Bevariklio Transporto Įstatymas pagal Andriuką.
2000 metais Seimas įteisino Bevariklio Transporto Įstatymą.
Įstatymą parašė vienas dvirataujantis seimūnas,
kartais keliaujantis dviračiu į žygius.
Parašė jis tą įstatymą senoje formalistinėje dvasioje.
... Stengėsi kuo labiau smulkinti, ir sąlygoti.
Gavosi teoretizavimo rašinys apie nieką.
Dangstydamiesi šiuo įstatymu kelininkai netgi atsisako tiesti dviračių takus kur jų reikia
(o jų nedaug kur reikia).
Užtai kur nereikia, tuos takus supila į asfaltą gamtoje taip kad net kišenės braška.
Takams įstatymo nereikia. Ypač jei takų priedangoje valdininkas nuspręs "nusiurbti" pinigą...
Tais pačiais metais aš pateikiau Lietuvos Dviratininkų Bendrijos (LDB) pirmininkui Sauliui Ružinskui
eilę siūlymų kaip tą įstatymą apkarpyti, bei papildyti. Raginau atsisakyti dviratį suvaržančių nuostatų.
O daugelis to įstatymo straipsnių būtent suvaržė dviratį.
Štai čia rašau kuo pagaliau pavirto įteisinti dviračio suvaržymai:
http://andrius.konferencijos.lt/kadaryti/polemika#dviracio suvarzymai".
Tarp kitų siūliau ir šio mano įstatymo straipsnį: 10.2 dviratį lenkti galima tiktai gretima juosta.
Saulius "visom keturiom letenom" užstojo automobilius. Rašė neva negalima eismui
trukdyti, ir panašiai. Pagal jį gaunasi, kad kai "gelda" užima visą juostą - normalu.
O kai dviratis užima žymiai mažiau vietos, tai jis blogas.
Aš jam rašiau, kad mes ir esame eismas
.
Tą patį rašau savo renginių puslapyje apie Protestų važiavimus, paradus (kitaip vadinami "Kritine Mase").
Šiom dienom tuos paradus LDB bando prigriebti po savimi.
Tai veidmainiavimas, nes LDB oficiali politika neigia dviratį kaip eismą. Jie juo dangsto tik
turizmą. Paradas protestuoja dėl padarinių
kuriuos iš dalies sukėlė ir pati LDB.
Dar 2000 metais būtume pradęje žaboti automobilazmą,
rodyti automobilastui jo vietą žemėje, tame tarpe ir kelyje. Tai ne vien suvaržymas, tai švietimas.
Galbūt šiandien padėtis būtų geresnė. Dabar gi Lietuva priėjo liepto galą.
Metinė Andriuko ataskaita apie vis blogėjančia padėtį Lietuvoje. (2007 rugsėjis.)
Apatijos, aplaidumo, ir pseudo liberalizmo padariniai - skerdynių bakhanalija keliuose (2007 lapkritis):
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2007q4/001121.html
Tegul LDB prisiima atsakomybę. O mes jai tą atsakomybę priskirkime.
Durnių laivas...
Tą bevariklio transporto įstatymą reikia į šiukšlyną išmesti, ir rašyti naują, kuriame nebūtų jokių dviratį diskriminuojančių nuostatų, ir kur būtų numatomos vien priemonės, o ne postringavimai.
Žemiau skaitykite mano Bevariklio Transporto Įstatymą. Jei kažką pamiršau, papildykite.
Mano įstatymas yra apie švietimą, dviračio didinimą, automobilazmo žabojimą.
Hitleris Nr. 2.. Štai čia yra mano atsakymas jai, jei kam įdomu:
... yra kažkoks vaikiškas pyktis visame kas gimdo nelaisvę, ir visame ką nelaisvė gimdo...
Andrius S.:
Neblogas tas tavo įstatymas.
Kad bent puse šių nuostatų būtų įgyvendinta, būtų nuostabu.
Taigi siūlau tau, Andriuk, dar pasitarti su protingais
žmonėmis, atsižvelgti į jų pasiūlymus ir pastabas, surinkti 50 tūkstančių
gyventojų parašų ir teikti naują įstatymo projektą Seimui. Jį Seimas
privalės svarstyti.
Bendroji dalis.
Važiavimas dviračių nėra pramoga. Tai yra prievolė, ir garbė. Jį skatiname visomis išgalėmis.
Vairavimas automobiliu ar kitokiu motorizuotu transportu yra ne teisė, bet blogis ir privilegija.
Jį reikia užsitarnauti, kaip ir bet kokį pasitikėjimą. Jį reikia riboti, ir smerkti visais būdais.
Jam reikia daryti vis didesnes kliutis.
Dviratazmo ir antiautomobilazmo veikla turi buti aktyvi, nuosekli, ir visapusiška. Vien dviračių takų nepakanka. Takai yra pasyvi veikla.
Ydingai politikai pakeisti šis įstatymas reikalauja politinio sprendimo. Tai reiškia tokius dalykus:
Automobilis nėra žmogaus kūno išplėtimas.
Juo negalima važiuoti kur akys veda. Gatvės bei keliai yra automobilių naudojimo ribos.
Miškai, šaligatviai, kiemai, žmonių kaulai, bei įvairus takai yra už važiavimo ribų.
Jei kažkokia priemonė trukdo automobilazmui, tai laikytina teigiamu pasiekimu.
Taisyklės trukdančios tokiai priemonei turi būti naikinamos, arba keičiamos.
Priemonių turi būti ištysas kompleksas:
kamščių darymas (tame tarpe ir "A" juostų pagalba, str. 2.1), švietimas, dviračių propaganda, policija, mokesčiai,
moratoriumas naujų gatvių bei automobilių tiltų statyboms (str. 2.13)...
ir taip toliau pagal mano įstatymą. Kitokių įstatymų kol kas nėra.
Jei yra, jie irgi taikomi tokie kurie griežtesni automobilio atžvilgiu.
Palyginimui:
iki šiol, salygų dviratazmui bloginimas nėra laikomas blogu dalykų.
Bloginimui nėra reikalaujama įrodymų ar pagrindimo. Kad kelius reikia daryti, niekas neklausia.
Pakanka tik automobilių srautą apskaičiuoti. Ima ir daro.
Užtai, dviračių ar visuomeninio transporto privilegijavimui nuolat reikia
begalės kažkokių idiotiškų tyrimų ir įrodinėjimų (pvz. "A" juostoms pagal straipsnį 2.1).
Kiekvienam aišku, kad kuo mažiau automobilių dviračio kelyje, tuo geriau. Tai imk ir daryk!
Ot ir ne - sako valdininkas. Pasirodo reikia ištirti ar tai nesutrukdys automobilių eismui. Ar iš tikrųjų dviratininkui pagerės. Trukdžių visuomeniniam trnsportui bei dviračiams neskaičiuoja niekas ir niekada. Tai yra yda. Ją šitas įstatymas smerkia ir ištaiso.
Dėl savokų.
Įstatymo tekste "automobilis", "auto-moto" ir panašios savokos tėra bendri pavadinimai.
Jie apibūdina asmeninį motorizuotą transportą, įskaitant motociklus, motorolerius ir kitus motorizuotus vežimėlius.
Jie neapima visuomeninio transporto.
1.1 Visi miestai, kaimai, vienkiemiai, lušnynai, ir kiti urvai priima ir vykdo politini sprendimą:
mažinti automobilazmą. (skaityk bendrąją dalį)
Urvai nepriėmė šio politinio sprendimo sulyginami su žeme, ir paklojami viena su
kita susiliejusių gatvių ištysine asfalto danga.
1.2 ES fondai nepapildo jokių biudžetų, jei tai atlaisvina lėšas švaistymui kitose srityse.
Kitaip sakant, vėlgi daromas politinis (o ne techninis) sprendimas: neskatinti tam tikrų veiklų.
Konkrečiai: ES ir jos fondai turėtų salygoti pagalbą municipalijoms.
Salyga: automobilazmo mažinimas.
Aišku gali būti ir kitų teigiamų sąlygų. Bet dabar aš kalbu apie visuomeninį transportą ir dviračius.
1.3 Atleisti dviračius nuo PVM ir muito. Gražinti pirkėjui sumokėtą pajamų mokestį.
Frankas:
Protingiau man atrodo apmokestinti mašiną už oro taršą, pločio sanaudą...
2.1 Skirti dviračiams "A" juostas palei visas gatves ir kelius. Tuo pačiu pagerinsime ir visuomeninį transportą.
Pagal straipsnį 2.12 "A" juostos darymui gatvės plėsti negalima. Gaunasi pigiausias variantas. Jei trūksta pločio, naikinama antra juosta, ir nevisuomeninis eismas ta kryptimi uždaromas. Ta proga daroma tautinė pergalės šventė. Ji finansuojama pardavus pažeidėjų automobilius į metalo laužą. Šventėje dalyvauja minėti pažeidėjai. Kiekvienam dovanojamas už visus gautus pinigus nupirktas dviratis.
Pagal bendrąją dalį, jei "A" juostai trukdo kokia nors taisyklė, ji keičiama, arba sąlygojama išimtimis, laikinomis padėtimis, ir panašiai.
Jei "A" juosta ar kitoks veiksnys sukelia nevisuomeninio eismo kamščius, pagal šio įstatymo bendrąją dalį, tai laikoma visuotinu gėriu ir pamoka automobilastams. Busimas kamštis negali būti priežastimi nedaryti "A" juostos.
Čia ne tyrimų reikia, o konkretaus projektavimo darbo. Sėda vienas spesialistas, ir nusprendžia kaip nupaišyti juostą, ir kas tai padarys. Jis ir samatą padarys. Ji nebus didelė. Primenu, kad "A" juosta daroma ne plečiant kelią, bet paišant esamame. Kitaip sakant - jį siaurinant. Padaugės išlaidų gaudant "A" juostų pažeidėjus. Bent jau dalį padengs patys pežeidėjai.
O kur paišyti galiu ir aš parodyti, jei specialistas nemoka skaityti mano įstatymo. Pastarasis neraštingumas labai tikėtinas. Nes neišprusimas Lietuvoje išplito masiškai.
Pagal įstatymo Benrąją dalį, politinis sprendimas mažinti automobilazmą leistų nedaryti tokių idiotiškų tyrimų. Sprendimas būtų priimamas iš paskatos gerinti dviratazmą bei visuomeninį transportą. Priimamas be reikalo įrodinėti 1000-jį kartą, kad dviratis yra gerai, kad kuo mažiau auto eismo dviračio kelyje tuo geriau.
Tu matematika moki?
Ar bus mažiau automobilių pirmoje juostoje, jeigu nupaišysi "A"?
Bus.
Aišku reikėtų, vėlgi, policiją siūsti priežiūros atlikti.
Be policijos nei dviračių takai nei "A" juostos nėra saugus. Dar blogiau - takai bus ardomi
(automobilių bei kitų nevaileikų ratais, kojomis ir dantimis).
O "A" juostas sunkiau suardyti. Be to, jos prižiūrimos kaip ir visi keliai.
Kad kelius reikia daryti, niekas neklausia. Pakanka tik automobilių srautą apskaičiuoti. O "A" juostoms begalė tyrimų?
Mažiau automobilių reiškia saugiau dviračiui. Na o jau
ar važiuoti "A" juosta ar ne dviratastas ir be tavo taisyklių nuspres pats pagal padetį.
Įžulus troleibusų bei mikroautobusų bei taksi vairuotojai turi būti tramdomi.
Blogiausiu atveju galima tramdyti techninemis priemonemis pagal 16 straipsnį.
Bet iki šiol jie retai grasino. Žymiai rečiau negu automobilastai.
Beje, apie kokius tu čia "standartus" kalbi?
Ir kas spręs, ar mano dviratininko saugumas kažkam atitinka?
... Gal komisija iš dviračiais nevažinėjaunčių biurokratų?
Nuo kada dviračių saugumo standartai Lietuvoje ar pasaulyje buvo?
Aš kol kas žinau tiktai Kelių Eismo Taisykles. O kelių saugumo taisyklių nėra.
Yra įvairūs kelių statybų reglamentai. Bet tai jau visai kita kalba.
Mes gi kalbame apie "A" juostas. Atitinkamas yra ir jų saugumas, kuris yra viešai žinomas.
Priminsiu, kad aš ne kažkokią naują dviračių tako formą išradinėju.
Ir nelaiminu aš "A" juostų kaip oficialių dviračių takų.
Kaip rašau viena pastraipa aukščiau, žmogus pats nuspręs ar jam tenai saugu ar ne.
"Ot ir ne!" - sako Frankas. - "suvaldykime visą gyvenimą popieriniais tyrimais."
Aš tiesiog noriu atlaisvinti plotą dviračiui jau esamomis priemonemis.
"A" juostomis, kaip ir kitais keliais važinėti dviračiu leidžiama.
Ir niekas jokių tyrimų tokiam leidimui nedarė.
Nes ir be tyrimų visi puikiai žinome apie ką šnekame
- apie "A" juostas, kur pavojus vistiek šiek tiek išlieka.
Tu dar padaryk važinėjimo kiemais saugumo tyrimus. Paaiškės, kad nesaugu.
Tada užasfaltuok kiemus, ir uždrausk tenai dviračius bei pėsčiuosius.
Vienok, tu Frankai visomis kojomis priešiniesi "A" juostoms.
Užtai išsijuoses dalyvauji pseudo dviračių takų Vilniaus centre "vertinime" ir "gerinime".
Nors jiems niekas niekada tyrimų nedarė. O pagal manę juos naikinti reikia. Naikinti reikia ir eismą centre.
Na o "vertinimų" ir "gerinimų" svarstymų pasekoje vistiek niekas nedaroma, bet tai jau kita istorija.
Kojomis ir rankomis tu dalyvauji naujų dviračių takų planavime. Nes jiems skiriami milijonai.
Priekaištų, kad dviračių tako kainą mažiausiai 4 kartus užkelta, kad takas bus nesaugus nenagrinėji.
Andriukas priėjo ir pranešė:
pasaulinė praktika rodo, kad ir Afrikoje ir Europoje pinigai nenubyra iš viršaus žemyn.
Visi pagalbos pinigai buvo iššvaistyti ir pasisavinti. Paprasto žmogaus jie nepasiekia.
Visos investicijos ne į procesus bet į struktūras, statinius, betoną,
asfaltą ir kitus "daiktus", sužlugo ta prasme, kad naudos ar pakilimo neatnešė.
Jau geriau tos "pagalbos" nebūtų buve.
Dabar jūs (ne asmeniškai - bendrai, nes tas politikas nėra iš Savivalybės) Vilniuje įdedate milijardą automoblių kelių plėtrai.
Nors žmonės galetų važinėti dviračiais, ir tam nereikia asfaltuoti visų žvyrkelių...
Žurnalistai linksi, ir prašo pasiaiškinimo. Anas nesugeba. Tada manes paprašo palaukti, kol jie baigs filmuoti jo standartines frazes.
Po filmavimo politikas pradeda diskutuoti. Neva tų pinigų keliams verkiant reikia. Sakau:
- Neveidmainiaukite. Puikiai žinote Olandijos ir panašių šalių pavyzdį.
- Žinau. Mačiau aš jų takus, ir dviračius. Bet Lietuvoje kitaip... Blogesnės oro sąlygos. - skelbia savadarbis "meteorologas".
- O Suomis ir žiema važinėjasi.
- Lietuvis irgi, vienas-kitas.
- Lygina jis Lietuvos šnypštą su masiniu reiškiniu šaltoje šiaurėje.
- Be to, Suomijos automobilių keliai žymiai labiau išvystyti. - praneša jis man, pasivažinėjusiam po Suomiją.
- Galbūt. Bet ten žmonės dviračiu važiuoja. O Lietuvio neužlaipinsi. Jūs savo "investicijom" dar bloginate padetį.
Vilniuje nupirk 200 autobusų, ir problemos baigsis.
- Plečiamas ir visuomeninis transportas...
- Tai nepalyginimi mastai. - Milijardas ir milijonas.
Aš nesutinku mokėti 1500Lt už automobilazmo plėtra.
Tiek Vilniaus Savivalybės Taryba neseniai skyrė statyboms iš kiekvieno vilniečio - nuo kūdikio iki senelio.
- Vien visuomeninis transportas problemos neišspręs.
- Išspręs, ir dar kaip. Už tokius pinigus aš jums padaryčiau komunizmą. Bet užteks ir 20 milijonų.
O dar pigiau - siūliau palei visas gatves padaryti "A" juostas,
kad visuomeniniam bei dviračiams vietos būtų, o automobiliams sumažėtų
- Taip tiktai kamščių padaugės.
- Puiku! Tegul mokinasi.
- Ak! Jeigu puiku, tada man nebėr apie ką su jumis kalbėti. - "meteorologas" pasišalina.
Jei jis nepultų panikuoti, ir tikrai diskutuotų, bučiau jam pasakės štai ką:
Automobilių kelių plėtra nemažina kamščių. Ji juos tiktai dydina.
Nes skatina vis daugiau važinėti automobiliu... Be to, tai pinigų švaistymas.
Erdvės automobiliui mažinimas
(tame tarpe ir "A" juostos) būtų žinia automobilastams, kad reikia keistis.
Po to padiskutavau su televizoriaus operatoriumi - automobilistu. Pirma jis priešinosi. Bet paskui sutarėm, kad automobilazmas Lietuvoje besaikis, be tvarkos, ir nežabojamas.
2.2 Palei pavojingus kelius nutiesti dviračių takus bei juos prižiūrėti.
Dviračių takai reikalingi visur, kad ir suaugę ir vaikai butu saugus.
Pataisa: palei visus kelius bei gatves. Bet daryti juos tiktai ten, kur neįmanoma pravažiuoti dviračiu.
Nebūtinai kur pavojinga, ar kur žuvo dviratininkas. Pirmiau visko - padarom "A" juostas bei jų atitikmenis.
O dar pirmiau padarom "A" juostas kur tai įmanoma dabar - nedelsiant.
O tiktai po to spręsime, ar bereikės takų statybų.
Dviračių tako sąvoka naikinama iš Kelių Įstatymo, ir Kelių Eismo Taisyklių (KET). Kaip ir bet kokia gamta ar šaligatvis, takas prilyginamas "zonai draudžiamai važiuoti automobiliu". Pagal šio įstatymo straipsnį Nr. 10.3, dviratis turi teisę važiuoti šaligatviu, ir dauguma gamtinių takų.
KET taku eismo nenusako - takai kelių eisme nedalyvauja. Užtai KET naudoja takus dviračio suvaržymui.
2.3 Uždrausti visų miestų centruose automobilių eismą.
Frankas:
Vilniuje bus.
Ne apgaudinėk.
Vilniuje pažadėtas mokamas parkavimas (nuo 2006 metų).
O pravažiuoti ir pasipuikuoti galės visi. Taigi betvarkė tesis.
Aš kalbu apie tai, kad automobilių eismą reikia uždrausti visiškai.
Ir sunaikinti visas stovėjimo aikšteles.
Vietiniai gyventojai tegul nesigruda su savo geldomis į siaurus kiemus,
ir negadina kaimynams oro bei gyvenimo.
Aukščiau minėtas TV operatorius:
- Tai diskriminuos mane.
- Kaip?
- Diskriminuos mane, norintį važiuoti automobiliu
- Mane jau diskriminuoja. Automobilastai užgrobė gatves, žolynus,
šaligatvius, vietas po langais, birbina, smardina, signalizacijas leidžia,
rūko, geria, miega, ir kitaip gyvena automobiliuose, bei leidžia juose garsus,
kuriuos vadina muzika...
- Tai jau Policija neveikia.
- Tikrai. Bet gatvių uzurpavimo Policija neišspręs. Triukšmo nesišspręs.
Na o dėl diskriminacijos.
Tiesiog centre bus pėsčiųjų, ir riboto eismo zonos...
O tokiose zonose visuomet automobilis buvo draudžiamas,
ir niekas nešaukia apie diskriminaciją. Pagal šio įstatymo bendrą dalį - Automobilis nėra teisė.
Tai privilegija.
Tikriausiai visai be automobilio neapsieisime.
Aptarnaujantis personalas, kroviniai parduotuvėms, gelbėjimo tarnybos,
bei kai kurie gyventojai galbūt turės teisę įvažiuoti bent retkarčiais...
Bet ne bele kur ir ne bele kada. O tiktai nustatytais atvejais, bei maršrutais.
... siekti, kad būtų kelis kart pakeltas parkavimo mokestis centre, sugriežtintos parkavimo sąlygos, įvestas įvažiavimo į miestą ar centrą mokestis. Galima argumentuoti aplinkos tarša, kamščių mažinimu ir t.t. Vakaru Europos šalyse dauguma važinėja dviračiais vien todėl, kad automobiliais per brangu.
Tegul pradžiai būna draudžiamas centras. Įvažiavimas į likusią miesto dalį galėtų būti apmokestintas bent
miesto svečiams.
Kaip gyventojui įvažiavimą amokestinsi? Juk iki šiol visa struktūra jam sukurta yra. Be to gyventojui
įvažiuoti būtų pigiau, negu važinėtis viduje.
Galime svarstyti apmokestinti visiems - ir gyventojams ir svečiams geldos buvimo mieste laiką.
Tuomet tegul veža geldas į užmiesčio garažus. Bet prasidės absurdas. Tam kad nuvažiuotų 2km iki parduotuvės,
lietuvis važiuos autobusu 10km į užmiestį, paims geldą, nuvažiuos 12km į parduotuvę, ir paskui
griš atbula tvarka.
Mes nesame Vakaru Europa. Jei būtume, jau senai gyventume kaip jie.
Lietuvis neskaičiuoja jokių išlaidų susijusiu su automobiliu. Jis mirs iš bado, bet benziną sudegins...
Mano pažystama pereina puse miesto iki savo geldos. Geldą ji palieka atokiau, kad už parkavimą nemokėtų.
Per tą patį laiką, kol ji eina link geldos, ji autobusu ar dviračiu 10 kartų miestą apvažiuotų... Bet ji eina.
Parkavimo mokesčiui pritariu. Bet kadangi centre automobilis uždraustas. Mokestį lieka didinti
likusioje miesto dalyje. Kitaip sakant - visame mieste.
Kaip minėjau, lietuvis dėl išlaidų ant dviračio neperlips. Bet ženklas jam turi budi duotas aiškus.
Ir mokesčio sąsaja su dviračiu privalo būti daroma pagal švietimo straipsnį 3.7.
2.3.1 Parkavimo mokestis visame mieste didinamas 2 kartus kasmet.
2.4 Statyti automobilį po namų langais negalima, kol nėra visų gyventojų sutikimo.
Draudžiamas atstumas nuo gyvenamųjų namų: 100 metrų.
Jei automobiliui yra garažas, kaimynai gali leisti tam garažui būti arčiau negu 100m,
kaip jiems atrodo geriau.
Bet įstatymas jokių nuolaidų atstumui nenumato.
Jei automobilistai vis-tiek veršis prie namų be kaimynų sutikimo, namus reikia aptverti apsauginiais kauburiais, kuolais, ir gynybinėm sienom.
Kodėl vienas išlaiko užmiesčio garažą, o kitas jam panosėje parkuojasi dykai?
Frankas:
Pats nesuprantu, koks tavo atsakymas?
Šita šalis yra "debilų" kraštas. Manau, abu tai žinome.
O klausimą apie tai kodėl vieni išlaiko lauko garažus, o kiti ne, turėtume užduoti tiems kas vengia laikyti automobilį garaže.
Kai jie bus pastatyti prieš faktą, kad draudimas kiemuose įsigaliojo, jie paklaus kur jiems dėtis.
Vat tegul tuomet į tą klausimą ir atsako.
Man viena centro gyventoja, prisiparkavusi ant šaligatvio, papriekaištavo, kad tokiu atveju automobilis netenka prasmės.
Aš atsakiau: "tai ir reikėjo įrodyti.
Auksinė taisyklė: daryk tiktai tiek kiek gali. Negali - nedaryk. Nėra vietos - nesigrūsk.
Negali saugiai - nevažiuok. Negali tyliai - nevažiuok."
Pries daugelį metų, mačiau tokią karikaturą kažkiokiame vakarų valstybės žurnale.
Priparkuoti automobiliai pora ratu ant saligatvio.
O šalia priparkuoti dar keletas automobilių pora priekinių atremti į namo sienas. Kai buvau vaikas,
man tai pasirodė juokinga tik kaip fantazija. Iš kur man buvo žinoti,
kad jau tuomet buvo žmonių pasipiktinusiu moralės erozija. Pasirodo dailininkui buvo keista
kaip galima ant šaligatvio ratus užkelti. Tai jisai pavaizdavo ir ratus keliamus ant namų sienų.
Deja, negali automobilis važiuoti vertikaliom sienom. Tai tegul ir nevažiuoja. Negali ir siaurom vingiuotom gatvikėm.
Fiziškai gali, bet negalima, nes negali saugiai. Negali su automobiliu į buta važiuoti. Net jei galėtum, negalima butų.
Nes kaimynai pasipiktintų.
Frankas:
Manau, kad visi turintys mašinas sutiks
Taip. Bet reikia ne visų turinčių automobilius... O visų gyventojų, tame tarpe neturinčių automobilius, sutikimo. T.y. reikia 100% sutikimo, o ne 20%, ar 1% gyventojų.
2.5 Auto-moto eismas draudžiamas visomis gatvėmis ir keliais kur kiekvienos krypties eismui
lieka tiktai viena juosta. (Pvz. siauroje gatvėje, arba kai gatvėje statomi automobiliai, arba kai vienintelė juostą skiriama "A" ženklu.)
Visiems važiuoti automobilių galima tiktai tokiomis gatvėmis, kur reikiamos krypties laisvų nuo kliučių eilių yra dvi.
Šitaip atlaisvinsime mažas gatves dviračių eismui (žr. straipsnį 10.2 apie lenkimą gretima juosta).
Galbūt ir visuomeniniam, jei jis pasiteisins.
Apsunkinsime automobilazmą; priversime jį važiuoti aplinkui tik didelemis gatvemis.
Pagerinsime vietiniams gyventojams oro, triukšmo, bei erdvės taršą.
Pašalinio auto-moto transporto eismas tokiomis gatvėmis leidžiamas tiktai visiems tos gatvės ar kelio gyventojams sutikus.
Vietiniam auto-moto transportui važiuoti tokia gatve galima tiktai
jei jis bus parkuojamas pagal straipsnį 2.4.
Jei jie vietie gatve važiuoja parkuotis po kaimynų nosimi,
arba išvis ne po savo, bet po svetimais namais (prie savo ploto nepakanka), tai varykite nevaleikas iš ten!
Pažeidus šį straipsnį 3 kartus teisė važiuoti bet kuria tokia gatve atimama visam laikui. Pakeitus gyvenamąją vietą, ši teisė neatnaujinama. Jei pažeidimas tesiasi, teisė vairuoti automobilį atimama visam laikui. Jei ir toliau tesiasi, automobilis konfiskuojamas.
2.6 Prie saugomų teritorijų priskiriami ežerų ir upių pakrantės,
parkai, šlaitai, ypač kur atsiveria vaizdai, kitos vaizdingos vietos ir panašios teritorijos,
ypač kur mėgsta lankytis dviratininkai.
Tokiose teritorijose, ir jų prieigose, draudžiamos bet kokios statybos bei auto-moto eismas.
Draudžiamas nuotolis: 1km. Senai įsikurusios gyvenvietės, bei vienkiemiai gali būti atleisti nuo draudimo.
Bet yra taikomi apimčių apribojimai.
Statybos gali būti leidžiamos tiktai su vietinių gyventojų sutikimu, bei esant visų suinteresuotų visuomeninių organizacijų sutikimui.
Tam statybų planas viešai ir labai plačiai skelbiamas po visą šalį. Jei atsiranda prieštaraujančių - planas naikinamas.
Tokiu būdu, visi nauji nameliai, kuriuos valdininkai, bei kiti savanaudžiai
pastatė ant ežerų krantų yra nugriaunami. Tegul glaudžiasi prie gyvenviečių. Tegul dalyvauja bendruomenėje,
užuot kurę savanaudžių, ežerų grobikų bendruomenes.
Keista, kodėl per 40000 metų gamta išliko neuzurpuota?
Todėl, kad žmonės statėsi, ir telkėsi ten, kur niekam netrūkdo.
O staiga per 10 metų visa gamta išnyko.
Statybos daromos tiktai plokščiame, nuobodžiame, plyname lauke, ir tiktai esamose gyvenvietėse.
Kurti naujų gyvenviečių nevalia. Senos gyvenvietės neplečiamos.
Nuobodus plynas laukas yra vietovėje, kur poveikis vaizdams minimalus.
Užstatytą lauką būtina apželdinti, ir kitaip puošti.
Lyginti lauką buldozeriu draudžiama. Kraštovaizdis privalo būti išlaikomas kuo labiau.
Dirbtinas reljefas draudžiamas.
(Pavyzdžiui žr. siūlymus Vilniaus Savivaldybei Nr 18.)
Statyba draudžiama, kol miesto plėtros poreikis nėra įrodytas. To reikalauja mano Korupcijos įstatymo straipsnis 3.1.
Draudžiama statyti didelio ploto žemus pastatus, kaip dabar daro prekybos centrai. Gaunasi didžiulis stogų plotas, kuris kelia miesto temperatūrą, dulkėtumą, ir visą kitą. Pastatų aukštis ir plotas privalo būti optimalus (ir vaizdų, ir kitais atžvilgiais). Atlaisvintą dėl aukščio optimizavimo plotą būtina apželdinti, o ne užsatyti kitais pastatais, ar automobilių nevažiavimo (stovėjimo) aikštelemis.
2.7 Paversti visas legalias, ir nelegalias automobilių stovėjimo aikšteles (ir požemines) klumbomis, žolynais, alėjomis, parkais, dviračių takais, arba saugomu dviračių parkavimu. Bent jau miestų centruose, ypač kai pagal straipsnį 2.3 ten eismas uždraustas.
2.8 Įpareigoti policiją visomis skraidymo, nardymo, vaikščiojimo, bei važinėjimo dviračiais priemonėmis ieškoti saugomų teritorijų pažeidėjų.
Jie ir be to privalo. Bet neieško. Reikia priversti.
2.9 Visas gatves bei kelius uždengti nepermatomais gaubtais.
Atviros lauko automobilių plovyklos uždraustos. Jas uždengiame gaubtais.
Automobilastams negalima daryti pramogų, ir smagių lauko salygų. Tegul gelda siejasi
su nemalonumais ir sunkumais. Bus mažiau noro ją naudoti. Tegul maudosi savo automobilio
pursluose tvankioje patalpoje.
Šiuo metu gaunasi, kad automobilastai maudo praeivius.
Tai tegul dar vonias stato lauke, ir jose prausiasi. Arba kilimus krato
kaimynams ant galvų. O juk taip ir yra. Pavyzdžiui, Giedraičių gatvės Vilniuje
gyventojai srutas pila į gatvę ir į lietaus nuotekas. Galiausiai srutos patenka
tiesiai į upę... ir į jūrą... Lietuvis važiuoja prie jūros srutose maudytis.
Kam higiena išgalvotą? Grįžtame į viduramžius.
(Žr. taipogi 7.3.1 kaip savo paties smarvę nukreipiam į automobilį.)
2.10 Kiemai planuojami su stačiais kauburiais ir kitom kliūtim geldoms.
Po statybų draudžiama išlyginti kiemą buldozeriu. Buldozeris turi sukrauti kalvas. Nuo jų čuožinės vaikai. Už jų užklius akis ir pasidžiaugs. Automobilis užklius ir neužvažiuos, negalės užgriozdinti žolės, takelių, vaikų aikštelių.
2.11 Įpareigoti autobusus bei troleibusus važinėti dviem eilėm, ir šitaip riboti lengvųjų automobilių eismą. Raginti gamintojus daryti platesnius ir ilgesnius autobusus bei troleibusus, kad tie trukdytų eismui kiek galima smarkiau.
2.12 Skelbiamas moratoriumas visoms naujų gatvių bei automobilių tiltų statyboms. Bet kokia plėtra leidžiama tiktai visiems vietos gyventojams pritarus, ir pritarus visoms suinteresuotoms visuomeninėms organizacijoms.
Miestas ir kitokia gyvenvietė yra skirtas žmogui, bendravimui, artumui - ne kiaulei, ne susvetimėjimui, ne automobiliui, ne kelių priežiūrai ir plėtrai, ne lenktynėms.
Bendras gatvių mieste ar kaime plotas nekintamas. Tiesiant naują gatvę, sena gatvė turi būti naikinama. Ji paverčiama parku, šiukšlynu, ar kitokia tautos pamėgta vieta. (Pagal straipsnį Nr. 2.7.)
Draudžiama planuoti ilgas ir tiesias gatves. Draudžiama platinti gatves, ir kitaip jas plėtoti.
Pvz. nauji viadukai automobiliams virš senų gatvių.
Reikia atvirkščių, lėtų viadukų: požemines arba tilto pavidalo pėsčiųjų perėjas atiduoduokite automobiliams.
Pėstiesiems ir dviratininkams atiduokime kelius.
Tegul automobiliai leidžiasi laiptais žemyn, arba ropščiasi aukštyn per pėsčiųjų eismą. Tegul tempia automobilį stačiai žemyn ar viršun.
Kuo kreivesnis ir nepatogenis toks automobilių viadukas, ar požeminė pervaža tuo geriau.
Kur nėra viaduko ar tunelio, ten daromos automobilių perėjos.
Tegul vairuotojas išlipa iš automobilio, ir vedasi jį per perėją pėsčiomis.
Pavojingas gatves panaikinti, arba uždaryti.
Skatinamas aklaviečių planavimas, kur gali tiktai pėstysis bei dviratininkas prasmukti.
Smulkios gatvės užtvertos, kad nebūtų kiaurai pravažiuojamos.
2.13 Kiekviena gatvė jos sukūrimo diena gauną pagal faktą apskaičiuotą automobilių eismo skaičių. Jei vėliau eismas didėja, tuomet, net ir vienam gyventojui pareikalavus, gatvė užtveriama, kad nebūtų pravažiuojama kiaurai. Tai nepriklauso nuo gatvės pločio. Pareiškėjas turi teisę į slaptumą.
Tokiu atveju gatvė priskiriama prie smulkių, ir jai taikomi straipsniai 2.5 (eismo ribojimas) bei 2.12 (plėtros draudimas, smulkios gatvės užtvertos).
2.14 Mieste apriboti autotransporto greiti 20km/val.
Greičio apribojimas taikomas visam transportui išskyrus dviratį ir jam prilyginamą.
Laikinai visuomeninio transporto greitį galima neriboti, ir pažiūrėti ar tai bus gerai.
Kodėl būtent 20km/val? Automobilis, pradžių pradžioje, išvystydavo tiktai tokį greitį.
Jis buvo lėtesnis net už arklius.
Todėl žmonės negalvodami leido automobiliui važiuoti esamais keliais.
Pamažu greitis bei automobilių skaičius didėjo.
O automobilio padėties niekas naujai nesvarstė. Reikalai buvo palikti savo pačių tėkmei.
Šitaip nepastebimai automobilis išvengė pavojaus įvertinimo ir užgrobė viešą erdvę.
Dabar jau lėtesnis traukinys turi atskirą taką, ir daugybę saugyklių.
Lėktuvams bei kosminiams laivams irgi draudžiama skraidyti gatvėmis.
O automobiliui - leista.
2.15 Visiems automobiliams kamčių dalyviams skelbiama neapmokama nedarbo diena.
Vistiek nedirba nekadėjai...
Nesvarbu ar kamštis gaunasi dėl kurio nors iš šio įstatymo straipsnių (pvz. 2.1, 2.5, 2.7, 2.12, 2.13, 2.14), ar dėl stichinių priežasčių.
Tai reiškia, kad nevisuomeninio transporto vairuotojams bei keleiviams negalima ta diena dirbti.
Prie darboviečių statomi spastai.
Jei žmogus niekur nedirba, reiškia ir automobilio nereikia. Jis konfiskuojamas kaip mokestis už kamštį. Juk pagrindinis pasiteisinimas važiuoti automobiliu yra, kad jie vysto verslą. Na tiesiog visi ir kiekvienas verslininkai! O kai pažiūri, tai Lietuva vis išlieka neišsivysčiusi. ... Ir maža to - žudanti tuos kurie vystosi - dviratininkus.
Jei žmogus turi darbą, automobilis irgi konfiskuojamas, kaip mokestis už kamštį.
2.16 Draudžiamas mišrus automobilių eismas su pėsčiaisiais, bei dviratininkais šaligatviuose bei dviračių takuose.
3.1 Iškabinti ar nupiešti nuolatinę dviračių propagandą ant nekomercinių valstybinių skydų, ir kitų sienų po visas vietoves.
Sunkiai mąstantiems skelbimų tūrinio pavyzdžiai yra straipsnyje Nr. 3.7
ir straipsnio apie sugedusią dviratastų (dez)organizaciją turinio sąraše apie reikiamus darbus (pačioje puslapio pradžioje).
Tarkim: Visa Žemė - dviračių takas!
3.2 Iškabinti visose mokyklose, darželiuose, universitetuose, ir darbovietese vietoj Lenino portretų dviračių paveikslėlius.
3.2.1 Automobilių vairavimo mokykla negali būti prie švietimo įstaigų arčiau negu 10km.
3.2.2 Mokinam klausytis padoraus radijo iš viso pasaulio. Anglų kalbos pamokėlės daromos apie dviratį.
Užuot mokinę vaiką išsipliurpti, mokinsime jį išklausyti ir suvokti.
Užsienio kalba vaikams ir suvaikėjusiems jų tėvams
mokykla pasakoja koks dviratis yra nuostabus, dieviškas.
Šioje priedangoje pasamonėję jiems įteigiame, kad dviratis dar ir naudingas.
Pamokose vaikai mokininami klausytis trumpujų radijo bangų iš viso pasaulio, ir šitaip lavintis.
Tegul klauso "priešų balsų" laidų pagal šį raštą:
Kaip tapti protingu. Klausyk radijo laidų apie dviračius. Klausyk radijo švietimo laidų. Automobilazmo geležinė uždanga nukelta nuo dviračio:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2009/001207.html
Klausytis lietuvos radijo stočių vaikui draudžiama iki 51 metų. Nes jos žaloja sveikatą, naikina smegenis.
3.3 Automobilio vairavimo kursai pradedami nuo dviračio vairavimo kursų, ir automobilio naudos neigimo.
Teisės duodamos tiktai jei žmogus važinėjo dviračiu 2 metus savarankiškai.
Automobilio vairavimo mokymai praplečiami. Prieš mokymą automobiliu, žmogus privalo 1 mėnesį važinėti dviračiu visomis gatvėmis bei užmiesčiu su instruktoriumi. Tuo pat metu psichiatrai įkalbinėja žmogų nepirkti automobilio, ir įrodinėja dviračio naudą. Šis veiksmas kartojamas kas 2 metai. Jo neatlikus, teisės atimamos visam laikui.
Prašantis teisių privalo įrodyti, kad automobilis jam būtinas. Tarp įrodymų turi būti pateiktas maršrutas, kuriuo jis žada važinėtis. 2 metus važinėdamas dviračiu jis privalės važinėti dviračiu ir tuo maršrutu. Be įrodymo teisių negauna.
3.4 Vairavimo kursai tūri papildomą temą: "psichologija ir psichoterapija"... Arba "pagarbos kursai".
Pagarbos kursai yra privalomai kartojami kas 1 metai kaip hipnozes seansai.
Atestuoti konfliktų psichologai įteigia gerų manierų, mokina logiškai mastyti,
galvoti apie aplinkinius kaip apie visaverčius gyvūnus, o ne kaip apie atmatas.
Pavyzdžiui, reikia mokinti kad žemiau išvardinti veiksmai gadina aplinkiniams gyvenimą.
Psichopatiškiems automobilastams, kurie nepaiso šių nuostatų, policininkai rengia
nuolatines pasalas: paleidžia jauką ant dviračio. Jaukas registruoja nemandagų elgesį
savo atžvilgiu. O šalia esantis patrulis gaudo ir baudžia. Pažeidęs mandagumą tris kartus
netenki vairavimo teisių visam laikui.
Kitaip sakant, šios nuostatos tampa Kelių Eismo Taisyklių dalimi, jei dar netapo.
Taip pat automobilastams priverstinai primenamos kitos esminės taisyklės:
Šias taisykles jie nuolat iškraipo savaip, ar visai nesuvokia. Vairavimo mokyklos jų nei mokina nei aiškina.
Skaityk kito straipsnio pastabose kaip šį mano mokymo straipsnį vykdo Britanijoje. Tiesiog vykdo, be jokių pliurpalų, atsikalbinėjimų, kuriuos taip mėgstat. Gyvybes gelbsti veikliai.
3.5 Teisės sergėtojams (viešai policijai, kelių policijai),
valstybės bei savivaldybių tarnautojams daromi "principingumo bei logikos kursai".
Psichologai įteigia tvarkos palaikymo svarbą.
Pavyzdžiui kad:
Reikia aktyviai varyti automobilastus iš visų nelegalių nišų.
Reikia jausti skirtumą kas kelia visuomenei pavoju, o kas ne.
Negalima dviratininko ar riedutininko pražangos lyginti su automobilastų nevalyvumu.
Dviratis gali važiuoti šaligatviu gan saugiai. Bet automobilis yra visais atžvilgiais pavojus bei žala (asfaltui, plytelėms, kaulams, psichikai).
Reikia visur daryti dviratininkams palankias sąlygas.
Eismo, bei kitas problemas spręsti ne asfalto dauginimu, bet dviračių skatinimu.
3.6 Sveikatos, Finansų, bei Aplinkos ministerijos užklijuoja visų automobilių duris didžiuliais lipdukais su užrašu:
"... perspėja, kad automobilis žaloja jūsų, bei aplinkinių gerovę..."
3.7 Benzino kolonėlės, automobilių parkavimas, viešas transportas, stotelės ir stotys, parduotuvės, ir kitos panašių gyvūnų
susirinkimo vietos, o taipogi viešos bei privačios radijo stotys skleidžia garsus.
Garsai pranašauja, ragina, skatina, šlovina dviratį. Pasakoja gyvenimo istorijas apie dviračio naudą.
Įrodinėja, kad dviratis yra pats greičiausias transportas, automobilis - lėčiausias.
Gėdina automobilastus už mano naftos dalies suvartojimą, ir ekonomikos sudeginimą.
Aiškina kelių eismo taisykles. Aiškina kad nevalia mokinti bamperiu ir tuo pažeidinėti moralę, net kai
auka pažeidinėja taisykles.
Viešasis transportas, ir minėtos radijo stotys tarp teigiamų garsų skleidžia pamokas
iš užsienio radijo stočių pagal straipsnį 3.2.2.
Lietuvos radijo stočių pamokų nebūna... O jeigu atsirastų, jas galima skleisti tiktai su griežta dievo priežiūra, jei toks yra.
Iškabinti visose viešo transporto stotelėse teigiamus dviračių vaizdus, minėtas greičio formules.
Pastatyti šalia turnikus, dviračių treniruoklius, kad laukdama transporto, žmogus galėtų daryti ir sportą.
Treniruoklio pagaminta elektra atimama iš bilieto kainos.
Automobilių parkavimas pakeičia įsiminimo paveiksliukus. Vietoj jų iškabina tokius:
Buldozerių kabinose statomi televizoriai. Per juos rodomi gamta, dviračiai, raginimai nedirbti,
nežaloti pievų, kalvų, medžių, krūmų, namų, nevykdyti nusikalstamų įsakymų.
Buldozerių ir ekskavatorių darbuotojams vietoj algos išduodamos saulėgrąžos, moliūgų sėklos, arbūzai.
Jie privalo tas sėklas berti ant savo darbo įrankio stogo, ir kviesti zilutes lesti.
3.8 Savigynos kursai. Sąmoningumo kursai. Pagarbos kursai.
Pasišalinti turi, nes neprivalai veltis visur, kur tave verčia veltis. Tavęs niekas nevaldo. Gintis tu privalai. Nes neapginęs savęs, darai prielaidą užpultį kitą žmogų.
Net ir pagal esamą baudžiamąjį įstatymą, grasinimas susidorojimu baudžiamas iki 2 metų kalėjimo.
Toks pat terorizavimas (bent porą kartų) - iki 4 metų kalėjimo.
Pasinaudok juo.
Dažnai auka gauna pagalbą iš policijos, bet pareiškimo policijai nerašo, palieka užpuoliką ramybėje.
Deja, jie mūsų ramybėje nepaliks.
Blogiečių auka bijo. Užtai kažkodėl toks bailys jaučia pareigą "apkakoti" padorų žmogų už įsivaizduojamas "pražangas", jį netgi persekioti, ir įsivaizduoja neva nesulauks atkirčio. Kai sulaukia, suvokia tai kaip išpuolį. Ir vėl "kakoja", bei siunčia padorų žmogų tai daryti taip pat. Šitaip vakarykštė auka tampa užpuoliku.
Jei pats esi užpuolikas, nerėk esąs mušamas.
Jei esi auka, buk principinga, gink savo teises iki galo.
Pamatęs miške šiukšlintojus, ar geldas ant žolės, išpeik. Sukrauk šiukšles jiems atgal pro langą, arba prie namo slenksčio. "... atsiprašau, pametėt..."
Grįžtame kartą iš iškylos. Važiuojame dviračiais po Vilniaus Savanorių prospektą.
Prie sankryžos netoli žiedo, šlaito papėdėje matau teisingą reklaminį skydą:
Matai korupciją - įskusk.
(Nepažodžiui.)
Žvelgiu aukštyn į kalvą. Šlaito viršūnėje stūkso ką tik pastatytas "sloikas".
Aukštų, betono, ir svorio daug. Matosi iš toli. Sunaikintas miškelis šalia ligoninės. Sunaikintas vaizdas iš tolo.
Sunaikintas ir apžvalgos lopinėlis. Ligoniai ramybės nebeturės, vaizdais nebesigrožės. Nes jų "balkone" apsigyveno Lietuvis.
Šiuo metu žemėje bei Lietuvoje vyksta visuotinas atšilimas, tame tarpe ir dėl betono ir asfalto plėtros bei gamybos.
Kas nutiks jei bus smarki liūtis ir nuošliauža? Kas nukentės? Kas bus kaltas? Ar nukentės kaltininkai? Ar nukentės korupcinių būtų pirkėjai?
Nuošliauža nebūtinai sugriaus juos. Ji gali užpulti tariamai nekaltus automobilastus kalvos papėdėje.
Stebiu geldas... Visos zuja pro šalį. Niekam nekyla ranka, niekas neskundžia neteisėtai statybininkams paaukoto šlaito.
Aplinkui vietos apstu. Griauk pramoninius kvartalus, juos tankink. Statyk namą netgi virš naujo prospekto šalimais.
Kartu butų ir tunelis (gaubtas), kaip reikalauja mano įstatymo straipsnis Nr. 2.9.
Ogi ne!.. Jis grobia būtent gražesnę vietą - mūsų su tavim "balkoną".
Jau nekalbu apie tai, kad pagal straipsnį Nr 2.6 miesto plėtros poreikis nėra įrodytas,
kaip to reikalauja mano Korupcijos įstatymo straipsnis 3.1.
Jį dirbtinai sukelia statybininkai.
Apie lietuvį apsigyvenusį tavo balkone, parke, kieme prieš nosį, skaityk straipsnyje:
parkų naikinimas.
Ten rasi daugiau ir apie šį sloiką (namą) ant šlaito.
Visą šitai narplioti ir turėtų mokinti mokykla.
3.9 Mokyklų metai sutrumpinami iki 10.
12 metų - per daug. Išauga suvaikėję seniai.
Aš mokinausi 10 metų. Nesakysiu kur toks geras gyvenimas - pavydėsit. Esate aikštinga, pavydi šalis.
Išaugau genijus. Ką vaikai veikia Lietuvos mokykloje 12 metų nežinau. Gyvenimas yra geriausia mokykla.
Dabartinė jūsų mokykla tėra iliuzijų "šiltnamis", gyvatynas.
Viena chuliganė sakė apie mane: jis mane už***so
.
Nors aš jos, ar jos lytinių organų nei liečiau, nei žiūrėjau, nei kalbėjau, nei rodžiau.
Mokykla jos nemokino, kad neturi ji jokio pagrindo savo tuščioms svajoms...
Ir kam išvis rūpi kas ją erzina? Mokykla ją mokino susireikšminti, svaičioti, pykti, meluoti.
Šitaip iškreiptos jai diegiamos "žmogaus teisės", "žodžio ir minties laisvė", "nekaltumo prezumpcija",
"egzaminų ir žinių reikalavimai".
Melavo ji ne vien per savo egzaminus.
Melavo ji ir išleista į gyvenimą. Ji mane apšmeižė, manydama, kad tai visiškai normalu,
kad ja visi patikės... kad tai priimtina formalistinėje, knygų popierinėje visuomenėje.
Nepagautas - ne vagis. Štai ko mokina jūsų mokykla.
Užtai man jūs tikrai nusibodot! Ir tai tikrai jums turi rūpėti.
... Todėl, kad jos šmeižtu tikrai patikėjo (arba suvaidino, kad patikėjo) keršto ištroškusi valdžia, teisėjai, policija... Sufabrikavo man bylą. Tai reiškia, kad fabrikuoja ir tau. Štai kokia auga tavo nesama visuomenė.
Žmonės nustemba, kai išgirsta mano kaltinimus mokyklai dėl melo mokinimo.
Bet pažiūrėk kas yra egzaminas. Tai mechaninis atminties lavinimas. - Jokių žinių...
Jo neįmanoma išmokti... Įmanoma tik įsiminti. Reiškia mokinate meluoti.
Neveltui jūsų šalyje nebeliko profesionalų... Gal niekada ir nebuvo...
Geriausiu atveju yra taisyklingi formalistai.
Kai per protesto dviračiais pasivažinėjimą tai papasakojau, vienas mokinukas formalistiškai atrėžė man:
- Aš esu patriotas
.
Atsakiau:
- Kakos malėjas esi! Mulkina tave visi. Vieni - tyčia. Kiti - netyčia. Tu niekada ir niekaip gyvenimo netaisysi.
Ir tu, skaitytojau, mali kaką... Tu nesi vaikštantis žinynas, žodžių kratinys, kazuistika... 12-je klasėje pamiršai ką mokinaisi 1-je... - Per ilgu! Mokinkis trumpai, drūtai, bet gerai.
3.10 Mokinių kelionės į parduotuves draudžiamos.
Vežti juos ten galima tiktai su tikslu pamokinti, kokią žalą parduotuvės daro. Žalą daro ir statybininkai, parkavimo aikštelės...
3.11 Mokyklų autobusai privalo turėti pakrautus dviračius.
- Pageidautina nuosavus, arba paskolintus iš mokyklos. Atvykę į vietą, mokiniai pabyra dviračiais. Toliau keliauti po nagrinėjamą vietovę tuo autobusu draudžiama.
4.1 Priversti visų valdiškų įstaigų darbuotojus važinėti dviračiais.
Panaikinti tarnybinius automobilius.
Nesugebantys minti dviratį laikomi neatitinkančiais užimamoms pareigoms.
Pinigus už parduotus automobilius galima skirti
nukentėjusiems nuo visuotino atšilimo Lietuvoje (pvz. padažnėjusių potvynių aukoms).
4.2 Įpareigoti aukšto rango politikus ir valdininkus reguliariai viešai skelbti dviračio žodį (ryte ir vakare). Tegul jie prie progos ragina tautą būti nepyktais, mylėti ir gelbėti pasaulį.
Pliurpti apie dviratį jie privalo ne vien į televizorių, bet ir visur kitur, kur jie pasirodo. Gatvėje, pasitarimuose, automobilyje, nuo pinigų banknotų, viršelių...
Kalbėti per televizorių turėjo ne 1 ar 2 veikėjai, o visi ir visur...
Ne paruoštus pamokslus, o viską...
Tai įstatymas visiems piliečiams, o ne asmeninis vienos kalbančios galvos reklamos įstatymas.
2009 metais jie verčiau pradėjo aiškinti automobilastams, neva visi kas be atšvaitų yra nematomi. Skaityk, todėl juos galima traiškyti. Tokia tapo Susisiekimo Ministerijos reklama per televizorių už atšvaitų ir kitų "geltonų žvaigždžių" nešiojimą.
Tiems, kas negyveno nacizmo laikais, paaiškinu: 1933-1945 metais techniškai, bet ne protiškai pažangią tautą, pavadinimu Vokietija valdė niekšai. O pavaldiniai jiems paklusniai tarnavo. Iš tautos jie atskyrė vieną tautybę ir jai uždėjo geltonas žvaigždes. Jų paskirtis - būti gyvu taikiniu.
Šiais niekšų laikais tuos dalykus pakeitė kiti:
4.3 Valdininkas, tarnautojas, ar gyvenvietės tarybos narys, kuris skatina automobilizmą, baudžiamas atitinkamai to skatinimo mastui. Straipsnis galioja atgaline data.
Pagrindas:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2006-September/000928.html
Ten pat rašau, kad dviračiui ar švietimui mažai ko reikia - neapčuopiamų pinigų.
Valdininkai gi viską kesinasi paversti ir pavaizduoti pinigais. Kitų mato vienetų nėra.
Jei siūlomas veiksmas tėra moralinis ir sveiko proto, tuomet jo nėra kaip išreikšti
kiekiu ir į kišenę neįsidėsi.
Galiojimas atgaline data baidys valdininkus ir kitus diktatorius.
Jie daug kartų pagalvos, jei žinos, kad šis straipsnis turi tikimybę įsigalėti.
Laiške siūliau vadovauti valdininkams.
Deja, 2008-2009 metų įvykiai parodė, kad tauta tarnauja valdžiai.
Gamtos ir miesto viešų erdvių užstatymo skatintojai baudžiami taipogi.
Statybininkų skatinimas atšaukimas. Vietovių sutankinimo principas atšaukiamas - tai buvo sukčiavimas, demagogija:
Pasiūlymai Vilniaus bendram planui (tinka ir kitoms vietovėms).
Statybininkai masiškai suniokojo gamtą:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2008q2/001192.html.
blogas pareiškimas.
5.1 Uždrausti valstybinėms įmonėms pirkti paslaugas ar prekes iš įmonių kurių darbuotojai nevažinėja dviračių reguliariai su dauguma savo reikalų. Teikti pirmenybę toms įmonėms, kur važinėjama dviračiu su visais reikalais. O tarp pastarųjų duoti pirmenybę toms, kurios pačios ir jos darbuotojai neturi ir nenaudoja automobilių. Sukčiautojas visam laikui praranda teisę dalyvauti valdiškame tiekime.
Straipsnis galioja atgaline data. Jo priėmimo vilkinimas neatleidžia nuo atsakomybės. Išbertus ant jų pinigus minėti veikėjai privalės grąžinti valstybei uiž visą laiką kurio metu vairavo geldą.
5.2 Politinės partijos bei visuomeninės organizacijos praranda
valdiškas dotacijas, jeigu jos nevažinėja dviračiais, neragina ir nemokina savo narių
važinėti dviračiais, arba kai skatina automobilazmą.
Dviračio reikalavimą galima pakeisti visuomeniniu transportu, arba pėsčiomis.
Už visuomeninio transporto naudojimą dotacija mažinama 10%
(arba pagal moksliškai pagrįstą žalos energijos ištekliams bei gamtai dalį).
Straipsnis galioja atgaline data lygiai kaip ir straipsnis 5.1.
6.1 Tarnybinis dviratis.
Įvedama tarnybinio dviračio sąvoka.
Leisti įmonėms mažinti pelną už keliones darbo reikalais su dviračiu (pagal benzino ekvivalentą).
6.2.1 Tarnybinio lengvojo automobilio sąvoka naikinama.
Uždrausti įmonėms mažinti pelną už kelionės automobilių.
6.2.2 Uždrausti naudoti tarnybinį bei krovininį transportą kaip asmeninį.
Policija atsitiktinai tikrina keliuose visus tarnybininius automobilius, autobusus, sunkvežimius, bei traktorius.
Tie, kurie vyksta be darbų paskyros, baudžiami teisių atėmimu pusei metų.
Pakartojus pražangą - metams. Trečią kartą - teisės atimamos visam laikui.
Darbų paskyra negalioja, jei transportas vyksta nenustatytu maršrutu, arba jeigu grįžta be krovinio.
6.3 Uždrausti bet kokias mokesčių lengvatas automobilių įsigijimui.
6.4 Apmokęstinti automobilį nuolatiniu turto, erdvės, parkavimo, bei kelių besaikio naudojimo mokęsčiu.
Palyginimui skaitykite straipsnį 1.3 apie mokęsčių lengvatų įvedimą dviračiui.
6.5 Į benzino kainą įtraukiamos sanaudos reikalingos pilnam CO2 dujų suskaldymui į anglį ir deguonį, arba atvertimui į ankstesnę buseną (gamtines dujas, benziną, naftą, etc.).
7.1 Uždrausti teršiantiems automobiliams važinėti gyvenvietėse. Nustatyti griežtesne išmetamų teršalų normą automobiliams. Arba bent jau sugriežtinti normas tiems, kurie važinėja gyvenvietėse. Su laiku uždrausti teršiantiems automobiliams važinėti išvis.
7.2 Sugriežtinti teršalų normas iki geriausių automobilių modelių standartų.
Teršalais laikomas ir triukšmas, ir padangų atplaušai (smulkios kietos dalelės), ir degalų išmatos (smulkios kietos dalelės), ir erdvės grobstymas.
7.3 Nuolat tikrinti teršalus techninių apžiūrų metų, bei atsitiktinai tiesiog keliuose.
7.3.1 Automobilio priekis privalo turėti teršalų aptikimo prietaisą.
Važiuoji iš paskos kitam automobiliui ir uostai jo užpakalį. Jei smirda, automatiškai praneši Policijai.
Į priekį išvedam ir paties automobilio dujas. Tegul jos praeina per tą patį uostymo prietaisą ir į
automobilio vidų.
Prietaisas automatiškai įskųs savininką.
O savininkas dar ir savo paties teršalų gaus. Turės paskatą mažiau važinėti.
(Žr. taipogi 2.9 kaip uždarom automobilį savo paties smarvėje.)
8. Mažinti įmokas į ligonių kasas tiem žmonėms, kurie per metus dviračiu nuvažiuoja ne mažiau 6000km
9.1 Uždrausti automobilių, alkoholio, debilnikų (mobilių telefonų), sekso, prievartos, ir burnojimo reklamas ir propagandą.
9.2 Draudžiama tėvams vaikui automobilį vadinti mažybiškai - "mašinytė".
... Net jeigu kalba apie žaislą... Mažybinis automobilio pavadinimas keičiamas tokiais: grabelis, geldytė, pabaisytė, žudikėlis, storintuviukas, šiukšlintuvėlis, pinigiukų degliukas. Galima naudoti ir kitus, panašiai niekinančius žodelius.
10.1 Įteisinti dviratį kaip privilegijuotą transporto priemonę turinčią pirmumo teisę daugumoje atveju.
10.2 Visais atvejais leisti dviratį lenkti tiktai gretima juosta.
Toje pačioje juostoje lenkti negalima.
10.3 Dviratis turi visas transporto priemonių teises. Jam leidžiama važiuoti visais keliais, nepaisant ar yra šalia dviračių takas, ar ne.
Dviratis gali atlikti visus manevrus kurie leidžiami visam kitam transportui pagal kelių eismo taisykles. Visos dviračiui tai daryti draudžiančios taisyklės naikinamos.
Dviračiui galima kirsti pėsčiųjų perejas nenulipant. Dviračiui leidžiama važiuoti šaligatviais.
Saugaus greičio pasirinkimas išlieka būtinas, net ir kertant pereją... Ne vien važiuojant keliu.
Šio straipsnio svarba yra tai, kad panaikiname dviračio neigimą, ribojimą, engimą.
Apie tai rašau čia:
http://andrius.konferencijos.lt/kadaryti/polemika#dviracio suvarzymai".
Iki šiol, jei automobilio vairuotojas nemėgsta dviratininko,
jis kesinasi aną mokinti įvairių taisyklių kaip jis jas įsivaizduoja...
Net jeigų tokių taisyklių nėra.
Mokymo priemonė - automobilio bamperis.
Jei taisyklėse nebebūs dviratį ribojančių teiginių, tai ir pagundų stumti jį iš kelio bus mažiau.
Kaip tramdyti nedrausmingus dviratastus, kurie viršija saugų greitį pėsčiųjų zonose dar nesugalvojau.
Bet draudimo, bent jau Lietuvoje, negalima daryti, nes jis bus žalingas dviračiui.
Kol-kas apsiribosiu patarimu patiems būti mandagiems, ir lėtinti greiti visuomet,
kai yra pavojus pėsčiajam.
Konkretus skaičius galėtų būti 16km/val.
Tai toks greitis, kai nuo padangų netykšta purvas iš balų. Malonu, net kai turi purvasargius.
... Tuo pačiu ir pakankamai saugus greitis netankiai pėsčiaisiais apstatytame šaligatvyje.
Saugus tas greitis taipogi kai vengiame iš skersgatvio ar pavartės lendančio automobilio.
Nepaisant leidimo važiuoti, susidurus su pėsčiuoju šaligatvyje atsakomybė dažniausiai turėtų tekti dviratininkui. Nes vis-tik tai pėsčiųjų zona. Susidurus ten pat su automobiliu - automobiliui. Jei nėra ypatingų salygų - tarkim dviratastas ar pėstysis tyčia puolė po ratais.
Automobiliui šaligatvyje išvis nėra ką veikti.
Kartais automobilis kertą šaligatvį išvažiuodamas iš skersgatvio ar pavartės.
Pagal kelių eismo taisykles, jis privalo praleisti visą eismą einantį pagrindine gatve ar keliu.
Prie kelio priskiriami visi jo dariniai - važiuojama dalis, bei šaligatvis.
Prie eismo - visi dalyviai - pėstieji, dviračiai, bei automobiliai,
nepaisant ar jie tuo metu pažeidžia taisykles ar ne.
Šiuo metu, tokio susidurimo šaligatvyje atveju dviratininkas gautų baudą už važiavimą šaligatviu. O automobilis - už nepraleidimą. Niekas niekam nekompensuoja nuostolių, nes abu kalti. Bet automobilastas kartais tyčia susiduria vien iš noro "pamokinti", o gal net ir iš chuliganiškų paskatų. Šis įstatymas panaikina šią pagundą.
Dabartinė padetis kelių eismo taisyklėse tokia kaip cituoja...
Gugis:
104. Važiuoti dviračiu ar mopedu leidžiama tik dviračių takais, o kur
jų nėra - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal
eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas,
leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine
juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 150
punkte numatytus atvejus. Važiuodamas kelkraščiu, dviračio ar mopedo
vairuotojas neturi trukdyti ar kelti pavojaus pėstiesiems.
Taip kad asfaltu važinėti visiškai teiseta, nes asfaltuotas
kelkraštis tai kažkas fantastiško.
Gerai kad priminei apie šį neigiamos diskriminacijos straipsnį.
Čia yra du draudimai.
Pirmas: važiuoti ne kelkraščiu, ar ne taku;
Antras, mažiau pastebimas: važiuoti ne pirmaja kelio juosta.
Mano įstatymo šis 10 straipsnis, bei jo postraipsniai, naikina šitą taisyklę. Dviratis pripažystamas lygiateise, ir netgi privilegijuota transporto priemone.
Tai tiktai mums užasfaltuotas kelkraštis vienintelė tinkama vieta. O mūsų oponentui - bamperiui - visi kelkraščiai tinka, ir asfaltuoti ir ne. Tad mus ten ir gruda. Nenuostabu kad jie (neužasfaltuoti) tinka ir anoms dviratininkėms, kurios tuščiame kelyje važiuoja smėlėtų kelkraščiu iš baimės. Transportas skirtingas, o mastymas giminingas.
Ana taisyklė yra rakštis panagėje.
Iš esmės ji vis-tik draudžia važiuoti keliu, nes kelkraščiai yra visur.
O kur jie netinkami, automobilastai vistiek į juos stums.
Mums, ypač ginčiuose su policija, gali atrodyti, kad išlyga apie kelkraščio netinkamumą mums palanki.
Bet su bamperiu nepasiginčysi.
Automobilastai nežino koks yra kelkraštis. Jie nežino kodėl tu nevažiuoji kelkraščiu. Ne jų reikalas, bet jie kiša nosį. Jiems, net ir patiems ramiausiems, visada knieti pamokinti kitus. Mokymo priemonė - bamperis, arba bortas (kai suka vairą taves link).
Taigi vienintelė viltis - jų sveikos nuovokos jausmas. Iš vienos pusės automobilastas suvokia, kad dviračiui logiška laikyis visų eismo manevrų ir taisyklių, iš kitos - jam galvoje įstrigo "kelkraštis". Šios savokos nuolat varžosi automobilasto galvoje... Kuri persvers? Jie svarsto sau, o išvadas vykdo mums.
Atkreipsiu jūsų dėmesį į dar vieną šioje taisyklėje vos pastebimą draudimą:
dviratis privalo važiuoti "kraštine dešine juosta".
Vėl tas pats - dviratasto diskriminavimas paliekamas automobilasto nuožiūrai.
Aš, pavyzdžiui, manau, kad daugelis kelių nėra tinkami važiuoti automobiliu. Tad reikia aną KET straipsnį perrašyti, pakeitus žodį "dviratis" į "automobilis". Automobiliui skirkime tik antrą juosta, kur jos nėra, ten važiuoti negalima. Ne visiškas dviratinio draudimo atitikmuo, bet man patinka. Be to, pagal mano įstatyma, pirma kelio juosta nebėra automobilinė.
10.4 Auto moto transporto vairuotojas negali priartėti prie dviratininko ar pėsčiojo arčiau nei 3 metrai. Pažeidus šią nuostatą kaltu laikomas ir vairuotojas ir minėto transporto savininkas (jei vairavo ne savininkas). Abu yra laikomi įvykdę ginkluotą užpuolimą, jei nėra neginčijamų įrodymu jog veiksmas buvo netyčinis. Minėtas transportas (auto moto) laikomas ginklu. Tuo pačiu metu šis veiksmas prilyginamas eismo įvykiui, lygtai pėstysis ar dviratininkas būtų partrenktas. Už šį eismo įvykį kaltininkas atsako papildomai prie atsakomybės už ginkluotą užpuolimą.
10.5 Jei auto moto transporto vairuotojas partrenkia pėstįjį ar dviratininką, ir vairuotojas ir savininkas atsako pagal šio įstatymo 10.5 straipsnį. Papildomai jie laikomi padarę dar vieną eismo įvykį. Tai yra jie atsako lygtai būtų partrenkę žmogų du kartus, o ne vieną.
10.6 Už išpuolius prieš dviratininkus ar pėsčiuosius (partrenkus, įžeidus, ar priartėjus)
ir vairuotojas ir savininkas prie kitu bausmių baudžiamas papildomai šitaip:
Visam laikui atimama teisė vairuoti auto-moto transportą;
Įpareigojami parduoti auto-moto transportą ir pirkti bei nuolat naudoti dviratį;
Nustačius, jog dviratį jie nuolat nenaudoja, laikyti tai sunkinančia aplinkybe bet kokiame pažeidime, kurį jie vėliau padarys,
ir uždėti reguliariai mokamą baudą.
10.7 Asmuo pagal baudžiamąjį kodeksą nusikaltęs 3 kartus įkalinamas iki gyvos galvos. Į 3 kartus įskaičiuojamos veikos kurias šis įstatymas prilygina baudžiamoms. Pavyzdžiui skaitykite straipsnius 10.4 ir 10.5.
10.8 Visos šiame įstatyme minimos atsakomybės, bausmės, ir kompensacijos yra taikomos savo ruožtu. Nei viena nepanaikina kitos.
11.1 Jei auto moto vairuotojas partrenkia dviratį, arba sukelia jo avariją,
jis pilnai atlygina dviratininkui bei dviračio savininkui visus materialius ir nematerialius nuostolius.
Jei dviratis apgadintas, nuostolio sumą galima skaičiuoti keliais būdais:
a. pagal esamą dviračio vertę;
b. pagal brangiausio šios klasės dviračio vertę Lietuvos ar pasaulio rinkoje;
c. pagal remonto darbų ir apgadintų dalių arba atsarginių dalių vertę (pagal dviratininko pareiškimą,
arba pagal mažmeninę kainą Lietuvoje arba užsienyje);
sumuojama yra visų apgadintų dalių vertė, nepriklausomai nuo apgadinimo laipsnio;
jei vertė skaičiuojama pagal kainą, imama mažmeninė, net jeigu dalys gaunamos didmenine kaina;
jei remontą dviratininkas atlieka pats,
į nuostolį yra įskaičiuojamas jo paties darbas (pagal jo pareikštą sumą,
bet nemažiau nei dviratininko valandinis atlyginimas už viršvalandžius,
arba nemažiau nei maksimalūs įkainiai Lietuvos ar pasaulio dirbtuvėse,
arba pagal 8 minimalių atlyginimų valandinį tarifą - dviratininkas pasirenka bet kurį iš pastarųjų 3-jų minimumų).
Materiali kompensacija skaičiuojama prie nuostolio sumos pridėjus 5 minimalių atlyginimų sumą.
Pastaroji nuostata užtikrina naujo dviračio pirkimą... buk jisai bendros paskirties ar ypatingas, be reikalo įrodinėti nuostolių reikšmės.
Į veiksnius sukeliančius avarijas besąlygiškai įtraukiamos veikos pagal straipsnius 10.4 ir 10.5.
11.2 Nuo kiekvieno alkoholio butelio imamas mokestis, kad man kompensuotų pradurtas padangas. Už jį visoms parduotuvėms skiriami pinigai pirkti tokius lopus ir klyjus kokius jos užsimanys. Lopai ir klyjai dalinami nemokamai. Parduoduvė, pagauta sukčiaujanti, visam laikui netenka teisės dalinti lopus. Parduotuvė turi teisę neduoti žmogui lopą, jei įtaria sukčiavimu. Lopą jis turės nusipirkti, o pinigas pateks į mokesčius.
12.1 Įpareigoti visas stambesnias žmonių susibūrimo vietas įtaisyti saugomas dviračių aikšteles svečiams ir prašalaičiams.
12.1.1 Įpareigoti šitas vietas įtaisyti dviračių taką savo teritorijoje, bei prieigose, jei teritorija nesiriboja su viešu taku.
12.2 Įpareigoti mažesnes susibūrimo vietas įtaisyti dviračių stovus (pageidautina stebimus).
12.3 Statybų įstatymas ir reglamentas keičiami. Nauji būtai ir įstaigos privalo turėti pakankamai vietos dviračiams.
Minimumas: 1 kambariui - 2 dviračiai. Planuojama statyti dviračius šalia. - Ne vienas virš kito, ir ne stačiai. Tai yra greičiausias ir patogiausias saugojimo būdas.
Už plotą dviračiui susimoka pats naujas patalpų savininkas. Tai jo prievolė. Jam niekas nekompensuoja.
12.4 Prie visų įstaigų, ir visų kitų statinių privalo būti įsteigta patalpa darbuotojų ir svečių dviračiams užrakinti.
Ne prirakinti kieme, o užrakinti, apsaugoti nuo pašalinių.
narvai, plastikiniai dviračio dydžio garažai ir t.t. Kad galėtum palikęs jaustis saugus, jog vandalai jo neaplaužys.
Naujiems pastatams taikomas straipsnis 12.3.
Šis straipsnis - 12.4 - taikomas seniems pastatams, kur tokia vieta nenumatyta. Ji turi būti sukurta.
Kuriama ji arba aukojant įstaigos patalpų dalį, arba pasiglemžiant bendrų patalpų dalį
(ir už ją sumokant).
12.5 Visi sporto vieši renginiai įleidžia dviračiais važiuotus nemokamai. Nemokamas sirgalius privalo važiuoti aplinkui stadioną visą varžybų laiką. Liesti kojom žemę galima. Nulipti nuo dviračio ar sustoti negalima.
12.6 Visos viešos ir neviešos įstaigos sėdimas vietas keičia į dviračių treniruoklius.
Lankytojai, darbuotojai, ar keleiviai ant jų sėdi ir bent kartais mina.
Pavyzdžiai: kinoteatrai, kavinės, stadionų tribunos, valdiškos ir nevaldiškos darbovietės, automobiliai, autobusai, lėktuvai, ir kitas transportas.
Kur dėl mynimo kratymo dirbti neįmanoma, darbuotojas privalo daryti pertrauką ir sėsti ant treniruoklio. Pertraukos trukmė: 15 minučių; kas 45 minutes.
Treniruoklį galima pakeisti važinėjimu dviračių lauke (patalpoje - negalima).
13.1 Įpareigoti policiją reguliariai tikrinti transportą keliuose ieškant dviračių vagių.
13.2 Įpareigoti policiją rengti pasalas dviračių vagims ir kapoti jiems rankas.
13.3 Jei dviračio rėmo numeris yra ištrintas arba perkaltas, jis konfiskuojamas ir sunaikinamas. Taip darome, jei ankstesnis savininkas nerastas. Dabartinis tariamas savininkas privalo įrodyti savo teisę į tokį dviratį.
14. Uždrausti darbdaviams persekioti savo darbuotojus dviratininkus dėl to, kad jie būna prakaituoti. Ten kur prakaitas neleistinas dušas yra privalomas. Prausimasis duše įskaitomas į darbo laiką.
15. Įpareigoti visų rūšių visuomeninį transportą įrengti dviračių bagažines, arba laikiklius. "Visos rūšys" reiškia, bet nesiriboja šiomis: autobusai, troleibusai, traukiniai, taksi, lėktuvai, malūnsparniai, laivai. Į bagažinę dviratis turi tilpti neardomas. Bagažinės įranga privalo apsaugoti visas dviračio dalis bei aksesuarus nuo sulaužymo. Vežėjas atsako už visišką dviračio saugumą (kaip nuo apgadinimo, taip ir nuo vagysčių).
16. Techninės vairuotojų tramdymo priemonės.
16.1 Visos auto moto, bei visuomeninio transporto priemonės įtaiso padeties nustatymo daviklius. Jos nuolat siunčia savo duomenis Policijon. Padeties nustatymo technologijos pavyzdys: GPS. Galima ir kitaip.
Jei pareigunai aptinka transportą, kuris nepraneša tapatybės bei padeties, tas transportas yra sunaikinamas.
Įžulus troleibusų bei mikroautobusų vairuotojai tramdomi įtaisius nuotolio matuoklius, vaizdo kameras, ir GPS. Jei yra skundas, analizuoji, ir išrašai rykščių. Jei technine tramdymo priemonė sugadinta, skundas priimamas teisingu be įrodymų.
Jei paaiškės, kad kažkurio nusikaltimo metu kai kurie automobiliai turėjo daviklį išjungtą, jie taps įtariamais. Tačiau dauguma eismo nusikaltimų daroma impulsyviai. Vairuotojas neturi laiko išjungti įrangą. Kitaip neturėtų prasmės ir automobilių numeriai. O net ir išjungęs, nieko nelaimės. Juk bus užfiksuota jo ankstesnė padetis netoliese. Laikykime tramdymo priemones automobilio numerio išplėtimu.
Galite daug postringauti apie asmens laisvę, teisę į anonimiškumą... Tačiau nėra jokio reikalo puoselėti laisvę žaloti aplinkinius. Pagal šio įstatymo bendrąją dalį, važiavimas automobiliu yra privilegija, o ne teisė. Automobilis yra viešos tvarkos pažeidimas. Todėl jokio privatumo turėti negali.
Bandymo tvarka leidžiama vairuotojui perspėti Policiją apie padeties daviklio atjungimą. Važiuoti neįjungus draudžiama. Tokiu budu vairuotojas bent dalį laiko nepraneša apie savo buvimo vietą. Bandymui nepavykus jo tvarka naikinama, išjungti bus draudžiama visai.
Beje, techninė tramdymo priemonė vėlgi skatiname dviratazmą, arba visuomeninio transporto naudojimą.
Prie progos paklausykite pasakojimą (Angliškai):
http://downloads.bbc.co.uk/podcasts/worldservice/outlook/outlook_20100903-1425a.mp3
Britanijoje žuvo po betono vežimo ratais dviratininkė. Jo motina ėmėsi veiksmo. Sunkvežimio
vairuotojas išvengė bausmės, nes pasakė, kad dviratininkės nematė ir pasuko kairėn, kai ji
lenkė. Motina suvokė, kad yra didesnė problema, negu vienas vėpla vairuotojas. Ji norėjo būti
išgirsta būtent tos įmonės, kuri nužudė jos dukrą. Ji nupirko jos akcijų. Tokiu budu ji gavo teisę
kalbėti akcininkų susirinkime. Ji drovėjosi, bijojo išsigąsti. Todėl dar paruošė ir raštą. Jį įteiktų
kam nors, jei perdėm susijaudintų. Ji sugebėjo kalbėti susirinkime. Ir pabėgo slėptis. Kita akcininkė
ją nusekė ir pasakė, kad jai pritaria. Po savaitės įmonės vadovas pakvietė ją tartis.
Įmonė pagamino mokymo vaizdo juostą vairuotojams, padarė jos žiūrėjimą privalomu
(vykdė mano įstatymo straipsnį Nr. 3.4), įdėjo nuotolio jutiklius
kairėn geldų pusėn, su garso signalu vairuotojui, uždėjo papildomų veidrodžių.
Vienas vairuotojas vėliau jai papasakojo, kad pirma jį suerzino visi papildomi daiktai.
Jis juk manė esas puikus vairuotojas. O anie priedai jo tariamas galias sumenkino. Karta jam
priešaky susidurė 2 geldos. Jis ketino staigiai sukti kairėn, bet judesio daviklis davė
garso signalą, kad šalia yra dviratis. Vairuotojas posukio ir žudymo atsisakė. Daugiau jis dėl
papildomos įrangos nebambėjo.
Šitaip viena moteris išgelbėjo bent vieną gyvybę. Tiesiog ėmė ir padarė. Nors ji
nenusimano apie dviračius, dviračių skatinimą, ar dviratinę veiklą. Ji nėra jokia organizacija.
Lietuvoje gi yra net organizacija (sukčių užgrobta LDB).
Po žudynių jie tik pliurpia kaip gerai būtų, kad būtų gerai ir niekas nieko nežudytų taip žiauriai...
16.2 Visuose automobiliuose įtaisoma garso technika (radijas, muzika), kuri negali skleisti garsų toliau negu 3 metrų atstumu už automobilio ribų. Tolesnių atstumu skleisti technikos pagalba garsą draudžiama.
16.3 Visuose automobiliuose įtaisomas didžiulis šiukšlių kibiras. Kad automobilastai neatsikalbinėtų, neva neišgali išvežti iš miško to ką atsivežė. Taipogi automobilastai (tame tarpe ir keleivai) galės rinkti į tą kibirą svetimas šiukšles.
Aplinkos apsaugos įstatymas pagal Andriuką
Kodėl per tūkstantmečius žmonija nesulaužė gamtos?
O per pastaruosius porą šimtų metų ji beveik sunaikinta.
Tiesa, yra teorijų neva Sacharos dykuma yra žmogaus padarinys.
Bet tai tėra dalis Žemės.
Dabar šiukšlynu paverčiama visa Žemė.
Galėjo juk priešistorinis žmogus sugraužti visą medieną,
išžudyti visus gyvius, sudeginti viską ką randa, bei prišiukšlinti... Galėjo, ir iš dalies padarė.
Pavyzdžiui išnaikino Mamutus, bei Taurus...
Bet vistiek nenaikino visko pats vienas. Ir mums daug paliko.
Įsiklausykyte į senovės pasakas. Žmogus namais laikė viską. Dabar gi namais laikome tiktai namą.
Kokia yra prasmė iš mūsų "progreso" ir "pažangos", jei sunaikiname vienintelį dalyką kurį turime? Netgi jeigu Žemė būtų ne vienintelė... Neturėtume išmesti į šiukšlyną viską ko turime po du... išmesti suvynioje į plastiko maišelį.
Ir kodėl mes "pažanga" laikome ne kultūros, žinių, švaros, bei asmenybės plėtrą, bet paprasčiausiai patogesnį būdą masiškai nuvažiuoti iki televizoriaus?
Bendroji dalis.
Šis įstatymas remiasi doktrina, kad mes privalome gyventi kartu su gamta, jos nekeisdami, ir nedominuodami.
Jokiu budu ne šalia jos, arba be jos visai.
Visus sprendimus privalome priimti atsižvelgdami ne vien į pinigą, ar technikos gamybą,
bet ir plačiau - į poveikio aplinkai mažinimą. Tai turi būti principas, o ne bereikalinga našta.
Iš to bus papildoima nauda: patirtis kovojant su "nematomu priešu". Kariuomenė mokės kovoti partizaninį bei teroristinį karą. Patiems kareiviams tai bus gamtos apsaugos pamoka. Ją išmokę, jie taikys ir po tarnybos.
Tokių pratybų metu kareiviai privalo nešiotis riešutų ir džiovintų grybų. Kiekvienas privalo pašerti iš rankų po vieną voveraitę per dieną. Paglostyti bent vieną elniuką arba žebenkštį per mėnesį. Pasivolioti baloje su vienu šernu per metus.
Kariuomenė turi vis mažiau ir mažiau aiškių priešų.
Užtai terorizmas kyla nevaržomas... Aplinkos žalojimo, socialinis, politinis...
Chuliganų bandos gatvėse, girtos bei blaivios minios, šutvės, brakonieriai,
ir pagrindiniai teroristai... (Gerai, kad bent pastarieji Lietuvoje kol kas nesireiškia, užtai kiti reiškiasi su kaupu.).
Visi jie turi žinoti užtikrintai. Kur jie begrasintų žmogaus gerovej, netiesiogiai arba akivaizdžiai,
jiems bus smogta griežtai ir tvirtai. Ne tiktai smogta, bet jų bus aktyviai ieškoma miestuose,
kaimuose, laukuose, miškuose, ir gelmėse.
Kariškiai neturėtų būti mokinami gyventi su peiliu nugaroje.
Jei ryžtingai nesaugosime plotų bei gelmių, tai jų ir nebeturėsim.
Net jeigu ekologinės katastrofos mūsų neatbaido, gyvenimas erdvėje be daugybės gyvunų, augalų,
švaraus oro, bet pilnoje šiukšlių, vargu ar yra gyvenimas. Koks bebutų blyškus mūsų kraštas
iki suniokojimo, dykuma yra didžiulis mūsų raidos pasirinkimo akligatvis.
Vagys grobsto vandenynų, bei girių gyvius. Jie kerta ir degina miškus.
Medžioja barbariškais būdais, ir didžiuliais kiekiais.
Brakonierių yra daugybė. Jie ryžtingi... Netgi griebiasi grasinimų bei ginklų.
Gamta jiems pasipriešinti negali. Taigi ir mes privalome tapti gausiais bei smurtiniais.
O kaip dabar priešinames? Tiktai liaunais įstatymų popieriukais?
Vien geri žodžiai jų nesustabdys. Beginkliai policininkai, bei eiguliai nesustabdys.
Bent jau dalis kariškių privalo būti mokinami stebėti gamtą, nuolat daryti antpuolius, bei kovas.
Atviros lygumos taipogi gamtai reikalingos, kokios nuobodžios jos beatrodytų. Tad jų aklinai užstatyti taipogi nevalia. Senų gyvenviečių ribos neplečiamos. Naujos gyvenvietės nekuriamos. Nauji bustai statomi tik esamose gyvenvietėse. Į laukus be saiko nesiplečiame.
Tais pačiais Tarybano laikais atsirado ir kita mintis: vandens jėgainė nebūtinai turi turėti užtvanką. Pakaktų įmerkti tiesiog į upę eilę mažų turbinų tokio pat galingumo. Neaišku kodėl jos niekas nei išklausė nei vykdė. Užtvanka gadina gamtą: naikina plotą, trūkdo gyviams plaukioti ir ropoti dugnu, tame tarpe laivams ir valtims, gadina ir patį dugną, kur vanduo krenta.
Didelis malūnų skaičius bei vieningos užtvankos nebuvimas suteikia didesnį įrangos patikimumą
ir saugumą.
Jei Komunistai, Fašistai, ar kiti vagys vėl norės subombarduoti energetinę
nepriklausomybę, neturės ką bombinti. Pataikys į tarpus tarp malūnų.
Kaip tu - paprastas, mažas pilietis (peliukas) - gali gauti valdišką pinigą,
tarkim mažai vėtrungei savo balkone įtaisyti?
Negausi. Gaus tiktai dideli "projektai". Aš ir neprašau tų pinigų. Tegul jie prasmenga.
O vėjo maluną mažytį pastatyti gali tu pats, už
savo pingus.
Ir bendra jų galia gali viršyti didelių jėgainių galią (atominių ar net vėjo).
Tik nepatogu tai tiems, kas tuos pinigus ima.
Didelės jėgainės (atomas, vėjo fermos) reikalingos ne energijai gaminti, o
pinigui paimti iš valdžios - tiesiogiai, ar dotacijomis -, bei iš gyventojų už vartojimą. - Juos "melžti".
Atsinaujinančias energijas diegėjai atsisako diegti, nes jos irgi skirtos ne energijai ar gamtos tausojimui, o dotacijoms gauti ir jas pasidalinti.
Mažas gamintojas (namas) ims energiją tik sau - ne pardavimui už dotacijas. Todėl diegėjui neįdomu. Jis atsisako dirbti.
Daugiau apie tai ir apie tai, kaip Afrika skatina mažą vartotoją gamintis Saulės energiją pačiam.
2007 metais Vilniuje pasmarkėjo daugiabučių namų apšiltinimas. Pertvarkoma visą namo įšorė. Tai būtų gera progą pritaisyti ant jo sienų, bei stogo ir vėjo malunus (vėjo jegainių turbinas).
Kam reikia malunų ant sienų?
Dažnai sienos būna plynos, be langų. Tuomet turbina neerzina. Arba ją galima pastatyti taip,
kad pro langą nesimatytų... ypač jei ji maža.
Vėjas gludina ne tik stogus. - Sienas taipogi. Dažnai namai stovi arti vienas kito.
Šitaip vėjas koncentruojamas. Užpildyk tarpą tarp namų turbinomis.
Bus tvirtinimas paprastesnis. Traukos daugiau.
Oro judėjimas (oro dinamika, aerodinamika) veikia taip, kad vėjas apeina kliutį didesniu greičiu, negu ištisinis srautas. Todėl turbina ant pastato gauna daugiau vėjo, negu plyname lauke.
2009 metais pirmieji šį mano įstatymo straipsnį pradėjo vykdyti Salininkai, Vilniuje. Jie suveikė patys. Be valdžios. Jie pastatė 1 malūną pievoje. Ar statys daugiau?.. Ar statys ant stogų... tarp namų?..
Sekimo ir tramdymo technikos salygos aprašytos Dviračių Įstatymo straipsnyje 16.1.
Korupcijos Žabojimo Įstatymas pagal Andriuką.
Bendroji dalis.Atėjo valdininkas ne tarnauti tautai, bet verslą sau daryti.
Tegul susimoka. O žalą tegul atlyginą ir atitaiso.
Dabar gaunasi, kad kaltų niekaip nėra. Sistema kalta. O jos varžteliai - ne.
Valdininkui verslininko įvaizdis patinka. Rizikuoja valdiškais pinigais. Mastymo, gabumų nereikia. Perka sau bet ką dideliais mastais ir iškarto. Pasijunta svarbus, turtingas.
Valdžios kita paskirtis. Bet ir verslumo valdžioje reikia.
Būna retų valdininkų, kurie gali būti verslininkais. Tokie turėtų eiti į politiką ir vadovauti
verslo nemokšoms. Geriau būtų, negu sedėti po nemokšų padu. Politika jiems negalėtų būti našta, nes
vis tiek jau jie gyvenimą paskyrė viešai tarnybai.
Neina jie. Gal bijo... Gal nesusivokia...
Kodėl piktnaudžiavimas (korupcija) turėtų mums rupėti?
Iš ESSSR ar iš Lietuvos iždo juk tai neva valdiški, svetimi, niekieno pinigai?
Čia atsakau:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2006-January/000445.html
Jie siurbia, o mokėsi tu. Ir jau mokame. Vien kova su sukčiais daug kainuoja visuomenės veikėjams.
Vagia sukčiai, o moka sąmoningi piliečiai. Mokės ir tavo ar svetimi vaikai. Nes jie augs buki.
Jau auga:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2008q4/001206.html
ir nieko žinoti apie nieką neniori. - Vien savimeilė. Suaugusiu save laikantis bernas
į nusikaltimą įtraukė paauglius. Tiksliau, paaugliai įtraukė jį. Tai rimtas nusikaltimas.
Ir netgi keli vienu metu. Policija džiaugiasi augančia talkininkų karta, ir jų jokių budu negaudo.
Bet tai jau kita kalba...
Kita vertus, net ir vaikų laukti neteko. Nors jie jau patys ir be laukimo kvaili užaugo...
Vos po 3-jų metų, mano pranašystė išsipildė. Mokėti jau reikia mums.
2009 metais valdžia priversta kelti mokesčius. Dėl to, kad sukčiai
per daug pasiglemžė iš iždo (beprasmių užsakymų pavidalu, o dažnai tiesiog vogdami).
Taigi, kieno tie pinigai? Jokiu budu jie jau ne tavo. Jie - komunistų. Juk tai komunistai skelbė: atims ir išdalins ("savo tarnams").
Visuomet tai atmink!
Europos Sąjungos pinigas irgi nėra niekeno. Tai tavo, ir mano, ir Vokiečio, ir Prancūzo, ir Brito pinigas...
Tai praeities ir ateities kartų gamta, ir pinigas...
Tau bus "truba"... Bus patikėta tau tą "trubą" laikyti...
Pro ją ir pro tave tekės pinigas...
("Truba" - vamzdis Rusiškai, apverktina baigtis - perkeltine prasme. Taipogi turiu omeny kitas apverktinas prasmes.
Daugiau apie žadėtus Vilniui "vamzdžius" ir haliavos žalą skaityk mano pokalbį su korupciniu Vilniaus meru Juozu Imbrasu, dabar jau buvusiu.)
Automobilazmo plėtra irgi yra korupcija. Už tai mano Dviračių Įstatymo straipsnis valdininkui numato atsakomybę:
http://andrius.konferencijos.lt/istatymas#4.3
Aną straipsnį laikome taipogi šio mano Korupcijos Įstatymo dalimi.
Ten pat rašau ir daugiau apie korupcijos apraškas teritorijų planavime.
Bet koks prihvatizavimas yra vagystė.
Bet kokia vagystė irgi yra vagystė.
Prihvatizuotos įmonės gražinamos į aukcioną.
Per jų nusavinimo laiką uždirbtos lėšos grąžinamos į iždą.
Dažnai tariamas "savininkas" atsiemė minėtų uždirbtų lėšų dalį dividendų ar kitokio
virš darbo atlygio pinigų pavidalu. Tad jų nebėra.
Tuos pinigus tariamas "savininkas" privalo grąžinti, bei sumokėti palukanas.
Jei pinigai buvo imami atlyginimo už darbą pavidalu, tariamas "savininkas"
gali prašyti atlyginimo, kuris lygus minimaliam atlyginimui per veiklos laikotarpį.
Teismas gali neskirti minėto minimalaus atlyginimo, priklasomai nuo nusikaltimo sunkumo,
veikos pobudžio, naudos.
Visi viršaus pinigai grąžinami į iždą su palūkanomis, kaip ir dividendai.
Būdamas valdininku, teisėju, policininku, prokuroru tu pridarei žmogui ir supuvusiai valstybei žalos.
Tavo sėbrai teisėjai, prokurorai, policininkai tavo gynybai rašė nesąmones, atsikalbinėjo ir vilkino.
Pagaliau atsakomybės visi išvengėt.
Visą tą laiką jūs ėdėt valdišką duoną. Grąžink ją.
Nesvarbu kiek laiko prabėgo. Senatis netaikoma. Vilkinimu nieko nelaimėsi. Vis tiek teks atiduoti viską.
Pavyzdys: Palangoje statybininkai užgrobė ir užstatė sklypą. Nei pastatas, nei jo dydis neleistini.
Prokurorai atsisakė kelti bylą, nes neva aplinkosaugininkai praleido nustatytą skundui laiką.
Namas neteisėtas. Bet stuksos. Griaunamas nebus. Vien dėl senaties. Įdomu ar jį išvis įteisins, ir kaip.
Nesąmonė. Kas padaryta ne pagal įstatymą yra neteisėta. Tam skundo nereikia. Namas - ne blusa. Ne smulkus nusižengimas.
Nugriauk vieną. Ir daugiau tokių bylų nebūs.
Bet kas griaus, jeigu valstybė nusikalstama?
Tai apgaulė. Senatis nenaikina prievolės pašalinti pažeidimą. Ji taikoma tik baudai.
Paramą gauna ir pranešėjai apie bet kokį kitą piktnaudžiavimą, jei jie dalyvauja tyrime.
Viešai skelbiami visi viešų sprendimų teikėjai, laimintojai, vykdytojai. Viešas sprendimas yra bet kuris, kur yra viešas interesas, ar valdiškas turtas. Pavyzdžiui teritorijų planavimas, privatizavimas, ir kita.
Pagal Andriuko 25 siūlymus Vilniaus Savivaldybei (siūlymas Nr.2):
Abejotinose teritorijose kitų interesus pažeidžiantis žmogus turi nuspėti, kad ateity vistik tiesos bus ieškoma, ir ji gali būti atstatoma.
Pavyzdys: Nerijoje prasikaltėliai stato namą. Namas neteisėtas. Leidimas gautas. Aplinkos Ministerija nesutinka atsisakyti bylos ir įteisinti namą. Retas atvejis, kai nepataikaujama pažeidėjui.
Kodėl Ministerijai valdininkai siūlo atsisakyti bylos? Pasirodo kitaip nama teks griauti, o statybininkams atlyginti nuostolius 700000Lt.
Absurdas! Pats statybininkas puikiai žinojo, kad planas korupcinis, pats korupciją užsakė...
Jis pats tyčia sukėlė tokius padarinius.
Dabar sudaromas toks precendentas: pelnas eina ne iš pačių statybų, bet iš statybų griovimo.
Papirk valdžią pažeidimo darymui, ir ji tau visiškai "teisėtai" dar atseikės "kompensaciją"...
Kaltų nelieka. Žala gamtai "atitaisoma". Žala statybininkui "atitaisoma".
Valdininkas lyg ir kaltas, bet niekaip neatsako. ... Netgi į pensiją gali pabėgti anksčiau negu amžius ateina.
Panašiai kaip Ispanijoje (skaityk šio puslapio pradžią). Skirtumas vistik yra. Lietuvoje statybininkas yra korupcijos užsakovas. Ispanijoje vietos savivalda pati prisikvietė statybininkus, nes nturėjo pinigų. Kaip užmokestį už darbą davė statybininkui gamtos gabalą. Juk susimokėti "niekieno", laisva žeme lengviausia. O paskui viršesni valdininkai išgelbėjo gamtą.
Aplinkos Ministerija laikosi bylos. Ir apgailėstauja, kad pagal įstatymus korupciją pasirašęs
valdininkas neprivalo atitaisyti žalą savo lėšomis.
Pagal šį antikorupcijos straipsnį, atsako, bei nuostolį atlygina ir valdininkas, ir gavėjas.
Atlygina patys sau arba kitiems, priklausomai nuo poreikio.
... Nes jie amoralus. O valdžios tarnyba pagal prigimtį yra pasitikėjimo, moralės, vedlio
veiksmas.
Straipsnis taikomas visoms pražangoms, net nesusijusioms su tarnyba, net kai išvengiama baudžiamos,
ar administracinės atsakomybės.
Prasikaltusiu valdininkas laikomas ir tuomet, kai vykdo svetimą korupcinį įsakymą. Jis privalo pranešti prokuratūrai, ir neegzistuojančiai visuomenei net tuomet, kai korupcija vyksta pagal įstatymą. ... Privalo siūlyti taisyti įstatymus. Privalo nelaukti kol jo supuvęs viršininkas pats save pasiūlys taisyti ar patį valdininką.
Galėtų būti ir bendradarbių teismas, arba darbdavio nuožiūra. Bet Lietuvoje tai vargu ar suveiks, nes valdininkai jau spėjo atrinkti į save panašius. Toks tokio neteis.
Padoriose šalyse jokių teismų nereikia. Pagautas amoralus valdininkas ar politikas pats atsistatydina. Kuo didesnis postas - tuo labiau.
Etatinių teisėjų teismas netinka, nes tokie teisėjai nėra liaudies balsas, jie nėra išrinkti. Jie patys yra nusikaltėliai. Jie ne tik įstatymų nepaiso, bet išranda ir taiko savus. Logika, pilietiškumas, principingumas jiems svetimi. Prisiminkime kad ir atvejį, kai jie patys sau susigražino neva algas, kurias miniu žemiau.
Netinkamais tarnybai pripažįstame ir visas teisėjas bei teisėjus:
Kadangi tai atliko bei neveikė visos teisėjos, išvaryti turime visus.
Didelė alga buvo ne darbo užmokestis,
o nepriklausomumo užtikrinimas. Bet nepriklausomumas yra sažinės reikalas.
Jei jos nėra, jokie pinigai neatlygins. Jei teisėjos to nesupranta, reiškia jos blogos ir žemina teisėjos vardą.
Tai aš ir siūliau politikams 2009 metais, kai jie laimėjo rinkimus. Jie juk žadėjo sutramdyti teisėjus. Bet taip nieko ir nepadarė.
Kaip gi sumažinti teisėjams atlyginimus? Tereikia juos paleisti visus kartu.
Paskui rinkti naujus, jau su mažesniu atlyginimu.
Paleisti visus teisėjus politikams irgi siūliau. Tik ne kaip atlyginimo mažinimo būdą,
o kaip atpildo už niekšybes būdą. Dabar matau, kad ir antra nauda būtų, dviguba nauda:
Truputi daugiau apie šiuos teisėjus, ir apie Konstitucinio teismo teisėjus rašau savo antrame metiniame pranešime čia:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2008q4/001204.html
Atleidžiu iš pareigų visus Konstitucinio teismo teisėjus, kurie uždraudė nepriklausomiems kandidatams dalyvauti rinkimuose
lygiomis teisėmis su partijomis.
Toks koks jis yra šiuo metu Konstitucinis Teismas prieštarauja Konstitucijai
Vėliau paskelbsiu Konstitucijos pataisas, kuriomis jį naikinu. Naujas Konstitucinis teismas bus kitoks.
Pradžiai, įvertinkite ir pasibaisėkite jo sudėtimi čia:
http://www.lrkt.lt/ApieTeisma2.html
Ar matote ką nors įtartino?.. Tai valdiškos "šeimos" sąrašas. Visi graužia vien valdišką duoną...
visą gyvenimą. Daug buvę paprastų teismų teisėjai (net 4 vienetai iš 9),
baudžiamos valdžios atstovai, advokatai. - Visa tai nusikalstami amatai, kaip miniu 4 pastraipom aukščiau.
Vos vienas kitas šio teismo teisėjas seniau dirbo mažiau kenkėjišką darbelį - grynai mokslinį, universitete.
Nėra nei vieno tautos atstovo, murzino žmogaus iš gatvės, valkatų, girtuoklių, plėšikų...
Maža to, juos atrenka į šį darbą būtent teisėjai (aukščiausiojo teismo pirmininkas, teisėjų taryba). - Tai yra tie, kieno darbą jie vertina.
Konstitucinio teismo teisėjais leista būti tiktai teisininkams. Toks tokį pažino...
- Tik saviems, nomenklatūrai... Be to, teisininkus rengia kas? - Tie patys, kurie rengia supuvusius teisėjus.
"Prasimuša" tik tas, kuris neprieštarauja ir priima sustabarėjusius "teisinės" minties pietarus.
Tai nepaisant, kad valdžia yra sukūrta būtent tautos savarankiškumui vykdyti. Bet vykdo ji valdžios savarankiškumą ("suverenumą").
Konstitucija yra kas? - Tautos susitarimas.
Kam parašyta? - Tautai.
Kas ją vertina? - Tauta.
Kokia kalba ji parašyta? - Žmoniška, paprasta - tautai suprantama.
Tad kodėl ją taikyti leista vien teisininkams?..
Savarankišką galią tauta vykdo tiesiogiai (arba per išrinktus atstovus; straipsniai 2, 3 ir 4).
Konstitucija taikoma tiesiogai (straipsnis 6).
Štai koks turi būti Konstitucinis teismas, jei jam išvis lemta išlikti. Jis toks nėra. Todėl jis Konstitucijai prieštarauja.
Vilkinimas negalioja.
O ką manėi?.. Eisi valdininku dirbti ir gėda visiems darysi?.. Gyvenk apdairiai, sąžiningai. Tuomet neturėsi ko bijoti. Važinėk dviračiu. Neturėk automobilio. Tada nebus "pagundos" nužudyti su juo nieko. Ir nebus tau taikomas žiaurusis straipsnis 2.2 bei šis straipsnis jo pasekoje.
Dabar apkaltinti pareigūnai (tame tarpe ir teisėjai), valdininkai, ir politikai vilkina su tikslu
prisrėbti kuo daugiau tariamo atlyginimo. Teisėjas gina teisėją. Valdininkas - valdininką.
Būdamas valdininku, teisėju, policininku, prokuroru tu pridarei žmogui ir supuvusiai valstybei žalos.
Tavo sėbrai teisėjai, prokurorai, policininkai tavo gynybai rašė nesąmones, atsikalbinėjo ir vilkino.
Pagaliau atsakomybės visi išvengėt.
Visą tą laiką jūs ėdėt valdišką duoną. Grąžink ją.
Nesvarbu kiek laiko prabėgo. Senatis netaikoma. Vilkinimu nieko nelaimėsi. Vis tiek teks atiduoti viską.
Dangstymas iš esmės yra trukdymas teisingumui. Už jį jau yra ir baudžiamoji ir taip vadinama "administracinė" atsakomybė. Bet atsakomybė numatyta tiktai, kai trūkdai pareigūnui. Jei pats pareigūnas trūkdo sau, vengia perigų... Arba trūkdo tau išreikalauti bylą pradėti, atsakomybės nėra... Ji neaiški.
Be abejo trūkdymas sau yra tas pats trukdymas pareigūnui. Bet šitaip niekas nemasto. Už pareigų vengimą, ar trukdymą ne pareigunui prašyti iškelti bylą irgi niekas nemasto apie bausmę.
Nutylėjimas, nepranešimas, neišsamus pranešimas irgi yra pažeidimas. - Pagrindas išvaryti iš darbo tiesiogiai, be sąlygų ir tik priklausomai nuo pažeidimo svarbos.
Įstaiga, kuri turi teisę tvirtinti planavimą (Vyriausybė, Savivaldybė, ir kiti) gali
nuspręsti panaikinti jau patvirtintą ar įsigaliojusį planą, kaip neteisingą ar žalingą.
Tokiu atveju visi asmenys, kurie nebalsavo prieš tą planavimą, eina griauti anas
statybas rankomis.
Prie tų asmenų priskiriame ir valdininkus, kurie neprieštaravo tam planui pagal
pareigas, jas skatino, arba dėjo pritarimo parašus.
Degalus (traktorius) griovimui naudoti draudžiama. Galima naudoti tik žmonių jėgą.
Todėl kuo daugiau žmonių griaus, tuo jiems patiems lengviau.
Todėl raginami įskųsti visus savo suokalbininkus - Vyriausybės, Savivaldybės Tarybos
narius, tikruosius užsakovus (tariamus verslininkus). Visi jie irgi kals akmenį rankomis, kol pašalins
viską, ką pridarė.
Šis darbas neatlyginamas. Jis - bausmė.
Kaltininkai kartu atlyginą visą žalą, kurią sukėlė planas ir jo vykdymas.
Šio straipsnio nuostatas įrašome ir į kitus įstatymus, bei taisykles: viešūjų pirkimų, ir panašias.
Panašus straipsnis yra Andriuko dviratazmo įstatyme:
4.3 Valdininkas ar politikas už automobilizmo ar statybų skatinimą
atsako savo galva.
Skirtumas:
ten bausmė - privaloma ir neaiški;
Čia - tik sąlyginė ir aiški (kažkas nusprendžia, kad planas blogas).
Kiekvieną sąnauda mokesčių sąraše turi būti parodyta atskirai.
Pavyzdžiui:
Kalvarijų gatvės perklojimas, gero seno asfalto keitimas nauju blogu: 100 Lt kiekvienam Vilniaus gyventojui; viso 55 mln. Lt.
Savaržėlės Aplinkos Ministerijai: 200 Lt kiekvienam Lietuvos gyventojui; viso 620 mln. Lt.
Būtinai išaiškinama kur dingo ankstesnės savaržėlės: pardavė į metalo laužą ir pelną pasidalino, pavogė.
Ankstesnį Kalvarijų gatvės gerą asfaltą tariamai išmetė. Bet tikrovėje pavogė,
perdirbo į naują, blogą asfaltą, ir pardavė tai pačiai Savivaldybei kaip naują.
2 kartus užsidirbo iš to paties. Žolę ir medžius paslapčia iškirto. Tada užsakė naujus. O
senus irgi tariamai išmetė - pavogė ir pardavė, tai pačiai ar kitai Savivaldybei
kaip naujus. Žolę paklojo kur nors Kaune. O Kauno žolę paklojo Vilniuje.
Iš abiejų paėmė pinigus.
Sumokėjo ir 3 kartą - už išimtos žolės vietoje naujos žolės sėją
Sumokėjo ir 4 kartą - už žemių atliekų išsklaidymą ant senos gyvos žolės. Ją uždusino.
5 kartą - už naujos žolės sėją ir ant tos atliekamos žemės. Virš gyvai palaidotos žolės.
Dabar taip ir yra: Savivaldybėms duoda tik iš tų pajamų mokesčių, kuriuos
sumoka jų žemėje (teritorijoje) gyvenantys žmonės bei įmonės. Bet mokestis nekinta. Todėl gyventojams
nusispjauti į gamtą, statybas, medžių kirtimus, griovimus.
Kai mokesčiai priklausys nuo išlaidų, tada kiekvienas reikalaus mažinti išlaidas.
Politika susidomės net labiausiai abejingi ir asocialūs.
Man neaišku ar Savivaldybėms duoda tik iš pajamų mokesčio, ar dar ir dalį iš PVM. Jei PVM duoda, tada moka visi gyventojai. Kitaip - tik dirbantys. Taip ir parašytume aukščiau minėtame pavyzdyje.
Panašiai gyventojai domisi apie sąnaudas daugiabučio namo išlaikymui.
Nuo jų priklauso mokestis už butą.
Pabandyk tiktai ką nereikalingą atlikti... Tuoj užpuls.
Gyventojai ir verslas kelsis ne į ten, kur statybininkai pridėlioja naujų dėžučių (namų), bet ten kur išlaidos mažiausios. Todėl atkus tos vietovės, kurios gyvena dorai ir tausoja.
2011 lapkričio pabaigoje Vilniaus korupcinis meras Artūras Zuokas paskyrė 1 būtą
neteisėtai - Gedimino 24 - visiems atvykėliams į Vilnių.
Jis nori, kad jie visi melagingai pažymėtų tą 1 būtą, kaip gyvenamą vietą (registruotų, praneštų valdžiai).
Tada Vilniaus Savivaldybė gautų dalį jų pinigų iš pajamų mokesčio.
Zuokas galėtų daugiau pinigų švaistyti. O kitos, galbūt doresnės Savivaldybės
pinigų netektų.
Tokie dalykai taptų neįmanomi. Nes apgavikas vengs registruotis tame bute.
Juk Zuoko mokesčiai - didžiausi.
Paskaityk geldazmo ir statybininko skaičiuoklę:
http://andrius.konferencijos.lt/oficioz#savivaliauto.
Šiuo metu kiekvienas Vilnietis - nuo kūdikio iki lavono skolingas po 2000 Lt.
Tai vien skola, kurios dar nesumokėjo godiems bankams.
O jau sumokėtų be reikalo mokesčių yra papildoma begalė.
Didelė nuolatinė skola reikalinga bankams, kad pelnytų palūkanas.
Už krizę ir švaistymą sumokėjo ne kaltininkai, bet tu. Tuo esi iš dalies kaltas.
Planas skelbiamas prieš 2 metus. Per tą laiką ieškomi, telkiami, bei remiami busimo nusikaltimo liūdininkai, kaimynai, bei kitokie kaltintojai.
Štai kaip. Tu renki valdžią, savivaldą tam, kad ji tau atstovautų, veiktų ne vien pagal įstatymo popierių... Kad nereiktų jos nolat vaikyti, ar vedžioti už rankytės it vaiką... Bet ji tave vedžioja už "popierinės" nosies...
Pasekoje išdygsta vaikų aikštelėje, ar pasivaikščiojimo laukuose, ar miško vietoje namas, greitkelis.
Jiems pelnas. Tau - vargas. Gyventojai griebiasi už galvų: Oi, mes nieko nežinojome!
Kaip čia nepasitarus su mumis tokią didelę dėžę stato?
Statybininkas su valdininku krizena, rodo į mažytes raides laikraštuke, ir sako: tarėmes,
bet jūs neatvykote mums patogiu laiku, į mūms patogią vietą.
Papildomas duomenų nuslėpimo būdas: kabinamas popierius valdžios koridoriuose.
Privalai stovėti prie skydo ant sienos ir laukti kol kas nors ten ką paskelbs...
O kai paskelbs, ateiti valdžiai palankiu metu, stovėti ir mastyti kas gi tenai nupiešta.
Aš šitaip tikrai sugebėjau pagrįstai atšaukti vieno Vilniaus kvartalo besaikį perurbanizavimą...
Galbūt buvau vos vienas prieštarautojas... Bet ir manes vieno pakako... Nes buvau atkaklus.
O statybininkai dar nebuvo išvaryti iš Rusijos, bei nupirkę galios Lietuvoje.
Deja, nuolat dežuruoti savivaldybių ir seniunijų koridoriuose negaliu. Ypač kad nuo tol, skelbimai po aplinkinių
namų laiptines nebekabinami. Gyventojas turi pats stebuklingu būdų nuspėti kada ir kur vyksta slaptas svarstymas.
Štai pavyzdys, kaip nuginčyjau korupcinį Frank Würft - dviratininkų apsišaukusį atstovą Vilniaus Savivaldybėje:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2006-March/date.html
Lauke yra 21 amžius.
Nereikia kabinti skelbimų koridoriuje, ir varginti žmogų ilgais skaitiniais ant kojų.
Padėk medžiagą į internetą. Sutaupysi popieriaus bei kitų išlaidų. [...]
Diskusija be nuomonės yra tai, ką tu dabar ir ketini pasiekti.
Šitaip atsakiau Frankui, kai jis įžuliai pareiškė, kad nežino kas yra viešumas, nežino kokiu
būdų galėtų skelbti dviračių takų planus viešai ir išanksto.
Pagal šį straipsnį skelbimas turi nurodyti vietą ne vien adresu, bet ir paaiškinimu su schema kur ji maždaug yra. Kad žinotų ne vien kaimynai... O kartais kaimynų nėra išvis. Bet suinteresuotų žmonių yra net ir už kelių kilometrų, ar netgi šalies mastu.
Skelbimo vien komunistų laikraštėlyje nepakanka. Valdininkas privalo aktyviai ieškoti galimai suinteresuotų asmenų, kaimynų, visuomeninių organizacijų, įmonių... plačiai reikalą skelbti namuose aplinkui, interneto susirašinėjimo susiburimuose.
Skelbimas privalo būti ir pačios savivaldybės ar kitos įstaigos internete. - Ne bukas "burtažodžių" ir "žargono" kratinys, bet išsamus aiškinimas, su schemom, ir eskizais. Ten pat turi kaboti ir visi pateikti ginčiai "už" bei "prieš".
Jei žadamas gyvenamas namas, turi būti pagrindimas, kodėl jis reikalingas.
Pavyzdžiui Vilniaus plėtra yra draudžiama pagal Andriuko siūlymus Vilniaus bendram planui.
Be reikalo kviesti gyventojus iš kitų Lietuvos sričių negalima. Negalima spekuliuoti būtais - kai išanksto
gyventojai nežinomi, o namas statomas pardavimui, o ne pagal konkretų miesto poreikį.
Vien žmogaus laisvės gyventi tavo "balkone" nepakanka.
Vystymasį bei plėtrą turi perimti kitos Lietuvos sritys, ypač kad jos jaučia nepriteklių.
Viešą ginčią galima daryti anonimiškai, pavyzdžiui po slapyvardžiu.
Svarbu ne asmuo, o esmė.
Apie tai, kaip valdininkai laimingai paslėpė Andriuko ginčią, nes jis yra slapyvardis, skaitome čia.
Vieši asmenys, valdininkai, statybininkai, ir panašus veikėjai, kurie jau atskleidė savo tapatybę ginčyjamame plane,
slapstytis po slapyvardžiu negali, kitaip jiems yra pagunda daryti provokacijas, bei gaišinimą.
Slaptų dalyvių tapatybės tikrinti tyčia negalima. Bet jei netyčia paaiškės, kad po slapyvardžiu slapstėsi
netinkamas pagal šį straipsnį asmuo, jis laikomas korupciniu, su atitinkamom pasekmėm.
Jei išankstinis ginčias užgniaužtas, arba nuslėptas bent vienas siūlymas, ar argumentas, tuomet viešas aptarimas negalioja, o planas atšaukiamas.
Nenuginčijus bent vieno prieštaravimo, ir nepagrindžius bent vieno užtarimo,
statybos (ar kitoks plano veiksmas) nedaromos, o planas atšaukiamas.
Svarbu yra ne vien paneigti planą. Bet ir jį pagrįsti. Statybos viešoje ir netgi privačioje erdvėje
vien dėl to, kad "galime" nėra pagrįstos. Žemę užkloti asfaltu tikrai galime. Bet negalima.
Viešai skelbiamas ne tik pats planas, bet ir visi jam gauti pasiūlymai, skundai, ir kiti raštai.
Iš plano daroma nuoroda į centralizuotą interneto puslapį kur protingas žmogus surušiuoja
siūlymus iš įvairių planų, ir paruošia metodinę medžiagą bei pavyzdžius, kokius argumentus teikti ateityje.
2010 metais Lietuvos valdžia pagaliau perskaitė šį straipsnį, įsikvėpė... ir nusprendė, kad seks valdininkų nuobaudas. Kitų šio straipsnio dalių - nevkdys.
Padėtis tokia pat bloga kaip teritorijų planavimo (straipsnis Nr. 3.1). Šiuo metų pinigų skirimo, ir panaudojimo planai nėra vieši. Nėra skelbiami nei išanskto, nei po veiksmo. Todėl nėra viešai planuojami. Kaip valdininkui ar jo tarnui patinka, taip ir daro. Tie planai, kurie yra skelbiami, yra pabiri. Lengvai ir laimingai pamirštami, ir pasimeta - nes slaptumui jie ir yra skirti.
Didelis verslas turi pakankamai pinigų. Bet jam reikia dar daugiau. Kadangi resursai leidžia samdyti buhalterius,
valdininkus, bei politikus, tuomet jie ir išsirūpina sau pinigų iš ESSSR ar Lietuvos valdžios.
Bet kodėl vienas verslas yra subsidijuojamas, o kitas priverstas verstis savo lėšomis?
Priešprieša vyksta ne vien tarp skirtingų verslo sričių,
ji vyksta net ir vienoje verslo srityje. Vieni gauna chaliavos, kiti - patys verčiasi.
Kenčia ne vien žemės ūkis. Nuo svetimų pinigų kenčia net ir aukštos technologijos.
2008 metais valdžia skyrė Lietuvos lazerių nykštukinei pramonei rekordinę sumą: 2 milijardus litų.
Taip žlugdoma konkurencija, skatinamas sambruzdis apie valdišką lovį.
Kai kurie lazerių įrangos gamintojai Lietuvoje išvis yra korumpuoti iki pamatų, verčiasi kontrabanda,
nelegaliais atlyginimais, gamina nekokybiškai, slepia defektus. Tokiu budu jie griauna ne tik valsybę
bet ir mokslą. Valstybė šitaip skatina mokslą vis labiau pirkti įrangą iš tokių griovėjų.
Tuo metu smulkios įmonės yra išstumtos iš savų rato, ir braunasi nuosavais keliais.
Netgi iš jų stambiosios dar plagijuoja naujoves.
Lietuvoje yra ne vien lazeriai. Yra ir biologijos verslas. Bet jie chaliavos negavo.
Žemės ūkis panašus. Užuot skatinusi įvairovę, ūkininko stiprumą, savarnkiškumą...
Valdžia skatina išnykimą.
Smulkiam ūkininkui trūksta laiko popieriams tvarkyti.
Valdininkai galėtų paruošti jiems vadybininkų, kad anie vartytų popierių, kurį patys ir sukūrė.
Smulkiam ūkininkui trūksta išsilavinimo - ir žemdirbystės, ir biologijos, ir ekologijos, ir higienos,
ir netgi raštingumo.
Valdininkai galėtų paruošti jiems mokytojų.
Deja jie paruošia tiktai spastus.
Būtent tautos įvairovė užtikrina asmens ir tautos stiprybę. Jei dauguma tarnaus valdininkams, arba stambioms įmonėms, kas gelbės šią liurbių šalį? Kas bus savarankiškas?
Nuo ESSSR pinigų kenčia ne vien verslas. Kenčia ir vieši darbai:
Pseudo dviračių trasos.
Vilniaus pseudo dviračių takų komisija.
Vilniaus bendrasis planas, ir pseudo dviračių takai.
Nuvažiuok į Lentvarį (prie Vilniaus). Ten prie įvažiavimo į parką prie pilies stukso didelis skydas. Tokie skydai yra bene vienintelis būdas bent kažką sužinoti apie dingusius pinigus. Bet eik pirmiau surask tą skydą Lietuvos dausuose!
Taigi Lentvario skydas skelbia neva daromas darbas už milijoną litų ESSSR pinigų.
Neva "praeities taršos pašalinimas". Kokios taršos?.. Ežero?.. Krumų?.. Pilies rūsio?..
Vykstame giliau į parką, po dešine ranką, pro vienišą daugiakampį bokštą... pro dekoratyvinį senovinį
tiltelį. Prieiname vamzdį. Iš jo sruva to ežero vanduo. Vamdis nutiestas po įmonės teritorija.
Toliau upelis sau ramiai teka, daro sau užtvankas iš šiukšlių, pelkėja, ir žydi.
Įbrendu į upelį, ištraukiu didžiulį skardos gabalą. Kitoje pusėje raitosi liesos siurbelės.
Vargšos negali prisėlinti prie paukščių, kuriuos paliko ežere.
Statau šitą praeities taršą ant kranto. Bet milijono litų už tai negavau. Gal pavėlavau?
Bet juk nepavelavau - planas vykdomas nuo 2006 metų, iki 2008 pavasario. Atvykau 2007 vasaros pabaigoje.
Klausiau aborigenų. Niekas nežino ir nieko nematė, kad kas nors būtų daroma.
Patys norėtume žinoti, bet nežinome
, - sako.
Pinigų aišku irgi niekas neprisipažįsta gavęs už butelių į upelį ar ežerą mėtymą.
Matyt nenori dalintis pelnu.
Aš aborigenų nesmerkiu. Pats irgi kiek kartų pro ten važiavau (su dviračiu), tiek jokio darbo ir neįžiūrėjau.
Aną kartą pro ten važiavome su Vokiečių turistais, kuriuos sutikome pakeliui.
Jie ketino "rauti" tiesia linija be jokio krašto pažinimo. Štai kokia ta turizmo agentūra.
Davė jiems dviračius, žemėlapuką, ir tiesią liniuotę.
Aš jiems aprodžiau apylinkes. Papasakojau jiems kas tai per skydas...
Kad jų pinigus siurbia storos siurbelės, daro turizmo trasas (paminėjau aukščiau).
Papasakojau ir apie jų gentainio korupcinio Frank Würft pseudo veiklą: minėta dviračių
komisija, bukletėlių verslas po LDB priedanga, ir panašiai.
Būtent tie Vokiečiai man ir papasakojo kaip sutiko Frank Würft turizmo agentūroje, kurioje dirba
ir buvęs LDB pirmininkas, ir niekaip negalėjo iškvosti ką Frankas Vurftas ten veikia.
Paprašiau Vokiečių sustabdyti "pinigų lietų" iš Briuselio. Vokiečiai pasiguodė, kad valdžia ir nuo jų yra toli. Didelis, ugalotas, gerokai suaugęs Vokietys lemeno kaip vaikas...
Štai čia rašau, kaip į Europos pinigus taikosi visi prašalaičiai, kas tik gali ar turi
laiko popieriaus pildymui:
http://www.konf.lt/article.php?group=lt.konferencijos.ngo&sname=ngo&id=5648
Tie kas dirba, popieriui laiko neturi... Ir jo negauna.
LiKomjanimo Organizacijų Taryba taikosi į Europos pinigus po jaunimo priedanga.
Lietuvos mokinys ar studentas lieka apleistas ir išduotas... Savimi pasirupinti nesugeba... Tevai, parsiduoda už grašius...
Lietuvos verslas srėbia valdišką pinigą, net jei jam jo netrūksta. O kol popierius pildė, "ekonomika smuko".
... Užtai negauna pinigų ir naudingos visuomeninės organizacijos:
http://www.konf.lt/article.php?group=lt.konferencijos.ngo&sname=ngo&id=5655
Ten rašau, kaip vienkartinės pašalpos trukdo, žlugdo veiklą, arba visiškai nėra skirtos tam kam skelbiama
- veiksmo skatinimui. Amerikonas dėstytojas pabėgo dėl korupcijos Lietuvos švietimo valdininkų tarpe.
O jaunimas pats laisvalaikio pasidaro. Tam pinigų nebūtinai reikia.
Bet štai valdininkai skubaus ultimatumo tvarka dalina pinigus jaunimo laisvalaikiui:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2006-March/000502.html
Sedėk ir kraipyk galvą, kur čia aikštelę įterpus. Or ir tų aikštelių - vos 2...
Nesveikame mieste tarp be galo naujai statomų betono namų ten, kur buvo aikštelės, laukai ir miškai dykai.
Užtai rekordinis Vilniaus biudžetas 2006-2013 metais yra mestas automobiliams ir jų "sportinio" parkavimo aikštelėms.
Ten maniakai automobilastai ir "sportuoja"... svilina padangas dabar tose aikštelėse, rengia pseudo lenktynes
kiekvieną dieną, ir netgi naktį... O taipogi jie painioja šaligatvius bei praeivius su lenktynių įranga.
Lenta daroma kryžiaus pavidalo. Ją stato ir prižiūri pats korumpuotas statybininkas bei jam padėjęs valdininkas. Jie kalami prie kryžiaus pakaitom. Praeiviai juos apmėto supuvusiais kiaušiniais ir peikia už tai, kad buvo pagauti arba nepagauti.
Dar du knygų ir teatrų kirminų pavyzdžiai yra čia:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2008q2/001174.html
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2008q2/001178.html
Jie neva lavina save, savo sielą. O aplinką kas lavins?
Kai kurios korupcijos atmainos yra leistos įstatymų. Teisininkai privalo atpažinti ir juos, viešai skelbti tokius atvejus. Taip jie mokinami, kad net jei įstatymai nereikalauja veiksmo, jo reikia imtis.
Tokių valdininkų, kurie tik mato, ar netgi sergsti blogį mums nereikia. Jie šalinami iš pareigų.
Pranešimo nebuvimas neatleidžia nuo atsakomybės. Valdininkas pats privalo dėti pastangas, mastyti, matyti, pastebėti. Nepastabus netenka darbo.
Statybas jau nagrinėjome. Panagrinėkime dviračius:
Tariama dviračių komisija Vilniaus Savivaldybėje.
Tariamos dviračių turizmo trasos.
Bukeltėliai apie valdininkų takus Vilniuje.
Paaiškėja, kad tai bet kas - leidyba, ar vėlgi statybos - tik ne dviračiai.
Taip nutinka nuolat: valdininkė, kuri nevažiuoja dviračiu, sprendžia už mus
pagal kokį popierių reikėtų mums (ne jai pačiai) važiuoti ir skleidžia svajones.
Šiuo metu, nepaisant nieko, valdininko balsas yra svaresnis. Jis sprendžia kokį jam verslą daryti tavo pinigais. Jis uzurpuoja iniciatyvos teisę. Vienok, kai ta iniciatyvą tikrai reikalinga, jis tyli it pelytė po šluota. Ar buvo valdininkų, bandžiusių atšaukti neteisėtas statybas? Ne. Nes jie patys laimina žemės ir gamtos grobstymą mieste ir kaime. O kai paklausi kodėl jie nesiėmė planų atšaukimo, jie atsikalbinėja, neva jie nevaldo, neva jiems reikšti iniciatyvą nepriklauso, jie tik vykdo (savo pačių sumanymus).