. Buk savimi, būk savanaudiška... Gyvenk tik dėl savęs... Sutausosi gamtą ir visuomenę nuo savo atžalų.
5. Kenkėjų tramdymas.
Kiekvienas buldozeris, ekskavatorius ir kita statybų ir knyslybų technika privalo turėti padėties daviklį. Jis nedelsiant praneša padėtį valdžiai. Ta kaupia duomenis ir seka kur ir kokiu tikslu stukso ta technika. Už dalyvavimą neteisėtose vietose baudžia.

Sekimo ir tramdymo technikos salygos aprašytos Dviračių Įstatymo straipsnyje 16.1.

    Pažeidėjai patys privalės pranešti apie savo kėslus ir piktus darbus. Dažnai teisėta technika po teisėto darbo naudojama slaptuose plotuose. Daviklis leis susekti tuos niokojamus plotus. Tai lengva. Jei statyba toje vietoje neužregistruota. Reiškia buldozeris ten dirba neteisėtai.
    Askleisime milžinišką neteisėtų knyslybų mąstą, netikėtose vietose.

Korupcijos Žabojimo Įstatymas pagal Andriuką.

Bendroji dalis.

Atėjo valdininkas ne tarnauti tautai, bet verslą sau daryti. Tegul susimoka. O žalą tegul atlyginą ir atitaiso.
Dabar gaunasi, kad kaltų niekaip nėra. Sistema kalta. O jos varžteliai - ne.

Valdininkui verslininko įvaizdis patinka. Rizikuoja valdiškais pinigais. Mastymo, gabumų nereikia. Perka sau bet ką dideliais mastais ir iškarto. Pasijunta svarbus, turtingas.

Valdžios kita paskirtis. Bet ir verslumo valdžioje reikia. Būna retų valdininkų, kurie gali būti verslininkais. Tokie turėtų eiti į politiką ir vadovauti verslo nemokšoms. Geriau būtų, negu sedėti po nemokšų padu. Politika jiems negalėtų būti našta, nes vis tiek jau jie gyvenimą paskyrė viešai tarnybai.
Neina jie. Gal bijo... Gal nesusivokia...

Kodėl piktnaudžiavimas (korupcija) turėtų mums rupėti?
Iš ESSSR ar iš Lietuvos iždo juk tai neva valdiški, svetimi, niekieno pinigai?
Čia atsakau:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2006-January/000445.html
Jie siurbia, o mokėsi tu. Ir jau mokame. Vien kova su sukčiais daug kainuoja visuomenės veikėjams. Vagia sukčiai, o moka sąmoningi piliečiai. Mokės ir tavo ar svetimi vaikai. Nes jie augs buki. Jau auga:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2008q4/001206.html
ir nieko žinoti apie nieką neniori. - Vien savimeilė. Suaugusiu save laikantis bernas į nusikaltimą įtraukė paauglius. Tiksliau, paaugliai įtraukė jį. Tai rimtas nusikaltimas. Ir netgi keli vienu metu. Policija džiaugiasi augančia talkininkų karta, ir jų jokių budu negaudo. Bet tai jau kita kalba...
Kita vertus, net ir vaikų laukti neteko. Nors jie jau patys ir be laukimo kvaili užaugo... Vos po 3-jų metų, mano pranašystė išsipildė. Mokėti jau reikia mums. 2009 metais valdžia priversta kelti mokesčius. Dėl to, kad sukčiai per daug pasiglemžė iš iždo (beprasmių užsakymų pavidalu, o dažnai tiesiog vogdami). Taigi, kieno tie pinigai? Jokiu budu jie jau ne tavo. Jie - komunistų. Juk tai komunistai skelbė: atims ir išdalins ("savo tarnams"). Visuomet tai atmink!

Europos Sąjungos pinigas irgi nėra niekeno. Tai tavo, ir mano, ir Vokiečio, ir Prancūzo, ir Brito pinigas... Tai praeities ir ateities kartų gamta, ir pinigas...
Tau bus "truba"... Bus patikėta tau tą "trubą" laikyti... Pro ją ir pro tave tekės pinigas...
("Truba" - vamzdis Rusiškai, apverktina baigtis - perkeltine prasme. Taipogi turiu omeny kitas apverktinas prasmes. Daugiau apie žadėtus Vilniui "vamzdžius" ir haliavos žalą skaityk mano pokalbį su korupciniu Vilniaus meru Juozu Imbrasu, dabar jau buvusiu.)

Automobilazmo plėtra irgi yra korupcija. Už tai mano Dviračių Įstatymo straipsnis valdininkui numato atsakomybę:
http://andrius.konferencijos.lt/istatymas#4.3
Aną straipsnį laikome taipogi šio mano Korupcijos Įstatymo dalimi.
Ten pat rašau ir daugiau apie korupcijos apraškas teritorijų planavime.

Antikorupcijos Įstatymas.
1.1 Nėra senaties finansiniams, ekonominiams, piktnaudžiavimo (korupcijos) nusikaltimams.
Visas šis įstatymas taikomas atgaline data. Pažeidimai padaryti iki šio įstatymo priemimo taisomi pagal jį.

Bet koks prihvatizavimas yra vagystė.
Bet kokia vagystė irgi yra vagystė. Prihvatizuotos įmonės gražinamos į aukcioną. Per jų nusavinimo laiką uždirbtos lėšos grąžinamos į iždą.

Dažnai tariamas "savininkas" atsiemė minėtų uždirbtų lėšų dalį dividendų ar kitokio virš darbo atlygio pinigų pavidalu. Tad jų nebėra. Tuos pinigus tariamas "savininkas" privalo grąžinti, bei sumokėti palukanas.
Jei pinigai buvo imami atlyginimo už darbą pavidalu, tariamas "savininkas" gali prašyti atlyginimo, kuris lygus minimaliam atlyginimui per veiklos laikotarpį. Teismas gali neskirti minėto minimalaus atlyginimo, priklasomai nuo nusikaltimo sunkumo, veikos pobudžio, naudos.
Visi viršaus pinigai grąžinami į iždą su palūkanomis, kaip ir dividendai.

    Senatis galima tiktai nusižengimams, klaidoms, ir panašiai. Tu gi ne tik padarei nusikaltimą, bet pasinaudojai tarnybine padetimi. Būdamas valdžioje tu pasirupinai, kad nusikaltimai nebūtų tyriami. Kėlei obstrukciją. Gaišinai ir kvailinai oponentus. Būdamas valdiškos įmonės direktoriumi, ją nustekenai, ir nusipirkai už litą. Taipogi kliudei tyrimui, slėpei faktus, persekiojai nepatenkintus darbuotojus. Naudojaisi ryšiu su valdžia, kuri kėlė obstrukciją tyrymui visur kitur.
    Dažnai nustekentos lėšos, bei panašiai nuslėptas turtas iš tikro liko tau ir tavo statytiniams. Galbūt gavosi kažkokia maža suma, kuri tikrai tapo įmonės skola - pradingo, pravalgyta per tavo paties atliekamą stekenimą. Bet už dyką nupirktas gamybos įrankis bei darbuotojas tau ją dykai atidirbo.

    Būdamas valdininku, teisėju, policininku, prokuroru tu pridarei žmogui ir supuvusiai valstybei žalos.
    Tavo sėbrai teisėjai, prokurorai, policininkai tavo gynybai rašė nesąmones, atsikalbinėjo ir vilkino. Pagaliau atsakomybės visi išvengėt.
    Visą tą laiką jūs ėdėt valdišką duoną. Grąžink ją.
    Nesvarbu kiek laiko prabėgo. Senatis netaikoma. Vilkinimu nieko nelaimėsi. Vis tiek teks atiduoti viską.

    Pavyzdys: Palangoje statybininkai užgrobė ir užstatė sklypą. Nei pastatas, nei jo dydis neleistini. Prokurorai atsisakė kelti bylą, nes neva aplinkosaugininkai praleido nustatytą skundui laiką. Namas neteisėtas. Bet stuksos. Griaunamas nebus. Vien dėl senaties. Įdomu ar jį išvis įteisins, ir kaip.
    Nesąmonė. Kas padaryta ne pagal įstatymą yra neteisėta. Tam skundo nereikia. Namas - ne blusa. Ne smulkus nusižengimas. Nugriauk vieną. Ir daugiau tokių bylų nebūs.
    Bet kas griaus, jeigu valstybė nusikalstama?

    Tai apgaulė. Senatis nenaikina prievolės pašalinti pažeidimą. Ji taikoma tik baudai.

1.2 Nustekenimas.
Nusikalstamas yra įmonės turto skaičiavimo būdas, kai ankstesnės veiklos nuostoliai yra atimami iš sveikutėlio turto, ar gamybos įrankių vertės. Valdiškas direktorius nustekena įmonę... O paskui įmonę beveik veltui perka to direktoriaus užsakovai.
Visi pareigūnai, valdininkai, konsultantai, vertintojai prisidėję prie šios "metodikos" atsako administracine ar baudžiamaja tvarka, grąžina valstybei nuostolį.
    Problema čia tame, kad nustekenimo skolos yra perimtos. Jos nesumokamos pirkimo metu, bet grąžinamos iš vėlesnio tos pačios įmonės pelno. Prihvatizavimo metu jos netgi atimamos iš įrangos vertės, net ne iš įmonės vertės. Todėl ir gaunasi, kad korupcinis pirkėjas moka vos kruopelytę įrangos, bei pačios įmonės vertės. Įmonės vertė susideda ne vien iš įrangos, ir kito materialaus turto. Papildoma įmonės vertė vertinama pagal jos pajėgumą, proto galią, rinką, galimybes. Nustekenus, įmonė neva yra vertinama mažiau.
1.3 Parama liūdininkams, ekspertams, kaltintojams.
Žmonės, buvę įmonės darbuotojai, prihvatizavimo trukdytojai gauna visą valsybės paramą atskleidžiant nusikaltimą (teisininkais, pinigais, pagalbininkais).
Tokio tyrimo metu yra stebimas prihvatizatoriaus lėšų panaudojimas, su tikslu užkirsti kelią įkalčių nuslėpimui, ar tyrimo žlugdymui tais pinigais.
    Praeityje būdavo taip, kad vien žmogaus geros valios nepakakdavo. Jis paprasčiausiai nebeturėdavo laiko dalyvauti visuose vagių teisinio persekiojimo procesuose. Dažnai patys būdavo persekiojami, varomi iš darbo, ieškojo kitų darbų, sieke įsitvirtinti ir prasigyventi naujai. Visa įrodymų surinkimo, ir rušiavimo našta tekdavo tiem patiem žmonėm. Tuo metu, kai jiems kliudyti ir vagims išteisinti buvo pasitelktas valdžios aparatas, ministerijos. Valstybės Kontrolė prižiūrėdavo tik nedidelę prihvatizavimų dalį. Nors privalėjo prižiūrėti visus. Retam prihvatizavimui Valstybės Kontrolė galėjo ar norėjo pasipriešinti tikru veiksmu. Nei vieno liūdininko niekaip neparėmė.

Paramą gauna ir pranešėjai apie bet kokį kitą piktnaudžiavimą, jei jie dalyvauja tyrime.

1.4 Saugomas ir valdiškas ir privatus turtas.
Pirmo skyriaus straipsniai taikomi ne vien valstybės nuostoliui. Kartais įmonės atimamos, nusavinamos iš asmeninių savininkų, panaudojant vadišką arba tarnybinę apgaulę, o kartais net vien smurtą. Nusavintas, pavogtas, užgrobtas turtas bei žala atstatomi ta pačia tvarka - be senaties, grąžinant per nusavinimo laiko tarpą uždirbtas lėšas, bei baudžiant prisidėjusius asmenis, pavyzdžiui, kurie kurė taisykles, vertino turtą, sudarė sąlygas smurto išpuoliui kerotis.
2.1 Už korupciją atsako ir gavėjas ir tiekėjas.
Korupcinio sprendimo atšaukimo ar panaikinimo naštą gauna ir valdininkas suteikęs "paslaugą", ir "užsakovas", ir galutinis "vartotojas".

Viešai skelbiami visi viešų sprendimų teikėjai, laimintojai, vykdytojai. Viešas sprendimas yra bet kuris, kur yra viešas interesas, ar valdiškas turtas. Pavyzdžiui teritorijų planavimas, privatizavimas, ir kita.

    Pagal Andriuko 25 siūlymus Vilniaus Savivaldybei (siūlymas Nr.2):
    Abejotinose teritorijose kitų interesus pažeidžiantis žmogus turi nuspėti, kad ateity vistik tiesos bus ieškoma, ir ji gali būti atstatoma.

    Pavyzdys: Nerijoje prasikaltėliai stato namą. Namas neteisėtas. Leidimas gautas. Aplinkos Ministerija nesutinka atsisakyti bylos ir įteisinti namą. Retas atvejis, kai nepataikaujama pažeidėjui.

    Kodėl Ministerijai valdininkai siūlo atsisakyti bylos? Pasirodo kitaip nama teks griauti, o statybininkams atlyginti nuostolius 700000Lt.

    Absurdas! Pats statybininkas puikiai žinojo, kad planas korupcinis, pats korupciją užsakė... Jis pats tyčia sukėlė tokius padarinius.
    Dabar sudaromas toks precendentas: pelnas eina ne iš pačių statybų, bet iš statybų griovimo. Papirk valdžią pažeidimo darymui, ir ji tau visiškai "teisėtai" dar atseikės "kompensaciją"... Kaltų nelieka. Žala gamtai "atitaisoma". Žala statybininkui "atitaisoma". Valdininkas lyg ir kaltas, bet niekaip neatsako. ... Netgi į pensiją gali pabėgti anksčiau negu amžius ateina.

    Panašiai kaip Ispanijoje (skaityk šio puslapio pradžią). Skirtumas vistik yra. Lietuvoje statybininkas yra korupcijos užsakovas. Ispanijoje vietos savivalda pati prisikvietė statybininkus, nes nturėjo pinigų. Kaip užmokestį už darbą davė statybininkui gamtos gabalą. Juk susimokėti "niekieno", laisva žeme lengviausia. O paskui viršesni valdininkai išgelbėjo gamtą.

    Aplinkos Ministerija laikosi bylos. Ir apgailėstauja, kad pagal įstatymus korupciją pasirašęs valdininkas neprivalo atitaisyti žalą savo lėšomis.
    Pagal šį antikorupcijos straipsnį, atsako, bei nuostolį atlygina ir valdininkas, ir gavėjas. Atlygina patys sau arba kitiems, priklausomai nuo poreikio.

2.2 Negalima prasikaltusius valdininkus laikyti tarnyboje.

... Nes jie amoralus. O valdžios tarnyba pagal prigimtį yra pasitikėjimo, moralės, vedlio veiksmas.
Straipsnis taikomas visoms pražangoms, net nesusijusioms su tarnyba, net kai išvengiama baudžiamos, ar administracinės atsakomybės.

Prasikaltusiu valdininkas laikomas ir tuomet, kai vykdo svetimą korupcinį įsakymą. Jis privalo pranešti prokuratūrai, ir neegzistuojančiai visuomenei net tuomet, kai korupcija vyksta pagal įstatymą. ... Privalo siūlyti taisyti įstatymus. Privalo nelaukti kol jo supuvęs viršininkas pats save pasiūlys taisyti ar patį valdininką.

    Sunku daryti tikslų pražangų sąrašą. Pasitaiko atsitiktinis žioplumas. Bet dažnai amoralus elgesys yra sistemingas. Pavyzdžiui, kai vairuotojas nužudo žmogų, tai rodo, kad tas vairuotojas yra iš prigimties sukčius. Stengiasi "prasmukti"...
    Įvertinkite Vilniaus savivaldybės valdininką. Jis aklai lėkė savo geldoje... Vidury plataus kelio nužudė dviratininką... Nesugebėjo jo praleisti ir apvažiuoti... Kaip gi praleisi "netvarką"... "Netvarką" jis jautė netgi pareigą pervažiuoti. Ir nejaučia, esas padaręs kažką blogą... Juk tai tėbuvo dviratininkas... Net ne automobilastas... Kad nužudymas yra blogai jis aišku negali nepripažinti. Nes taip visose supelyjusiose vadovėliuose parašyta. Kalbu ne apie tai. Kalbu, kad jis nesuvokia, kad važiavo atsainiai.
    Automobilis yra visuotinai pavojingas daiktas, nepriklausomai nuo vairuotojo. To nežinojimas, ir bent jau neatsargus vairavimas, tikrai turi atimti teisę dirbti valdžioje.
    Konkretų sprendimą galėtų priimti visuomenės komisija, arba bent jau teismas (tarkim, prisiekusiųjų teismas).

    Galėtų būti ir bendradarbių teismas, arba darbdavio nuožiūra. Bet Lietuvoje tai vargu ar suveiks, nes valdininkai jau spėjo atrinkti į save panašius. Toks tokio neteis.

    Padoriose šalyse jokių teismų nereikia. Pagautas amoralus valdininkas ar politikas pats atsistatydina. Kuo didesnis postas - tuo labiau.

    Etatinių teisėjų teismas netinka, nes tokie teisėjai nėra liaudies balsas, jie nėra išrinkti. Jie patys yra nusikaltėliai. Jie ne tik įstatymų nepaiso, bet išranda ir taiko savus. Logika, pilietiškumas, principingumas jiems svetimi. Prisiminkime kad ir atvejį, kai jie patys sau susigražino neva algas, kurias miniu žemiau.

Netinkamais tarnybai pripažįstame ir visas teisėjas bei teisėjus:

  • Kurie 2008 metais prisiteisė sau atlyginimus, kaip neva neišmokėtus.
  • Kurie pamatė šį savo kolegių pažeidimą, bet nereikalavo kelti jiems drausmines bylas už teisėjo vardo pažeminimą. Pagal Teismų Įstatymą ir Teisėjų Etikos Kodeksą kiekvienas turi tokią pareigą.

Kadangi tai atliko bei neveikė visos teisėjos, išvaryti turime visus.
Didelė alga buvo ne darbo užmokestis, o nepriklausomumo užtikrinimas. Bet nepriklausomumas yra sažinės reikalas. Jei jos nėra, jokie pinigai neatlygins. Jei teisėjos to nesupranta, reiškia jos blogos ir žemina teisėjos vardą.

    Seniau Konservatoriai teisėjų atlyginimus sumažino. Po 10 metų teisėjai kreipėsi į save pačius, į teismą, ir patys sau priteisė neišmokėtą skirtumą. Jie teigė neva gražina sau atlyginimą. Jie nepaisė logikos, kad didelė alga yra visai ne darbo užmokestis... Nedirba teisėjai tiek daug... Didelė alga buvo sumanyta tik kaip jų nepriklausomumo užtikrinimas. Sumanymo pradžioje Vagnorius aiškiai jiems tai pasakė. Teisėjai gi pakeitė sąvokas, vėliau pradėjo tai vadinti darbo užmokesčiu.
    Apie pusė visų teisėjų kreipėsi į teismą dėl tų algų. Juos visus privalome pašalinti iš pareigų. Šalinti reikia ir tuos, kurie nesikreipė, bet priteistą atlyginimą ėmė. Patys jie nepasišalins, nes logika, sąžinė ir principai jiems svetimi.
    Palikti reikia tik tuos, kurie "gražinto" atlyginimo samoningai neėmė. Apie tokius negirdėjau. O tokių kurie ėmusiems samoningai kėlė drausmės bylas - nebuvo visai.

    Tai aš ir siūliau politikams 2009 metais, kai jie laimėjo rinkimus. Jie juk žadėjo sutramdyti teisėjus. Bet taip nieko ir nepadarė.

    Man pritaria pats Konstitucinis teismas (2006.03.28 nutarimas):
    Teisėjo darbo teisme metu draudžiama mažinti teisėjo darbo užmokestį, išskyrus [...] numatytus atvejus...

    Kaip gi sumažinti teisėjams atlyginimus? Tereikia juos paleisti visus kartu. Paskui rinkti naujus, jau su mažesniu atlyginimu.
    Paleisti visus teisėjus politikams irgi siūliau. Tik ne kaip atlyginimo mažinimo būdą, o kaip atpildo už niekšybes būdą. Dabar matau, kad ir antra nauda būtų, dviguba nauda:

    • Ir blogų teisėjų urmu atsikratytume... Kaip minėjau - visų.
    • Ir atlyginimus sumažintume.

    Truputi daugiau apie šiuos teisėjus, ir apie Konstitucinio teismo teisėjus rašau savo antrame metiniame pranešime čia:
    http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2008q4/001204.html
    Atleidžiu iš pareigų visus Konstitucinio teismo teisėjus, kurie uždraudė nepriklausomiems kandidatams dalyvauti rinkimuose lygiomis teisėmis su partijomis.
    Toks koks jis yra šiuo metu Konstitucinis Teismas prieštarauja Konstitucijai Vėliau paskelbsiu Konstitucijos pataisas, kuriomis jį naikinu. Naujas Konstitucinis teismas bus kitoks.

    Pradžiai, įvertinkite ir pasibaisėkite jo sudėtimi čia:
    http://www.lrkt.lt/ApieTeisma2.html
    Ar matote ką nors įtartino?.. Tai valdiškos "šeimos" sąrašas. Visi graužia vien valdišką duoną... visą gyvenimą. Daug buvę paprastų teismų teisėjai (net 4 vienetai iš 9), baudžiamos valdžios atstovai, advokatai. - Visa tai nusikalstami amatai, kaip miniu 4 pastraipom aukščiau.
    Vos vienas kitas šio teismo teisėjas seniau dirbo mažiau kenkėjišką darbelį - grynai mokslinį, universitete.
    Nėra nei vieno tautos atstovo, murzino žmogaus iš gatvės, valkatų, girtuoklių, plėšikų...
    Maža to, juos atrenka į šį darbą būtent teisėjai (aukščiausiojo teismo pirmininkas, teisėjų taryba). - Tai yra tie, kieno darbą jie vertina. Konstitucinio teismo teisėjais leista būti tiktai teisininkams. Toks tokį pažino... - Tik saviems, nomenklatūrai... Be to, teisininkus rengia kas? - Tie patys, kurie rengia supuvusius teisėjus. "Prasimuša" tik tas, kuris neprieštarauja ir priima sustabarėjusius "teisinės" minties pietarus.
    Tai nepaisant, kad valdžia yra sukūrta būtent tautos savarankiškumui vykdyti. Bet vykdo ji valdžios savarankiškumą ("suverenumą").
    Konstitucija yra kas? - Tautos susitarimas.
    Kam parašyta? - Tautai.
    Kas ją vertina? - Tauta.
    Kokia kalba ji parašyta? - Žmoniška, paprasta - tautai suprantama.
    Tad kodėl ją taikyti leista vien teisininkams?..

    Savarankišką galią tauta vykdo tiesiogiai (arba per išrinktus atstovus; straipsniai 2, 3 ir 4).
    Konstitucija taikoma tiesiogai (straipsnis 6).
    Štai koks turi būti Konstitucinis teismas, jei jam išvis lemta išlikti. Jis toks nėra. Todėl jis Konstitucijai prieštarauja.

2.3 Pašalintas valstybės darbuotojas grąžina visą atlyginimą.
Už bausme pašalinta darbuotoja grąžina atlyginimą už visą darbo valdžios įstaigose laiką bet kokiose pareigose.

Vilkinimas negalioja.

    O ką manėi?.. Eisi valdininku dirbti ir gėda visiems darysi?.. Gyvenk apdairiai, sąžiningai. Tuomet neturėsi ko bijoti. Važinėk dviračiu. Neturėk automobilio. Tada nebus "pagundos" nužudyti su juo nieko. Ir nebus tau taikomas žiaurusis straipsnis 2.2 bei šis straipsnis jo pasekoje.

    Dabar apkaltinti pareigūnai (tame tarpe ir teisėjai), valdininkai, ir politikai vilkina su tikslu prisrėbti kuo daugiau tariamo atlyginimo. Teisėjas gina teisėją. Valdininkas - valdininką.
    Būdamas valdininku, teisėju, policininku, prokuroru tu pridarei žmogui ir supuvusiai valstybei žalos.
    Tavo sėbrai teisėjai, prokurorai, policininkai tavo gynybai rašė nesąmones, atsikalbinėjo ir vilkino. Pagaliau atsakomybės visi išvengėt.
    Visą tą laiką jūs ėdėt valdišką duoną. Grąžink ją.
    Nesvarbu kiek laiko prabėgo. Senatis netaikoma. Vilkinimu nieko nelaimėsi. Vis tiek teks atiduoti viską.

2.4 Piktnaudžiavimo dangstymas baudžiamas bent tiek kiek pats nusikaltimas.
Piktnaudžiavimas yra nusikaltimas. Jo dangstymas - irgi piktnaudžiavimas ir nusikaltimas. Valstybės darbuotojas dangsto savo pavaldinį, arba kolegą, trukdo pradėti tyrimą, tikrinimą, slepia įrodymus, vilkina. Toks darbuotojas baudžiamas ne mažesne bausme negu jo dangstomas nusikaltimas. Bausmė taikoma net ir tuomet, kai kaltinimai nepasitvirtina. Bausmė taikoma tokia, kokia būtų, jei kaltinimai pasitvirtintų. Bausmę galima skirti ir didesnę, pagal kaltės mastą. Bet ne mažesnę.
    Sąvoka "nepavykęs kaltinimas" taikoma šiame straipsnyje todėl, kad dėl dangstymo gali dingti įrodymai. Kaltinimai nepasitvirtins. Kas dėl to bus kaltas?.. Šiuo metu - niekas. Šiuo metu įstatymai nedraudžia kaltinti tarnautoją piktnaudžiavimu, ir pripaišyti jam dangstymą, slėpimą. Bet formalizmas laimi. Nebėra įrodymų, kuriuos jis dangstė. Reiškia neva nekaltas. Šis mano straipsnis ištaiso padėtį. Jis nustato bausmę, nepriklausomai nuo padarinių.

    Dangstymas iš esmės yra trukdymas teisingumui. Už jį jau yra ir baudžiamoji ir taip vadinama "administracinė" atsakomybė. Bet atsakomybė numatyta tiktai, kai trūkdai pareigūnui. Jei pats pareigūnas trūkdo sau, vengia perigų... Arba trūkdo tau išreikalauti bylą pradėti, atsakomybės nėra... Ji neaiški.

    Be abejo trūkdymas sau yra tas pats trukdymas pareigūnui. Bet šitaip niekas nemasto. Už pareigų vengimą, ar trukdymą ne pareigunui prašyti iškelti bylą irgi niekas nemasto apie bausmę.

2.5 Apie pažeidimą išsamiai praneša pats valdininkas.
Apie savo pažeidimus valdininkas praneša savo viršininkui pats ir išsamiai.
Viršininkas (vadovas, arba ministras) centralizuotai viešina vyriausybės internete pažeidimus ir sprendimus dėl jų. Visus sprendimus tikrina ministrai. Vieni ministrai prižiūri kitus.
- Viskas lygiai kaip ir strapsnyje Nr. 3.1.1.

Nutylėjimas, nepranešimas, neišsamus pranešimas irgi yra pažeidimas. - Pagrindas išvaryti iš darbo tiesiogiai, be sąlygų ir tik priklausomai nuo pažeidimo svarbos.

    Visa pranešimo ir pagrindimo našta perkeliama nuo aukos pačiam pažeidėjui.
    Nepaisant, kaip smarkiai jis auką sugaišino, jam atpildas ateitų greitai. O jei jis to vengtų, atpildas ateitų žinoma vėliau, bet staigiau, vien už patį vengimą. Auka vietoj ilgų ir išsamių skundų (į kuriuos visi nusispjauna ir tenka rašyti naujai tą patį, kartotis), galėtų pranešti vien apie vengimą. Pašalinto pareigūno, ar valdininko vieton sėstų kitas ir viską kas liko neišaiškinta, ištirtų išsamiai.
2.6 Garbės teismai - nevaldo.
Teisėjų, antstolių ir kitų pareigūnų garbės teismai negali būti vienintelis ar pagrindinis būdas paleisti iš pareigų. Privalo būti ir tiesioginė atsakomybė per išrinktus atstovus: ministrus, Seimą, Prezidentę.
    Patys savęs jie nevaikys. Jie - viena gauja.
  • Šiuo metu Teismų Įstatymas tikrai numato teisėją paleisti antru būdu: per Prezidentę. Bet niekas tai nevykdo. Vaizduoja, neva būdas tėra vienas.
  • Antstolių Įstatymas išvis numato tik vieną būda: pačių antstolių garbės teismą, arba jų pačių atestavimo komisiją. Ten išrinktų asmenų atstovų atstovai (Teisingumo Ministerijos) turi mažumą: 2 iš 5 kiekvienoje įstaigoje. Kiti 3 - patys antstoliai. Kai tampi antstoliu, tavęs išvaryti nebeįmanoma. Valdžios kaita, rinkimai to nekeičia.
2.7 Kaltininkas atstato ankstesnę padėtį.
Nauja Teritorijų Planavimo Įstatymo (TPĮ) 4 straipsnio 5 dalis.

Įstaiga, kuri turi teisę tvirtinti planavimą (Vyriausybė, Savivaldybė, ir kiti) gali nuspręsti panaikinti jau patvirtintą ar įsigaliojusį planą, kaip neteisingą ar žalingą.
Tokiu atveju visi asmenys, kurie nebalsavo prieš tą planavimą, eina griauti anas statybas rankomis.
Prie tų asmenų priskiriame ir valdininkus, kurie neprieštaravo tam planui pagal pareigas, jas skatino, arba dėjo pritarimo parašus.

Degalus (traktorius) griovimui naudoti draudžiama. Galima naudoti tik žmonių jėgą.
Todėl kuo daugiau žmonių griaus, tuo jiems patiems lengviau.
Todėl raginami įskųsti visus savo suokalbininkus - Vyriausybės, Savivaldybės Tarybos narius, tikruosius užsakovus (tariamus verslininkus). Visi jie irgi kals akmenį rankomis, kol pašalins viską, ką pridarė.

Šis darbas neatlyginamas. Jis - bausmė.

Kaltininkai kartu atlyginą visą žalą, kurią sukėlė planas ir jo vykdymas.

Šio straipsnio nuostatas įrašome ir į kitus įstatymus, bei taisykles: viešūjų pirkimų, ir panašias.

    Jei toks straipsnis bus, Taryba balsuos labai atsargiai, apdairiai. O dažnas gal net ir neis į politiką pats.

    Panašus straipsnis yra Andriuko dviratazmo įstatyme:
    4.3 Valdininkas ar politikas už automobilizmo ar statybų skatinimą atsako savo galva.
    Skirtumas:
    ten bausmė - privaloma ir neaiški;
    Čia - tik sąlyginė ir aiški (kažkas nusprendžia, kad planas blogas).

2.8 Gyventojai sumoka už korupciją patys.
Savivaldybių ir Valstybės biudžetus renkame kintamais pajamų mokesčiais. Kiekvieną mėnesį Savivaldybė ir Valstybė surašo išlaidas ir prašo Mokesčių Inspekcijos jas paskirstyti savo žemių gyventojams.
Jei išlaidų daugiau, gyventojai mokės daugiau. Jei mažiau - mažiau.

Kiekvieną sąnauda mokesčių sąraše turi būti parodyta atskirai. Pavyzdžiui:
Kalvarijų gatvės perklojimas, gero seno asfalto keitimas nauju blogu: 100 Lt kiekvienam Vilniaus gyventojui; viso 55 mln. Lt.
Savaržėlės Aplinkos Ministerijai: 200 Lt kiekvienam Lietuvos gyventojui; viso 620 mln. Lt.
Būtinai išaiškinama kur dingo ankstesnės savaržėlės: pardavė į metalo laužą ir pelną pasidalino, pavogė. Ankstesnį Kalvarijų gatvės gerą asfaltą tariamai išmetė. Bet tikrovėje pavogė, perdirbo į naują, blogą asfaltą, ir pardavė tai pačiai Savivaldybei kaip naują. 2 kartus užsidirbo iš to paties. Žolę ir medžius paslapčia iškirto. Tada užsakė naujus. O senus irgi tariamai išmetė - pavogė ir pardavė, tai pačiai ar kitai Savivaldybei kaip naujus. Žolę paklojo kur nors Kaune. O Kauno žolę paklojo Vilniuje. Iš abiejų paėmė pinigus.

    Žolę, kai išrausia, nebūtinai kloja kitur. Gali ir greta. Taip padarė ant naujos korupcinės gaisrinės prie Šilo tilto, Vilniuje. Valdžia sumokėjo pirmą už žolės sunaikinimą. Po to dar kartą sumokėjo už ją, neva kaip už naują, kai klojo ant gaisrinės stogo.
    Patogu, kad valdžios skirtingos: Tilto prieigas niokojo Savivaldybė.
    Gaisrinę statė Vidaus Reikalų ministerijos gaisrinis skyrius.
    Tai toks naujas valdiškas dirbtinas pajamų šaltinis statybininkams, genėtojams-apželdintojams, tariamas verslas: išemi vieną gerą daiktą, pakloji naują tokį pat, tik blogą.

    Sumokėjo ir 3 kartą - už išimtos žolės vietoje naujos žolės sėją
    Sumokėjo ir 4 kartą - už žemių atliekų išsklaidymą ant senos gyvos žolės. Ją uždusino.
    5 kartą - už naujos žolės sėją ir ant tos atliekamos žemės. Virš gyvai palaidotos žolės.

    Dabar taip ir yra: Savivaldybėms duoda tik iš tų pajamų mokesčių, kuriuos sumoka jų žemėje (teritorijoje) gyvenantys žmonės bei įmonės. Bet mokestis nekinta. Todėl gyventojams nusispjauti į gamtą, statybas, medžių kirtimus, griovimus.
    Kai mokesčiai priklausys nuo išlaidų, tada kiekvienas reikalaus mažinti išlaidas. Politika susidomės net labiausiai abejingi ir asocialūs.

    Man neaišku ar Savivaldybėms duoda tik iš pajamų mokesčio, ar dar ir dalį iš PVM. Jei PVM duoda, tada moka visi gyventojai. Kitaip - tik dirbantys. Taip ir parašytume aukščiau minėtame pavyzdyje.

    Panašiai gyventojai domisi apie sąnaudas daugiabučio namo išlaikymui. Nuo jų priklauso mokestis už butą.
    Pabandyk tiktai ką nereikalingą atlikti... Tuoj užpuls.

    Gyventojai ir verslas kelsis ne į ten, kur statybininkai pridėlioja naujų dėžučių (namų), bet ten kur išlaidos mažiausios. Todėl atkus tos vietovės, kurios gyvena dorai ir tausoja.

    2011 lapkričio pabaigoje Vilniaus korupcinis meras Artūras Zuokas paskyrė 1 būtą neteisėtai - Gedimino 24 - visiems atvykėliams į Vilnių. Jis nori, kad jie visi melagingai pažymėtų tą 1 būtą, kaip gyvenamą vietą (registruotų, praneštų valdžiai). Tada Vilniaus Savivaldybė gautų dalį jų pinigų iš pajamų mokesčio. Zuokas galėtų daugiau pinigų švaistyti. O kitos, galbūt doresnės Savivaldybės pinigų netektų.
    Tokie dalykai taptų neįmanomi. Nes apgavikas vengs registruotis tame bute. Juk Zuoko mokesčiai - didžiausi.

    Paskaityk geldazmo ir statybininko skaičiuoklę:
    http://andrius.konferencijos.lt/oficioz#savivaliauto.
    Šiuo metu kiekvienas Vilnietis - nuo kūdikio iki lavono skolingas po 2000 Lt.
    Tai vien skola, kurios dar nesumokėjo godiems bankams. O jau sumokėtų be reikalo mokesčių yra papildoma begalė.
    Didelė nuolatinė skola reikalinga bankams, kad pelnytų palūkanas.
    Už krizę ir švaistymą sumokėjo ne kaltininkai, bet tu. Tuo esi iš dalies kaltas.

3.1 Planavimo skelbimai centralizuoti, vieši, ir gerai išaiškinti.
Planavimas būna: teritorijų, prihvatizavimo, ir panašus vadiško turto valdymas.

Planas skelbiamas prieš 2 metus. Per tą laiką ieškomi, telkiami, bei remiami busimo nusikaltimo liūdininkai, kaimynai, bei kitokie kaltintojai.

    Šiuo metu vyksta kitaip. Patyliukais statyba skelbiama korupciniame laikraštpalaikyje "Komjaunimo Tiesa" ("Lietuvos Rytas"), kurį skaito vien "komjaunuoliai". Skelbimas užkoduotas užsakymo ar plano skaičiuku. Jokių paaiškinimų kas būtent žadama daryti. Kartais net ir vieta nurodoma taip kad mažai kas įsivaizduotų kur ji yra. Tikimasi, kad niekas, kas suinteresuotas, nepastebės. O jei pastebės, ničnieko nesupras. O net jei supras, nespės pasiruošti, mobilizuoti kaimynus, bendraminčius... O net kai mobilizuoja, susiduria su sabotažu iš Savivaldybės, bei Seniūnijos... Pastarūjų atstovai bando perimti gyventojų susirinkimo vadovavimą, žlugdo ginčius, baugina dalyvius... Į priekaištus, neva būtent Seniūnas privalėjo priešintis planams, ir žadinti visuomenę, ieškoti jos pagalbos, atsakoma neva visi skelbimai ir veiksmo nuslėpimas atlikti pagal įstatymus...

    Štai kaip. Tu renki valdžią, savivaldą tam, kad ji tau atstovautų, veiktų ne vien pagal įstatymo popierių... Kad nereiktų jos nolat vaikyti, ar vedžioti už rankytės it vaiką... Bet ji tave vedžioja už "popierinės" nosies...

    Pasekoje išdygsta vaikų aikštelėje, ar pasivaikščiojimo laukuose, ar miško vietoje namas, greitkelis. Jiems pelnas. Tau - vargas. Gyventojai griebiasi už galvų: Oi, mes nieko nežinojome! Kaip čia nepasitarus su mumis tokią didelę dėžę stato?
    Statybininkas su valdininku krizena, rodo į mažytes raides laikraštuke, ir sako: tarėmes, bet jūs neatvykote mums patogiu laiku, į mūms patogią vietą.

    Papildomas duomenų nuslėpimo būdas: kabinamas popierius valdžios koridoriuose. Privalai stovėti prie skydo ant sienos ir laukti kol kas nors ten ką paskelbs... O kai paskelbs, ateiti valdžiai palankiu metu, stovėti ir mastyti kas gi tenai nupiešta. Aš šitaip tikrai sugebėjau pagrįstai atšaukti vieno Vilniaus kvartalo besaikį perurbanizavimą... Galbūt buvau vos vienas prieštarautojas... Bet ir manes vieno pakako... Nes buvau atkaklus. O statybininkai dar nebuvo išvaryti iš Rusijos, bei nupirkę galios Lietuvoje.
    Deja, nuolat dežuruoti savivaldybių ir seniunijų koridoriuose negaliu. Ypač kad nuo tol, skelbimai po aplinkinių namų laiptines nebekabinami. Gyventojas turi pats stebuklingu būdų nuspėti kada ir kur vyksta slaptas svarstymas.

    Štai pavyzdys, kaip nuginčyjau korupcinį Frank Würft - dviratininkų apsišaukusį atstovą Vilniaus Savivaldybėje:
    http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2006-March/date.html
    Lauke yra 21 amžius. Nereikia kabinti skelbimų koridoriuje, ir varginti žmogų ilgais skaitiniais ant kojų. Padėk medžiagą į internetą. Sutaupysi popieriaus bei kitų išlaidų. [...] Diskusija be nuomonės yra tai, ką tu dabar ir ketini pasiekti.
    Šitaip atsakiau Frankui, kai jis įžuliai pareiškė, kad nežino kas yra viešumas, nežino kokiu būdų galėtų skelbti dviračių takų planus viešai ir išanksto.

Pagal šį straipsnį skelbimas turi nurodyti vietą ne vien adresu, bet ir paaiškinimu su schema kur ji maždaug yra. Kad žinotų ne vien kaimynai... O kartais kaimynų nėra išvis. Bet suinteresuotų žmonių yra net ir už kelių kilometrų, ar netgi šalies mastu.

    Nevykusiai atrodo skydas gatvėje su didelėm raidėm, ir tuščiais baltais plotais... Žodžių daug... Juos lengvai pakeistų vietovės schema. Praverstų ir paveikslėliai ką žadama statyti.
    Paveikslėliai tikrai atsiranda. Bet tiktai ne ant skydų su planavimo skelbimu, bet ant skydų, aprašančių pačią pradėtą statybą. Žiūri žmogus ir nesupranta. Aptarimas nuslėptas. O net jei ir įvyko, statoma kažkas nematyto, apie ką kalbos nebuvo.

Skelbimo vien komunistų laikraštėlyje nepakanka. Valdininkas privalo aktyviai ieškoti galimai suinteresuotų asmenų, kaimynų, visuomeninių organizacijų, įmonių... plačiai reikalą skelbti namuose aplinkui, interneto susirašinėjimo susiburimuose.

    Tiesa, šiuo metu Teritorijų Planavimo Įstatymas jau numato raštu perspėti visus kaimynus. Bet kitų mano nurodytų priemonių nenumato.
    Šio reikalavimo niekas ir nevykdė. Raštu perspėti kaimynus statybininkai pradėjo tik po ginčo dėl vienos statybos, kurią nuginčijau. Iki tol niekas nesivargino žiūrėti į Įstatymą. Visi tik verkšleno.
    ... Ir ką manytumėt? Už daugybę pažeidimų niekas nenubaustas. Statybininkams neatimta teisė rengti viešą planavimą ir viešą svarstymą. Gyventojų skundai perduoti kaltininkams. Anie juos nuslėpė, ir stumia planą toliau. Gyventojai reikalauti atsakomybės už siūlymų ir reikalaivimų nuslėpimą "drovisi". To ko prašo nevykdo iki galo.

Skelbimas privalo būti ir pačios savivaldybės ar kitos įstaigos internete. - Ne bukas "burtažodžių" ir "žargono" kratinys, bet išsamus aiškinimas, su schemom, ir eskizais. Ten pat turi kaboti ir visi pateikti ginčiai "už" bei "prieš".

Jei žadamas gyvenamas namas, turi būti pagrindimas, kodėl jis reikalingas.
Pavyzdžiui Vilniaus plėtra yra draudžiama pagal Andriuko siūlymus Vilniaus bendram planui. Be reikalo kviesti gyventojus iš kitų Lietuvos sričių negalima. Negalima spekuliuoti būtais - kai išanksto gyventojai nežinomi, o namas statomas pardavimui, o ne pagal konkretų miesto poreikį. Vien žmogaus laisvės gyventi tavo "balkone" nepakanka. Vystymasį bei plėtrą turi perimti kitos Lietuvos sritys, ypač kad jos jaučia nepriteklių.

Viešą ginčią galima daryti anonimiškai, pavyzdžiui po slapyvardžiu. Svarbu ne asmuo, o esmė.
Apie tai, kaip valdininkai laimingai paslėpė Andriuko ginčią, nes jis yra slapyvardis, skaitome čia.
Vieši asmenys, valdininkai, statybininkai, ir panašus veikėjai, kurie jau atskleidė savo tapatybę ginčyjamame plane, slapstytis po slapyvardžiu negali, kitaip jiems yra pagunda daryti provokacijas, bei gaišinimą.
Slaptų dalyvių tapatybės tikrinti tyčia negalima. Bet jei netyčia paaiškės, kad po slapyvardžiu slapstėsi netinkamas pagal šį straipsnį asmuo, jis laikomas korupciniu, su atitinkamom pasekmėm.

Jei išankstinis ginčias užgniaužtas, arba nuslėptas bent vienas siūlymas, ar argumentas, tuomet viešas aptarimas negalioja, o planas atšaukiamas.

Nenuginčijus bent vieno prieštaravimo, ir nepagrindžius bent vieno užtarimo, statybos (ar kitoks plano veiksmas) nedaromos, o planas atšaukiamas.
Svarbu yra ne vien paneigti planą. Bet ir jį pagrįsti. Statybos viešoje ir netgi privačioje erdvėje vien dėl to, kad "galime" nėra pagrįstos. Žemę užkloti asfaltu tikrai galime. Bet negalima.

Viešai skelbiamas ne tik pats planas, bet ir visi jam gauti pasiūlymai, skundai, ir kiti raštai.
Iš plano daroma nuoroda į centralizuotą interneto puslapį kur protingas žmogus surušiuoja siūlymus iš įvairių planų, ir paruošia metodinę medžiagą bei pavyzdžius, kokius argumentus teikti ateityje.

    Iš jų kaimynai mokinasi kaip kovoti su statybomis, kokius argumentus naudoti. Jie kopijuoja senus tekstus kaip skundus ir siūlymus į naujus planus, kurie kesinasi kartoti pažeidimus, pasisekusius ar nepasisekusius kitur. Šitaip kaimynai taupo laiką. - Nepaisant kiek kartų statybininkas bandys prasmukti. Kaimynas greičiau nukopijuos tai, kas jau buvo pasakyta anksčiau. Negaiš laiko, neišradinės dviračio.
    Laiką skaitymui gaiš tiktai valdininkas, kuris pats ir piktnaudžiavo, padėjo plano sumanytojams sukčiauti. Jis juk vistiek nieko neskaito ir sukčiauja, nepaisant pasiūlymų.
3.1.1 Viešai skelbiami visi plano darytojai. Sekama jų tarnyba.
Viešai skelbiami visi plano pradininkai, laimintojai, užsakovai, stumėjai, valdininkai, politikai, tariami verslininkai (tame tarpe ir valdiškame kailyje), ir kiti gyvūnai.
Kiekvienas valdininkas turi paviešintą jo ankstesnių ir dabarties darbų sąrašą: darbo vietų; projektų, prie kurių jis kišo nagus; gerų bei blogų darbų. Sąrašą talpina centralizuotai vyriausybė. Prie pažeidimų deda žymę ir apie sprendimus dėl jų. Visus sprendimus tikrina ir vienas kitą prižiūri ministrai. - Lygiai kaip ir strapsnyje Nr. 2.5.
    Sekame visą valdininkų veiklą, dalyvavimą planuose, kas ir kokių siūlymų buvo pradininkai. - Dalykus, kurie atskleidžia kėslus.
    Kad vėliau galima būtų atsekti nusikaltimą, ar nuspręsti asmens būdą, tinkamumą darbui.
    Pagal tokius viešus sąrašus lengva nustatyti kaltininkus ir juos bausti. Bet to lengva sekti kur šliaužia prasikaltęs valdininkas karjeros laiptas tolyn nuo nusikaltimo vietos... Kur jis seniau buvo prikišęs nagus.
    Viešo sąrašo pavyzdžiai:
  • http://andrius.konferencijos.lt/oficioz/teise#iskusk
    Teisėtvarkos pareigūnų juodasis sąrašas. Jie fabrikuoja mums bylas, atima turtą, šmeižia, slepia įrodymus, gina nusikaltėlius, patys tarnauja ne žmogui o nusikaltėliui, tame tarpe gina vienas kitą.
    Sąrašas yra vieningas įrankis šiems nusikaltėliams sekti ir tramdyti.
  • http://andrius.konferencijos.lt/oficioz#alkoholikai
    Seimo narių ir darbuotojų juodasis sąrašas. Jie painioja skaičius - pro butelį blogai mato.
  • http://andrius.konferencijos.lt/oficioz/savivaldybe
    Vilniaus miesto Taryba. Neveikli bei nusikalstama.

2010 metais Lietuvos valdžia pagaliau perskaitė šį straipsnį, įsikvėpė... ir nusprendė, kad seks valdininkų nuobaudas. Kitų šio straipsnio dalių - nevkdys.

3.2 Europos Sąjungos bei Lietuvos viešų lėšų skirimo skelbimai centralizuoti, vieši, ir gerai išaiškinti.
Viešas aptarimas vykdomas tokiu pat budu kaip ir teritorijų planavimo (straipsnis Nr. 3.1). Daromas centrinis sąrašas, apžvalga, pasiūlymai, prieštaravimai, vykdymo ataskaitos.
Pagrindas duodamas ne vien pačiam planui, bet ir jam skirtam įrangos pirkimui. Daromi pirkimų skelbimai, pagrindimas, ataskaitos. Mat ESSSR pinigai, jei jau atkeliauja, turi remti pirkimų įvairovę, o ne užsisklendimą ir rankų plovimą.

    Padėtis tokia pat bloga kaip teritorijų planavimo (straipsnis Nr. 3.1). Šiuo metų pinigų skirimo, ir panaudojimo planai nėra vieši. Nėra skelbiami nei išanskto, nei po veiksmo. Todėl nėra viešai planuojami. Kaip valdininkui ar jo tarnui patinka, taip ir daro. Tie planai, kurie yra skelbiami, yra pabiri. Lengvai ir laimingai pamirštami, ir pasimeta - nes slaptumui jie ir yra skirti.

    Didelis verslas turi pakankamai pinigų. Bet jam reikia dar daugiau. Kadangi resursai leidžia samdyti buhalterius, valdininkus, bei politikus, tuomet jie ir išsirūpina sau pinigų iš ESSSR ar Lietuvos valdžios.
    Bet kodėl vienas verslas yra subsidijuojamas, o kitas priverstas verstis savo lėšomis? Priešprieša vyksta ne vien tarp skirtingų verslo sričių, ji vyksta net ir vienoje verslo srityje. Vieni gauna chaliavos, kiti - patys verčiasi.

    Kenčia ne vien žemės ūkis. Nuo svetimų pinigų kenčia net ir aukštos technologijos.
    2008 metais valdžia skyrė Lietuvos lazerių nykštukinei pramonei rekordinę sumą: 2 milijardus litų.
    Taip žlugdoma konkurencija, skatinamas sambruzdis apie valdišką lovį.
    Kai kurie lazerių įrangos gamintojai Lietuvoje išvis yra korumpuoti iki pamatų, verčiasi kontrabanda, nelegaliais atlyginimais, gamina nekokybiškai, slepia defektus. Tokiu budu jie griauna ne tik valsybę bet ir mokslą. Valstybė šitaip skatina mokslą vis labiau pirkti įrangą iš tokių griovėjų.
    Tuo metu smulkios įmonės yra išstumtos iš savų rato, ir braunasi nuosavais keliais. Netgi iš jų stambiosios dar plagijuoja naujoves.

    Lietuvoje yra ne vien lazeriai. Yra ir biologijos verslas. Bet jie chaliavos negavo.

    Žemės ūkis panašus. Užuot skatinusi įvairovę, ūkininko stiprumą, savarnkiškumą... Valdžia skatina išnykimą.
    Smulkiam ūkininkui trūksta laiko popieriams tvarkyti. Valdininkai galėtų paruošti jiems vadybininkų, kad anie vartytų popierių, kurį patys ir sukūrė.
    Smulkiam ūkininkui trūksta išsilavinimo - ir žemdirbystės, ir biologijos, ir ekologijos, ir higienos, ir netgi raštingumo. Valdininkai galėtų paruošti jiems mokytojų.
    Deja jie paruošia tiktai spastus.

    Būtent tautos įvairovė užtikrina asmens ir tautos stiprybę. Jei dauguma tarnaus valdininkams, arba stambioms įmonėms, kas gelbės šią liurbių šalį? Kas bus savarankiškas?

    Nuo ESSSR pinigų kenčia ne vien verslas. Kenčia ir vieši darbai:
    Pseudo dviračių trasos.
    Vilniaus pseudo dviračių takų komisija.
    Vilniaus bendrasis planas, ir pseudo dviračių takai.

    Nuvažiuok į Lentvarį (prie Vilniaus). Ten prie įvažiavimo į parką prie pilies stukso didelis skydas. Tokie skydai yra bene vienintelis būdas bent kažką sužinoti apie dingusius pinigus. Bet eik pirmiau surask tą skydą Lietuvos dausuose!

    Taigi Lentvario skydas skelbia neva daromas darbas už milijoną litų ESSSR pinigų. Neva "praeities taršos pašalinimas". Kokios taršos?.. Ežero?.. Krumų?.. Pilies rūsio?.. Vykstame giliau į parką, po dešine ranką, pro vienišą daugiakampį bokštą... pro dekoratyvinį senovinį tiltelį. Prieiname vamzdį. Iš jo sruva to ežero vanduo. Vamdis nutiestas po įmonės teritorija. Toliau upelis sau ramiai teka, daro sau užtvankas iš šiukšlių, pelkėja, ir žydi. Įbrendu į upelį, ištraukiu didžiulį skardos gabalą. Kitoje pusėje raitosi liesos siurbelės. Vargšos negali prisėlinti prie paukščių, kuriuos paliko ežere.
    Statau šitą praeities taršą ant kranto. Bet milijono litų už tai negavau. Gal pavėlavau?
    Bet juk nepavelavau - planas vykdomas nuo 2006 metų, iki 2008 pavasario. Atvykau 2007 vasaros pabaigoje.

    Klausiau aborigenų. Niekas nežino ir nieko nematė, kad kas nors būtų daroma. Patys norėtume žinoti, bet nežinome, - sako. Pinigų aišku irgi niekas neprisipažįsta gavęs už butelių į upelį ar ežerą mėtymą. Matyt nenori dalintis pelnu.

    Aš aborigenų nesmerkiu. Pats irgi kiek kartų pro ten važiavau (su dviračiu), tiek jokio darbo ir neįžiūrėjau.

    Aną kartą pro ten važiavome su Vokiečių turistais, kuriuos sutikome pakeliui. Jie ketino "rauti" tiesia linija be jokio krašto pažinimo. Štai kokia ta turizmo agentūra. Davė jiems dviračius, žemėlapuką, ir tiesią liniuotę.
    Aš jiems aprodžiau apylinkes. Papasakojau jiems kas tai per skydas... Kad jų pinigus siurbia storos siurbelės, daro turizmo trasas (paminėjau aukščiau). Papasakojau ir apie jų gentainio korupcinio Frank Würft pseudo veiklą: minėta dviračių komisija, bukletėlių verslas po LDB priedanga, ir panašiai.
    Būtent tie Vokiečiai man ir papasakojo kaip sutiko Frank Würft turizmo agentūroje, kurioje dirba ir buvęs LDB pirmininkas, ir niekaip negalėjo iškvosti ką Frankas Vurftas ten veikia.

    Paprašiau Vokiečių sustabdyti "pinigų lietų" iš Briuselio. Vokiečiai pasiguodė, kad valdžia ir nuo jų yra toli. Didelis, ugalotas, gerokai suaugęs Vokietys lemeno kaip vaikas...

    Štai čia rašau, kaip į Europos pinigus taikosi visi prašalaičiai, kas tik gali ar turi laiko popieriaus pildymui:
    http://www.konf.lt/article.php?group=lt.konferencijos.ngo&sname=ngo&id=5648
    Tie kas dirba, popieriui laiko neturi... Ir jo negauna.
    LiKomjanimo Organizacijų Taryba taikosi į Europos pinigus po jaunimo priedanga.
    Lietuvos mokinys ar studentas lieka apleistas ir išduotas... Savimi pasirupinti nesugeba... Tevai, parsiduoda už grašius...
    Lietuvos verslas srėbia valdišką pinigą, net jei jam jo netrūksta. O kol popierius pildė, "ekonomika smuko".

    ... Užtai negauna pinigų ir naudingos visuomeninės organizacijos:
    http://www.konf.lt/article.php?group=lt.konferencijos.ngo&sname=ngo&id=5655
    Ten rašau, kaip vienkartinės pašalpos trukdo, žlugdo veiklą, arba visiškai nėra skirtos tam kam skelbiama - veiksmo skatinimui. Amerikonas dėstytojas pabėgo dėl korupcijos Lietuvos švietimo valdininkų tarpe. O jaunimas pats laisvalaikio pasidaro. Tam pinigų nebūtinai reikia.

    Bet štai valdininkai skubaus ultimatumo tvarka dalina pinigus jaunimo laisvalaikiui:
    http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2006-March/000502.html
    Sedėk ir kraipyk galvą, kur čia aikštelę įterpus. Or ir tų aikštelių - vos 2... Nesveikame mieste tarp be galo naujai statomų betono namų ten, kur buvo aikštelės, laukai ir miškai dykai.
    Užtai rekordinis Vilniaus biudžetas 2006-2013 metais yra mestas automobiliams ir jų "sportinio" parkavimo aikštelėms. Ten maniakai automobilastai ir "sportuoja"... svilina padangas dabar tose aikštelėse, rengia pseudo lenktynes kiekvieną dieną, ir netgi naktį... O taipogi jie painioja šaligatvius bei praeivius su lenktynių įranga.

3.3 Atminimo lenta statoma vietoje, kur pavyko arba nepavyko pažaboti korupcinę statybą.
Tauta turi žinoti, kas kur kesinosi ir į ką. Kitaip, vaikštai po miestą ar gamtą, ir nežinai, kad pakrantės, ar pievutės galėjo nelikti, jei kas nors nepasistengtų prieštarauti ir gelbėti.

Lenta daroma kryžiaus pavidalo. Ją stato ir prižiūri pats korumpuotas statybininkas bei jam padėjęs valdininkas. Jie kalami prie kryžiaus pakaitom. Praeiviai juos apmėto supuvusiais kiaušiniais ir peikia už tai, kad buvo pagauti arba nepagauti.

3.4 Bankai viešai skelbia kuris skolina statyboms.
Lietuvos Bankas viešai skelbia bankus kurie skolina statyboms, kiek, kokią santaupų dalį, statybų vietas, nuorodas į pilnai išaiškintus planus (pagal §3.1, §3.2).
Bankams prilyginame ir kitas įstaigas, kurios teikia pinigų paslaugas.
    Pagal skolų kiekį ir pobūdį žmonės spręs, ar bankai patikimi.
    Pagal statybų vietas ir planus žmonės spręs ar statyba korupcinė ar gera. Pasirinks banką, kuris neduoda pinigus niekšams.
4.1 Visi vieši renginiai, spektakliai, knygos, kino filmai turi privalomą viešų projektų aptarimą.
Pagrindą skaitome čia:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2007-October/001112.html
Žmogus aiškiai nori šviestis "žinių" sašlavynuose, tokiuose kaip internetas. Bet užuot kažką nuveikęs, jis rašo tik man.

Dar du knygų ir teatrų kirminų pavyzdžiai yra čia:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2008q2/001174.html
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2008q2/001178.html

Jie neva lavina save, savo sielą. O aplinką kas lavins?

4.2 Teisės Universiteto studentai turi praktinę užduotį: tyria korupciją.
Ne tik tyria kur korupcinis dėstytuvas beda pirštu šalin nuo tikrų atvejų... Bet patys mokinasi nuspėti, atpažinti, surasti, suprasti korupciją ir ją nuslėpti.

Kai kurios korupcijos atmainos yra leistos įstatymų. Teisininkai privalo atpažinti ir juos, viešai skelbti tokius atvejus. Taip jie mokinami, kad net jei įstatymai nereikalauja veiksmo, jo reikia imtis.

    Pavyzdžiui, įstatymai leidžia:
  • miesto tarybos nariui balsuoti už automobilių kelių, ir "sloikų" plėtrą. Už valdiškos žemės perleidimą statybininkams, subjaurojimo tikslu.
  • seniūnui talpinti viešus skelbimus apie vietovių planavimą taip, kad gyventojai tų skelbimų nepastebėtų.
4.3 Valdininkas privalo taisyti blogį.
... O ne vien jį vykdyti. Jei pamatė blogį, valdininkas pats pirmas turi kelti triukšmą. Kas kitas sėdi arčiau? Jei taisyklės leidžia blogį, tegul siūlo keisti taisykles, planus, stabdyti pradėtus blogus darbus.

Tokių valdininkų, kurie tik mato, ar netgi sergsti blogį mums nereikia. Jie šalinami iš pareigų.

    Šis straipsnis taikomas plačiai. Tarkim pranešei tu valdininkui, kad Andriuko siūlymai nuslėpti, kad į juos neatsakyta, reiškia prieš juos nėra samprotavimų, reiškia jie galioja ir Vilniaus Bendrasis Planas atšaukiamas. Toks valdininkas pats privalo imtis visų veiksmų, kad kuo skubiau (iš karto) siūlymai būtų vykdomi, or pradėti blogi darbai atšaukti. Tokių veiksmų atsisakęs valdininkas lekia iš darbo lauk.

Pranešimo nebuvimas neatleidžia nuo atsakomybės. Valdininkas pats privalo dėti pastangas, mastyti, matyti, pastebėti. Nepastabus netenka darbo.

    Jo vieton greitai atsiras pastabus, jei dar ne emigravo iš nevilties ar gobšumo. Kalbame apie tikrą blogį. Ne apie smulkmenas.

    Statybas jau nagrinėjome. Panagrinėkime dviračius:
    Tariama dviračių komisija Vilniaus Savivaldybėje.
    Tariamos dviračių turizmo trasos.
    Bukeltėliai apie valdininkų takus Vilniuje.
    Paaiškėja, kad tai bet kas - leidyba, ar vėlgi statybos - tik ne dviračiai. Taip nutinka nuolat: valdininkė, kuri nevažiuoja dviračiu, sprendžia už mus pagal kokį popierių reikėtų mums (ne jai pačiai) važiuoti ir skleidžia svajones.

    Šiuo metu, nepaisant nieko, valdininko balsas yra svaresnis. Jis sprendžia kokį jam verslą daryti tavo pinigais. Jis uzurpuoja iniciatyvos teisę. Vienok, kai ta iniciatyvą tikrai reikalinga, jis tyli it pelytė po šluota. Ar buvo valdininkų, bandžiusių atšaukti neteisėtas statybas? Ne. Nes jie patys laimina žemės ir gamtos grobstymą mieste ir kaime. O kai paklausi kodėl jie nesiėmė planų atšaukimo, jie atsikalbinėja, neva jie nevaldo, neva jiems reikšti iniciatyvą nepriklauso, jie tik vykdo (savo pačių sumanymus).

Nuo 2004 m. lapkričio 1 dienos esate 6407 žiūrovė