Manę dažnai klausia: kokį dviratį pirkti. Bet Lietuvoje parduodami dviračiai manes niekada netenkino daugeliu dalyku. Juos siūliau tiktai kaip geriausią iš blogiausių išėičių. Kaip pranešiau viršesniame puslapyje "dviratis", aš parsivežiau dų rėmus ir 2003 metų rugpjūčio mėnėsį susirinkau vieną dviratį. Pavažinėjau juom pakankamai. Įsitikinau, kad jis yra tvirčiausias ir standžiausias kokį kada turėjau, ar maigiau. Taigi į patarimų ginčius daugiau nesiveliu. Žemiau jums paliekų savo senus patarimus. Čia paminėti modeliai buvo 2004 metais. Dabar daugelio modelių nebėra. Nepirkite aklai pagal pavadinimą. Skaitykite tiktai apmastymui kokios dalys buna.
Nuo to laiko turėjome daug aptarimų. Skaitykite dviračio konferencijoje santrauką apie tai kaip rinktis dviratį čia:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2006-December/001019.html
Dar vienas aptarimas:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2008q2/date.html
Jo išvada: jei reikia greičio ir nuotolio, rinkis kraštutinumą - lenktyninį dviratį.
Jis labiausiai lengvas ir riedantis.
Kiti dviračio pavidalai nesudarys didelio skirtumo nuo kelioninio.
Lenktyninio dviračio trukumas - jis liauniausias.
Pasikartosiu: tai tiktai pažintis su dviračiu - ne instrukcija.
Į klausimą kokį dviratį pirktis mano atsakymas yra toks: Tokį kaip mano. Puslapyje http://andrius.konferencijos.lt/dviratis skelbiu, kad tiekiu jums ir dalis bei priedus (aksesuarus), ir pilnai sukomplektuotus dviračius.
Dabartinio mano dviračio komplektaciją pažymėjau žemiau santraukoje žalia raide (A). Rėmas: Aliuminis 7020 storintas, tyčia man pastiprintas.
Dviračio rodymą ir paaiškinimus galiu suveikti jums pageidaujant.
Nuotrakoje dviračiui trūksta sparnų (purvasargių). Šiuo metu uždėjes esu vieną galinį. Kai uždėsiu priekinį, įkelsiu čia naują nuotrauką.
Dviračio nuotraukoje kaina: apie 2800Lt.
Apie rėmo išvaizdą ir dydį skaityk ten pat skyrelyje "Remai". Tie rėmai būtų geri,
jei ne vienas rimtas trukumas. Gamintojas atsisako taisyti klaidas.
Šiuo metu rėmų pagal užsakymą negaunu. Gaunu tik gamyklinius. Tad ir išvaizda - tik gamyklinė. Užtai dviratis truputi pigesnis: apie 2700Lt
Sutriko mano dalių gavyba.
Jei esi pasirengusi laukti neribotą laiką, rašyk man - užrašysiu, ir pranešiu,
kai pagaliau sukaupsiu dalių jusų naujam dviračiui.
Taigi nebežinau kur ir kaip tu gali gauti gerą dviratį dabar, net jeigu suprasi visus patarimus.
Aukščiau minėtame puslapyje duodu nuorodą į rekomenduojamą Egidijaus parduotuvę.
Ten bent patars, parinks geresnį. Nepamiršk rinktis dviratį iš katalogų.
Kai kurios parduotuvės jų turi.
Nėra tikėtina, kad naujokė supras visus patarimus, ar sugebės atskirti tinkamą dviratį kai pamatys gyvai.
Dėl to visuomet patariu: pirmiau rinkis prekeivį, tik po to dviratį.
Arba negalvok, nesigilink... Rinkis dviratį pagal spalvą. Bent busi pamaloninta, bent kurį laiką.
Labai jau daug kriterijų.
Taigi paminėsiu vos kelis, nebūtinai pačius svarbiausius keliamus kelioniniams dviračiams.
Dabartinio mano dviračio komplektaciją pažymėjau žalia raide "(A)".
Ką reiškia geras tavo supratimu ir konkrečiai kokio gerumo trūksta dviračiuose už 250 -300 Lt ?
"Geras", mano supratimu, telpa į 5 puslapius smulkaus teksto. Juos jau sudariau 1999 metais. O paaiškinimai kodėl tai yra gerai, dar užimtu tiek pat.
Logiškas klausimas, kodėl viso šito nepatalpinus į internetą. To daryti nėra tikslo.
Smulkių duomenų perkrova naujokui yra beprasmė. Ypač, kad Lietuvis ką skaito nesupranta.
O tai, ką suvokia, jis bandys taikyti tiesmukai, be mastymo.
Tą sąrašą ir tvarkyti labiau reikia. Laiko tam neturiu.
Daugelis žmogelių šitoje diskusijoje gerai sakė: visos detales pigiame dviratyje bus blogos. Net skambaliukas subyrės po metų kitų, ypač jei turi kolegų, kurie be tavo žinios jį kirkins.
Nori konkretumo?
Dviratyje už 300Lt grandinė nudils po 1000-1500km. 3000km atlaikys, jei važinėsi kaip pelų maišas. Padangos ilgiau laikys, bet jei tik smarkiau apkrausi, telaikys 3000km, arba visai staigiai pradės plyšti. Daugiau konkretumo nerašysiu, nes dar manysi, kad apgavau, jei stipinai trūkinės ne kartą per savaitę, o kartą per mėnesį.
Adas:
Jei nori pigaus pakenciamo varianto - imk ka nors su vidinemis pavaromis,
nes joms prieziuros visai nereikia pora metu, ypac mazai vazinejant.
Bus sunkus dviratis, bet pasivazinejimams siaip tiks.
Kaip uz tokia kaina, tai priverzk viska, kas prisiverzia, ir dar stipinus
normaliai itempk, nes uz kaina iki 1000 Lt dviracius surenka ne
vaziavimui, o stovejimui.
Siaip dar rekomenduociau sutepti visus guolius,
nes labai daznai jie buna palikti su konservavimo tepalu.
Galines stebules ardyti ir tepti nereikia, gal tik jos guoliu itempima
patikrinti reiketu.
Nemanau, kad pigiame ar brangiame dviratyje guolius vertėtų tepti. Konservavimo tepalas neegzistuoja. Būna tik, kad tepalo per mažai įdeda... Arba išterlioja vien išorinį paviršių. Jei visgi nuspręsi pertepti guolius, turėk omeny, kad ratų stebulių (įvorių) guoliams reikia naudoti tirštą tepalą. Apyskystis, ar apikietis netinka. Jei lašinsi skystą ar apyskystį, išplausi senus tepalus, o taviškis išvarvės.
Tol kol nesi įgudęs pats, geriau jei guolius teps meistras. Gerai sutepus, vėliau tepti neprireiks dar ilgai. O geri guoliai net ir be tepalo rieda ilgai.
Dar dažnai matau, kaip ivairiose pardoškėse tie [pigus, skirti stovėjimui] dviračiai arba visai neturi inkaro skobų,
arba jos uždėtos taip, kad kablys žiūri lauk.
Sabotažas!
"Inkaro skoba" vadinu tokią nesamonę - štampuotas žiedukas (poveržlė) su kabliu atlenktu į šoną.
Kai inkarą mauni ant priekinio rato ašies, kablys turi žiūrėti vidun.
Veržiant ratą, inkaras kabina skylutę šakės karunėlėje čia pat virš rato ašies.
Inkaras saugo ratą: jei veržlė biški atsipalaiduoja - ratas nešoka lauk, ir tu neužsimuši.
Užtat gali laiku pastebėti netvarką, ir užveržti ratą.
Inkaras yra nesamonė, nes tai yra papildoma nereikalinga detalė (po vieną iš abiejų pusių), ir skylutės karunėlėse, kurios iš esmės silpnina šakę.
Beje inkaras gali trukdyti uždėti priekinę bagažinę.
O kai pastaroji uždėta, ji prilaiko tą nelemtą inkarą.
Ir tasai daro rato nuėmimo pojučius panašius į bandyma atidaryti užvirintus vartus.
Tiesa tai priklauso nuo bagažinės.
Tinkamas budas saugoti ratą nuo iššokimo yra šakė su karunėlėm kurių galiukai yra pastorinti - ratas nusimauna tik smarkiai atsukus veržles.
Jei tiksliai nežinai kas yra dviračio savininkas, netūri pirkimo dokumentų, laikyk dviratį vogtu ir jo nepirk. Panaudotas labiau tikėtina, kad bus vogtas, negu naujas. Bet tikrink abu.
Pirkdami vogtą dviratį jūs tampate vagystės bendrininku. Ką jau bekalbėti apie nepatogumus sukeltus savininkui praradusiam transporto, pramogų, sporto, nuotaikos priemonę... į kurią jisai/jinai įdėjo kruvą laiko ir savadarbių detalių. Tie nepatogumai gali buti ir dar labiau prarandami pinigai (priedo prie nuostolio dėl dviračio), laikas, sveikata.
Vogti daiktai yra nekompensuojamai konfiskuojami iš karto ir be teismo. Taip man sakė policmenai. Netikrinau, ar teisingai įsidemėjau posakį, ir ar tai tiesa. O jeigu jūs kada aptiks pats savininkas, jo reakcija neprognozuojama.
Važiuoja kartą senis. Žiūriu neblogas užsieninis dviratis. Tokius dar iki šiol gamina. Bet atrodo senoviškai. Kaip kokių 1960-1970-jų metų modelis. Vamzdžiai su skobomis. Beveik pilnas geležinis dangtis ant pavarų.
Kai rašau "užsieninis" tokiais atvejais turiu omeny, kad dviratis parvežtas iš užsienio, o ne pirktas Lietuvoje. Tokie daiktai iš tolo matomi... aišku tiems, kas galvoje košės turi ir dviračiu yra matę ne vieną.
Privažiuoju ir sakau:
- Nusipirkote vogtą dviratį.
- Tu pažysti šitą dviratį?
- Ne. Bet matau juk vogtas.
- O kas man? Iš manes irgi du pavogė. O čia Vokiečio dviratis.
- Kokio Vokiečio?!
- Na, Vokiškas... iš Vokietijos
- Kur pirkote?
- Gariūnuose, už 170Lt. O kam man parduotuvėje pirkti? Kam mokėti 5000 už trantą?
- Tai gaunasi, kad perkate savo paties dviratį, ir dar ačiu vagims pasakote:
"prašome ateikite ir vokite dar".
- O kam man parduotuvėje pirkti? Kam mokėti 5000 už trantą?
- pertraukia mane senis, ir rodo į mano naujoviškai atrodantį dviratį.
- Taip, parduotuvės dažnai pardavinėja brangų šlamštą.
Tai dėl to, kad pardavėjai nenusimano dviračiuose.
Bet už gerus pinigus imanoma ir gerą dviratį rasti. Tam turite išmanyti dviračius. O vogto nepirkit.
- Kodėl vogtas?
- Jusų dviratis veikia? Pavaros nenudylusios. Padangas keitėt?
- Keičiau - įskilusios buvo palei bortą.
- Taip buna. Kai kurios plyšta net nebuvus smarkesniam kruviui.
Bet likusios dalys visos sveikut sveikutėlės.
Aiškiai dviratis stovėjo kur nors garaže ar kieme daug nenaudojamas.
Jo kaina apie 1000 Vokietijos markių buvo, ir ne ka per tą laiką sumažėjo.
- O kaip būna su automobiliais? Padevėtas jau pigus.
- Jus nelyginkit nepalyginamus dalykus. Automobiliui ir kruvis kitoks tenka,
ir nuotoliai kitokie, ir amžius kitoks.
Jūsų dviratis padevėtas, bet nenudevėtas.
Pats žiūriu jo balnas toks, kad pirmas savininkas ir norėdamas daug nenuvažiuotų. O senis ir skundžiasi:
- Va apklijavau porolonu. Bet vistiek blogai.
Abu žiūrime į mano seną balną nuo seno Tarybinio dviračio.
Nuotraukoje blogas balnas, nors ir brangus. Dabar kitokį uždėjes esu.
- Karališkas! - sakau.
- O iš kur žinote, kad mano vogtas?
- Nusiuskite dviračio apibūdinimą bei rėmo numerį į Policiją. Tai dar savininką gal suras. Gal dar padėkos.
- Į Vokietiją?
- Ne. Lietuvos Policijai.
- O kas mano dviračius ieškos?
- Jei atsiras samoningų žmonių, tai suras.
Arba tiesiog reikia liautis pirkus devėtus. Tai nebevogs.
- Aš, karta, dviratį palikau laiptinėje. Galvojau: va trumpam užleksiu. Grįžtu - nebėra.
- Nerakinot?
- Nerakinau. Tai ir spyna vagiui liko. - barškina senis ploną kaip snarglis troselį ant savo rėmo.
- O kita karta nuvažiavau prie šaltinio. Atremiau prie medžio. Pasisėmiau vandens. Grįžtų o jo tiktai nugarą matau iš tolo.
Pamojavau ranka, ir grįžau namo troleibusu.
- Nerakinot?
- Ne. Taigi apsidairiau - nieko nėra miškelyje aplinkui.
- Ir po to jus galite vogtus pikrti?
- O koks mano reikalas? Ką aš žinau ar vogtas? Aš pigiai perku. Kam man reikalingas trantas už 5000? - senis vėl rodo į mano dviratį.
- Mano dviratis metus-kitus be remonto važiuoja. Jus per vasarą 2500km nuvažiavot. O aš per metus - nuo 8000 iki 12000km.
Užtai kad pats susirinkau, iš gerų dalių.
- Kam man brangus? Jam ir bėgių rankenėlės nubyra. - čiupinėja senis manasias, kurios nenori byrėti.
- Aš žmonai nupirkau dviratį už 300Lt. Tos rankenėlės sulūžo.
Teko kišti savadarbius gelžgalius ir taisyti.
- Taip priklauso. Dviratis už 300 yra padarytas vienai dienai. O brangų kada nors pirkote?
- Nepirkau. O kam man trantas brangus? - vėl senis rodo į mano dviratį. - Jis juk suluš.
- Jus teisus. Visokių ir brangių buna. Maniškis visai ne trantas...
Jūs man sakote, kad brangaus nereikia. Bet jūsų dviratis yra butent neblogas.
O jo kaina tebėra apie 1000 markių.
- Taip, geras dviratis. Tai iš kur tokia kaina?! - pagaliau išsižioja nustebės senis,
ir suvokia ką sakau, turėdamas omeny kodėl gi jis mokėjo 170Lt, o ne kaip už gerą daiktą.
- Taigi, - sakau - , dabar tausokite tokį brangų daiktą kaip to norėtų ir pats jo tikrasis šeimininkas.
Ir jokiu budu nepirkite daugiau vogtų, arba padevėtų, kaip jus juos vadinate.
Iki šiol nei vienas "devėtų" dviračių prekeivis neįrodė daikto teisėtumo.
Blogiausia, kad niekas ir neklausė.
Dar blogiau, kad net Policija į tai nekreipia dėmesio, kai perspėjau Vokietijos Policiją
bei Interpolą. Vokiečiai dar kažkiek sureagavo. O Lietuviai pamanė, kad kalbame apie motociklus.
Apie dviračius kalbėti nenorėjo. Tik paprašė sudaryti instrukciją kaip atpažinti vogtą dviratį
važiuojantį gatve. Kaip policijos komisarui paaiškinsi, juk tam reikia, kad policininkai patys
dviračiais važinėtų?
Andrius Z.:
tikrai nevisada dėvėtas = vogtas. Jeigu jau perki
dėvėtą, tiesiog reikėtų kad savininkas pateiktų dviračio dokumentus.
Dėvėtų nevogtų dar nemačiau. O jų mačiau begalę. Greitai pusė Lietuvos dviratastų jais važinės.
Trečdalis Lietuvos studentų jau važinėja vogtais. Jie yra jūsų šalies ateitis.
Tiesiog svajoju, kad ir iš manęs pavogtais dviračiais važinėja kokie nors busimi Einšteinai, Lomonosovai, arba bent busimi teisėjai ar jų klientai, profesoriai Moriarčiai Šerlok Holmsijoje, Danijoje, Latvijoje, arba Rusijoje. "Nusiunčiau" jiems tokią "labdarą"... O jie studentiškais mainais į Lietuvą atsiuntė savų busimų "Orlenkų" ir "Kolhoznikų"...
Dažną važničiuotoją klausiu... Jie kalba niekus, neva nesvarbu, kad vogtas... Labai dviračio reikėjo... Jam pačiam dviratį pavogė... Kai prispaudžiu, aiškina neva yra įdomesnių ir prasmingesnių užsiėmimų negu aiškintis ar jis vogtas. Kai dar paspaudžiu, tampu blogas.
Vienas pardavėjas man sakė:
- Dokumentai?!.. Padarysime. O kokių reikia?
Netolimoj ateity tokių istorijų papildomai dėsiu čia.
Andrius Z.:
Galima pamanyti kad antrinė rinka Lietuvoje neegzistuoja. Kad visi
perkasi dviračius tik visam gyvenimui, pasikeitus kelionių įpročiams, poreikiams arba tiesiog
norint pakeisti į geresnį, - senus utilizuoja :) Pernelyg viską suabsoliutini.
Noriu faktų.
Kad "antrinė rinka" yra, žino visi. Kad ji maža, susimasto ne visi.
Dorų dėvėtų - vienetai. Ypač, kad niekas gero dviračio pigiai neparduos.
Aš faktus pateikiau. Nevogtų dėvėtų nemačiau. Vogtus matau kasdien.
Seniau - beveik nemačiau. Daugiau kaimuose. Dabar užplūdo ir miestus. Jie daugėja liudnai sparčiai. Vos per kelis metus.
Vogtų mada daėjo nuo kaimo iki miesto. Galbūt tą madą perneša užkrečiami vagys, kurie į miestus persikėlė dirbti. Nusipirko korupcinius butus... Tokiu budu kėlė statybininkų ekonomiką, kol sukėlė krizę. Tuose butuose toliau siautėja, siaubia kaimynus, koridorius, džiovyklas... O paskui kaimynams jų daiktus ir parduoda. ... Ir užsieninius dėvėtus gerus pigius dviračius.
Tuo atveju, kai labai nėra vietos, sulankstomas dviratis - nors truputį dviratis ar vis tiek nedviratis? Kažkaip baisu, kad važiuojant toks gali pradėt lankstytis, kaip jam patinka.
Pagal mane normalus dviratis turi būti normalaus dydžio, 70cm ratai.
Nebent ieškai būtent sulankstomo, dažnam vežiojimui traukiniais bei autobusais.
Jei gatvėje palieki dėl to, kad negali vidun neštis, į kokią nors įstaigą, tai sulankstai -
jei tikrai viduj jokios vietos nėra. Dažniausiai vietos yra.
Dabar jau dviračiai nešami net į valgyklas. Prižiūrėtojai "paburbuliuoja", bet nusileidžia.
Kitaip sakant, pirk daiktą pagal paskirtį... Jei jau reikia, tada pirk sulankstomą.
- Juk vistiek "nėr kur dėtis". ... Jei tikrai nėra...
Bet ar tikrai reikia sulankstomo. Dažnai problemos būna išgalvotos. Vietos rasti galima... Yra vietos ir lėktuve, ir traukinyje,
ir automobilyje (arba ant jo), ir koridoriuje.
Skaityk čia kaip saugoti dviratį tose vietose:
http://andrius.konferencijos.lt/dviratis/saugumas
... Apie tai kaip dviračiui vietos rasti kitame transporte, bei gabenti su dviračiu:
http://andrius.konferencijos.lt/dviratis/gabenimas
Sulankstomi dviračiai turi storus vamzdžius. Jei vamzdys pakankamai storas ir sunkus,
jis nedaug linguos. Jei gamintojas taupys, tada linguos. Turiu pranešimą apie blogai atliktą,
arba apgadintą sudurimą - rėmas nebesusideda tiesiai. Galbūt dildė padės. Galbūt didesnio remoto reikia.
Sulankstomam dviračiui reikia stipraus, ilgo, tvirto, nelinkstančio balno koto.
Jei pradės linkti, sužinosi ką pirkai.
Po ilgų metų, gamintojas turėtų jau žinoti kokį kotą dėti.
Bet visko pasitaiko. Taipogi būna numatyta vienokia apkrova - dažnai "vaikiška".
O tikroji apkrova per didelė.
Sulankstomas dažniausiai važiuos gerai. Parink bėgių santykį, sedėseną,
kad galėtum be vargo pasiekti, tarkim, 30km/val.
Kita vertus, sulankstomi iš esmės daromi kitokiam, ramiam važiavimui.
Kai kurie sulankstomi buvo daromi seniau net turizmui (kelioniniai): mažiukai ratai, sulankstomas rėmas,
ir turistinės bagažinės, ir dar pilnai amortizuotas.
Patyręs dviratastas žino, kad ant mažiuko dviračio, ir dar amortozuoto, nėra kaip
bagažinės padorios uždėti, nekalbame jau apie krepšius didesnius.
Anie buvo pritaikyti. Bet matyt vistiek nepasiteisino.
Pagaliau, viskas priklauso nuo konkrečios konstrukcijos ir važinėjimo būdo...
Gali netgi nusipirkti sulankstomą dviratį tipo Tarybinio "Aist".
Aš visą Peterburgą tokiu apvažinėjau be nelaimių, ir labai greitai.
Bet iki šiol ir didelį dviratį pervežti nebuvo nesekmių. Aišku stengtis reikia.
Tiesa meluoju truputį. Buvo viena nelaimė...
Sulankstomas dviratis yra mažiukas. Lengviau apsiverčia šokant nuo aukštų bordiurų.
Palyginimui pastebėsiu, kad "kalnų dviratis" irgi mažiukas. Kodėl neapsiverčia?..
Jo ratai didesni negu sulankstomo. Vien dėl to jis jau ilgesnis. Taipogi jis žemesnis,
o gal ir rėmas ilgesnis (vėl papildomas ilgis) - apsiversti sunkiau.
Sulankstomas - aukštas. Apsiversti pimryn ar atgal lengviau.
Neveltui rašau... Peterburge su sulanktomu apsiverčiau nuo aukšto bordiuro. Mat esu pratęs prie didelio dviračio.
Įsivaizduok savę ant kojukų. Įlipi į duobę, ir vertiesi. Panašiai jaučiausi.
Nors bordiuro aukštis ne labai didelis. Bet pakako.
Jei su trumpu dviračiu privažiuoji įtin aukštą bordiurą nepulk stačia galva, ir nepanikuok.
Pakelk priekinį ratą, ir nušok abiem ratais lygiagrečiai žemės paviršiui.
Pasitreniruok išanksto, išvengsi netiketumų.
2005 m. liepos 4
Viešas laiškas į senąją "dviratis" blevyzgų konferenciją (į tą nuo kurios po mėnesio atsiskyrėme).
Saulius:
Jei dviratininkas nesirūpina savo turtu, tai ji dėsningai ir pavagia.
... Ne tik iš dviratininko, bet ir jis pats vagia.
Tai yra ne rūpybos spraga, bet sveiko mastymo.
Vėlgi lyginsim su automobiliais. Prieš pirkdamas, žmogelis visaip reikalą išnagrinėja.
O dviratis jam tiesiog dar vienas puodas, arba butelis.
Jam davė snarglį, jisai ir įtikėjo, neva tai spyna.
Jei orą pavadintu spyna, jis irgi patikėtų.
Tai tik mums akivaizdu, kad karalius nuogas...
Kai man pastarąjį dviratį pavogė, aš "U-spynų" nenaudojau, nes jų nebuvo Litvinijoje.
O tos kurios buvo - žaislinės.
Šiais laikais kiekvienas ožys parduotuvėje žiūri į storiausias spynas... mato, bet nesuvokia...
Ir perkasi snarglį. ... O kad patenkintas neva sutaupė!!!..
Aš įtariu, kad tokie žmonės į padorią dviračių parduotuvę net neužeina. Tai gal padoriu spynų ir
nemato. Jie parduotuvę renkasi pagal pavadinimą, patalpų išvaizdą, pardavėju draugiškumą, pažystamų pažystamus darbuotojus... pagal viską, išskyrus kompetenciją.
Na nesupranta Lietuvis, kad net ir puodą ne visur pirkti galima, net jeigu modelis tas pats.
Nesupranta... ir mokykla gyvenimo logikos nemokina. Užtai mokykla jį mokina 2×2. Vat jisai ir skaičiuoja kiek sutaupo.
[...] Man tai įdomu, kaip dviračius pardavinėja-žmogus perka dviratį už kokį
2000lt ir jam vietoj spynos parduoda siūlą už koki 20 lt.
Ko čia stebėtis? Lietuvoje visose srityse klesti profanacija.
Yra pardavėjai, kuriuos man pavyksta išauklėti, kad bent spynų-snarglių nepardavinėtų.
O yra tokie, kuriems tai tiesiog verslas - lai perka tauta.
Prieš porą savaičių, gatvėje, sutaisiau dviratį vienam dėdei. Jam švaistiklis nukrito. Sako pirmą dieną išvažiavo.
- Kur pirkot?
- RIMI.
- Žirmūnuose?
- Taip.
- Radot kur pirkti... Perėjus gatvę tenai yra tokia pardoškė "Geras Dviratis".
- Mačiau, tenai pasirinkimas geras.
- O jums dar grandinė nutruks, galinė ašis sulūš, abu amortizatoriai išklers arba užsikirs,
padangos suplyš... Aš, pavyzdžiui, dažnai sutinku pigius dviratininkus su nutrukusia grandine
(pirktas prekybos centre), ir niekuom negaliu padėti (reikia įrankių).
- Jis dar ne pats pigiausias. Pigus, pas ji po 200Lt kainuoja. O šitas - 400Lt.
- Kas iš to? Šitie ragai ant vairo kainuoja daugiau nei visas mano vairas.
O šitos pavarų rankenėlės kainuoja 120Lt. Kai butaforija kainuoja arti 200Lt,
kiek pinigu lieka esminėms dalims? O dar amortizatoriai kainos prideda, nors jie visiškai nereikalingi.
Blogiausia, kad prekybos centruose nėra nieko kas patartų... Niekas nepasakys: "nepirk dviračio su amortizatoriais"...
- Iš tikro, aš jais ir užsiimu,
- prisipažįsta prekeivis.
- ... Na bet nepasakys...
- Nepasakys. Tai yra "biznės". Paklausa - pasiūla.
- A... tai jūs pats toje RIMI ir prekiaujate?..
- Taip.
- Prašau, palikite dviračius, nebepardavinėkite. Jūs žmones apgaudinėjate.
- Lietuviai nėra "tokie" turtingi kad pirktų brangius dviračius.
Mes siūlome tai ko jie nori. Jei perka, tai ir parduodam. Mes "biznesmenai".
- Atsakomybę reikia jausti.
- Mes "biznesmenai"...
Verslo vardan jisai ir sau ir savo mergai po toki mėšliną dviratį suveikė. Pats iš savęs pirko naivuolis.
Pakviečiau aš juos važinėtis savaitgaliais.
- Taip. Reikia išbandyti šituos dviračius.
- postringauja didysis bandytojas.
... Bet manau neatvažiuos. Ir jūs kviečiu:
http://andrius.konferencijos.lt/iskylos
Jei jisai man iš pat pradžių prisipažintų, esąs prekybos centro prekeivis dviračiais. Spjaučiau, ir palikčiau su tuo švaistikliu rankose. O tai aš "ardžiausi"... jam ir dviratį sutaisiau, ir teorijų apie dviračių techniką, pigiųjų dviračių silpnąsias vietas, apie griuvimą, apie prekybą pripasakojau...
Pamaniau, jei jau jis nežada liautis prekiavęs dviračiais, tai bent turėtų pakabinti ant jų perspėjimą:
Rida iki pirmo rimto remonto (kai lūžta dalys) - 1000km.
Trukmė iki nerimto remonto - 1 diena.
Na, o ant spynų turėtų rašyti: "nuo vagių nesaugo".
Kokia jų kokybė?
Retai kas iš žinovų nueina į Senukus ar VP market ar kitokias ūkines
prekes vertinti dviračius. Bent jau aš apie tenai parduodamus nieko nenutuokiu... kas į
tokį sudėta. Galiu nuspeti.
Bet už tokią kainą net ir spelioti tingiu.
Paprastai žmogeliai nusiperka, sulaužo, ir ilgam pamiršta tokį daiktą kaip dviratis. Baisu!
Į prekybos centrus einate pirktis plastikinių vienkartinių dviračių bei indų.
Nugirdau dar apie vieną dviratį... už niekinę kainą - 199Lt. Tai Texo. Plačiau apie jį čia.
Mantas:
Visokiuose Senukuose pirk tik tai, kur jie specializuojasi: namųu apyvokos
reikmenys, remonto medžiagos, įrankiai ir pan. Kitus gi daiktus pirk tik
ten, kur juos pardavinėja tam tikslui skirtos parduotuvės.
Tavo atveju - dviratį geriau pirkti dviračių parduotuvėje. Arba eini į
tokias spec. parduotuves, apsižiūri, apsiklausinėji, išsiaiškini viską, ir
Senukuose perki "analogišką" daiktą, jei jis yra pigesnis. Arba net ir
tokiu atveju spjauni į pigumą, moki šiek tiek brangiau, bet turi garantuotą
produktą, aptarnavimą, patarimus, pardavėjo dėmesį ir, atsitikus bedai,
tikrai žinosi kur kreiptis.
Taip nutinka, kad dviračių profanai nueina į dviračių parduotuvę,
ir nusižiūri ką ir kaip ji pardavinėja.
Tuomet jie imasi "verslo": užveža daug ir pigiai dviračių bei aksesuarų.
Taip daro ne tiktai prekybos centrai, bet ir įstaigos pasivadinusios dviračių parduotuvėmis.
Prie pastarųjų priskiriu, pavyzdžiui, "Dviratis Plius", "Dviračių Centras", Vilniuje.
Buna, kad ir "pirkėjai" pasikonsultuoja su išmanančiu pardavėju,
ir bėga pirkti rekomenduoto daikto pas neišmanelį.
Kartais pirkėjas netgi perteikia visą gautą konsultaciją minėtam neišmaneliui.
Jeigu pastarasis to daikto netūri, tai prašomas gauti.
Nesunku suvokti, kad tokia veikla yra žalinga.
Dviračių parduotuvės savo lėšomis negali galinėtis su prekybos centrais.
O kompetentingas pardavėjas negali išlaikyti visos armijos prisišliejelių konkurentų.
Jei šiandien jus bėgate į prekybos centrą rinktis dviračių ir dalių,
ir tik retkarčiais užsukate į dviračių parduotuvę dėl konsultacijos, ar geresnės dalies, ar pagalbos...
Jei jūs konsultuojates pas kompetentingą, o perkate pas neišmanelį...
Rytoj normalios dviračių parduotuvės gali nebelikti išvis. Jūsų pasirinkimas sumenkės iki primityvumo.
Viskas aišku turiu kaime seną sovietską dviratį, išsitrauksiu iš daržinės ir važiuosiu.
Margo:
Na aš dviračiuose susigaudau minimaliai, bet tau siūlyčiau paimti tą seną sovietinį dviratį...
Už tuos 300Lt nusipirkti vidinius bėgius, geresnius ratus (gerai būtų bent užpakalinį ratą su dvigubu ratlankiu)...
Ir dar gal priekinius rankinius stabdžius, viską pačiam susidėti, na sustipinuoti nunešti tam, kas moka, ir turesi puikų dviratį važinėti mieste ir į nedidelius žygius.
Mano brolis taip pasidarė, ir labai gerai varinėja, dar nieks nelužo.
Dviračių už 2000Lt ir daugiau reikia tiems, kurie nuvaro ne mažiau 2000km per metus,
o šiaip pavažinėti mieste ar į nedidelius žygelius ir pigaus dviračio pakaks.
Dėl 300Lt, Margo gan tiksliai nusakė išeitį.
Tiktai ta išeitis nepigiausia: 200Lt dėvėtas dviratis (jei neturi); 100-300Lt vidinės pavaros; 50-80Lt. galinis dvigubas ratlankis. Na dar pakeisčiau švaistiklių ašį į kvadratinę. O čia ir naujos priekinės žvaigždės reikia. Na ir grandines kokios kiečiausios (pvz. KMC Z-92, Zachs PC-51). Ir taip toliau...
Margo pamynėjo 2000km. Tai visai teisinga. Tiktai labai jau mizerinis atstumas. Vienas LDB organizuojamas vasaros 1,5 savaites žygis yra kokie 1000km.
O jeigu dviejuose iš eilės norėsi dalyvauti...
O jei dar savaitgaliais pasivažinėsi...
O jei pajusi skoni - dar norėsi labiau ir su reikalais važinėti...
Minimum 100km per savaitę nuvažiuosi net nemirktelėjęs.
O jei įsibėgėsi, ir neuždarysi sezono iki žiemos...
O jei ir žiemą nuspręsi važinėtis...
Baltik Vairo (BV), dar vadinamo "Panther", parduotuvėje Švitrigailos gatvėje, Vilniuje, yra "kolhozas".
Gamintojas: "Minerva". Berods kainuoja 300 ar 400Lt.
Bėgių nėra, stabdo pedalomis. Ratlankiai ir padangos paprasti.
Na, paprasčiu paprasčiausias dviratis. Lygtai ir žvaigždutės jam atsarginės parduodamos.
O jau žvaigždučių storis!
Minerva su trupučiu daugiau kažko (... ar tai bėgių, ar tai rankenėlių...) jau 100Lt brangesnė.
Užtai bent normalaus dydžio ir normalesnio riedėjimo dviratį turėsi.
Mindaugas:
nutariau, gal geriau laikinam naudojimui
Nera nieko nuolatinesnio už laikinumą.
nusipirkt pvz. Turist porą dviracių...
Devėtas turistas gyvena maksimum metus.
T.y. biški daugiau nei naujas Baltik Vairo dviratis.
Kai tavo turisto pradės šuniukai byrėti, tada ir užkauksi.
Už remontus, kuriuos reikės kartoti nuolat, sumokėsi 2... 3... 4... kartu tiek. Ir galo nematysi.
Vistiek be 1000 Litų sau dviračio normalesnio neturėsi.
ar verta juos pirkt už apytiksliai 100 Lt/vnt,
tiksliau labiau domintu jų patvarumas,
kur jų silpnos vietos ir ar galima gauti kur nors atsarginių
dalių jiems
Tiktai tuo ir užsiiminėsi...
Tol pakol keisi dalis tokiomis pačiomis.
Gedimų sumažės, jeigu pakeisi dalis iš esmės. Bet, pasikartosiu: tuomet baigsi tuo, kad turėsi naujai sukomplektuotą dviratį už brangaus dviračio kainą.
Naujas skyrelis apie taisymą (tame tarpe apie Turistų perdirbimą) yra čia:
http://andrius.konferencijos.lt/dviratis/taisymas
Planuoju pirkti dvirati. Moketi ~600-700 Lt. Kokia firma siulytumete?
Už tokią sumą mačiau tiktai Baltik Vairo (BV):
Texo 3 vidinių pavarų. Kaina = 649Lt.
Plieninis (tikiuosi) remas 55cm dydžio.
Dydesnių šio modelio nedaro.
Jie vadina tą daiktą "trekking", bet aš vadinčiau tiesiog pigiausiu dviračiu, kuris turėtu mažiausiai gedimų vienam sutaupytam litui.
Galinis stabdys pedalomis - tausosite galini ratlankį.
Sparnai ne pirmo bjaurumo.
Dinama bent viena diena suksis.
Girdėjau, kad šis dviratis parduodamas Senukuose už 199Lt.
Be abejo už tokią kainą jį verta pirkti, jei tiktai ranka pakils.
Iš kur tokia kaina? Texo dabar nebegamina. Tai gal išpardavimą Baltik Vairas padarė.
Kita galimybė: gal buvo keletas Texo modelių, ir vienas iš jų kainavo būtent tiek.
Kitas - smagesnis - modelis:
TX500. Kaina = 1199Lt.
5 vidinės pavaros Sachs. Viena priekinė ardoma žvaigždė.
Aliuminio rėmas. 55 ir 60 cm remai.
(parduotuvėje stovi tiktai mažiukas.)
Nesuprantu kam priekinis amortizatorius tenai stovi.
Turi jie ir paprastesnį - 5 pavaru - 999Lt.
BV (Panther) parduotuvė yra Vilniuje Švitrigailos gatvėje. Aukščiau minėtų modelių gal jau nebegamina.
BV modeliai (pigus ir brangus), visi yra su kokiais nors trukumais.
Tiesa ne visi modeliai yra rodomi BV parduotuvėje. Reiktų nagrinėti katalogą.
Gyvą apžiūrėjes dar galiu ką nors apie dviratį pasakyti.
Bet iš BV katalogų rinktis beveik neįmanoma (katė maiše). Tuomet jau geriau pirkite "kolhozą" kurį paminėjau kaip dviratį už 300Lt.
Kitose pardoškėse dviračiai iš normalesniu prasideda tik nuo 800-900Lt.
Atkreipkite dėmesį, kad Panther dabar naudoja "Vtech" padangas.
Vieną tokią užsidėjau į žygį po Pirėnų pusiasalį praėjusi rudeni.
Ji pradėjo plyšti pirma diena kai pavažinėjau su svoriu.
Kai svorį nuėmiau, procesas nesustojo.
Tiesa plyšimo požymiai atsirado dar pavažinėjus su ja keleta dienu po Vilniu be kruvio.
Džiaugiausi, kai sugebėjau ją pakeisti 5-ja žygio diena.
Taigi, jei pirksite Panther, stebėkite padangas, ir laiku pasikeiskit į geresnes.
galvoju jei paimciau tai Scott, Giant....girdejau geros..
Nebūtinai.
Šių firmų dviračių ir blogų pigiai (600-700Lt) negausi.
bet ka manot apie panther, viper, cekiskus dviracius..
Visi daro ir gero ir mėšlo. Vertink kiekvieną modelį atskirai.
Amortizatoriai paprastai nera reikalingi (kalbame apie Kelioninius, Kelių, ir Miesto dviračius). Kad amortizuotu dviraciu yra siuloma daug tera mados reikalas. Toji mada yra kildinama iš MTB, kur netgi abu amortizatoriai yra butini. Dauguma dviračių pardavėju patys dviračiais nevažinėja, tad ir sūlo bele ką.
Amortizuotas dviratis nėra skirtas dideliems atstumams. Suryja daug energijos. O tu gi draskytis nenori... O jei draskytis nenori, tai kam tau amortizatoriai abu?
Gerai sukonstruotas Aliuminio rėmas gali būti ir standesnis už plieno rėmą. Pavyzdžiui, mano rėmas (užsienio gamybos, žr. nuotrauką pradžioje) yra nepalyginamai standesnis už pavogtojo dviračio plieninį rėmą (rėmas Baltik Vairo gamybos, kitos dalys mano surinktos, nuotraukų palyginimą žiūrėk čia). Ar bus gerai sukonstruotas plieno rėmas standesnis už gerai padarytą aliuminio rėmą nežinau.
Tikrovė yra tokia, kad Lietuvoje paprastam vartotojui plieno rėmų yra tik blogų. Jie sunkus. Silpnas naujokas pavargs. Tegul verčiau perka aliuminį.
Beje, jei kas pirktu iš Egidijaus "Giant" "Expedition" už 4500Lt... (žr. žemiau)
Turėkit omeny, kad jo remas yra iš Aliuminio lydinio 6013...
Tai reiskia, kad jis vos ne pats standžiausias iš visų aliuminių.
Bet tai reiškia, kad avarijos atveju, jį virinti galima, bet po to reikia specialiai termiškai apdoroti. Kitaip subyrės. Gal dėl to jo šakė yra surinkta ant skobu.
Nesiaiškinau ar jau karta virintas 6 serijos Aliuminis gali buti virintas vėl. Gal tokie remai visai neremontuotini. Jei kas turite žinių, praneškite.
Egidijus savo "Gerajame Dviratyje" turi "Giant" modelį "Expedition" po 4500 Lt.
Šiaip tas dviratis turi viską ko jam reikia. Man asmeniškai šis bei tas nepatinka vos ne kiekvienoje detaleje.
Bet kam knystis neidomu - visai gerai.
Yra ir pigesnių alternatyvų - jos ramiai sau stovi nepastebėtos, gal kaip kompromisas tiktu - jei žmogus yra pasiryžęs kokio kilogramo privalumų atsisakyti. Tik tų "kompromisų" markių neprisimenu, atleiskit už pletką.
Kalnų dviračiais labai nesidomėjau. Kiek pastebėjau, ir tarp ju kokybiškų su žiburiu ieškoti reikia.
Net ir naują gatavą dviratį patariu perrinkti, ir išmesti blogas arba nereikalingas dalis. Pardavėjas turėtų jas priimti atgal. Net jeigu nepriims verčiau nenaudokite jų.Gali taip ir pradėti.
Pasiimk kad ir "Turisto" rėmą (jei gausi). Ratai 70cm (ratlankis 622mm). Ir krauk ant jo kas papuola.
Per metus-kitus išleisi gal kokį 1000į-kitą litų (iš pradžių dėl nepatvarių dalių gausos, o vėliau dėl rečiau keičiamų, bet geresnių ir brangesnių dalių).
Kai įgysi patirties, geriau žinosi ko nori.
Konstrukcija neteisinga - butelio kaklelio forma. Kaklelis įspraustas į lizdą šakėje.
Lizdas yra to paties pločio kaip kotas, netgi truputi platesnis. Jis gerai priglunda prie koto.
Konstrukcija apgaulingai atrodo vientisa.
Deja, staigiai siaurėjantis kaklelis sukelia metalo nuovargį dėl daugelio priežasčių. Kotas lūžta netikėtai.
Pora dienų prieš lūžį pastebėjau padidėjusį šakės kalenimą. Nesu tikras ar tai laipsniško lūžio "perspėjimas", ar tiesiog buvo atsipalaidavęs koto užspaudimas ("a-head" pavidalo). Aliuminis paprastai lūžta itin staigiai. Tad tikėtis "perspėjimo" neverta.
Pavojingas modelis: "Merida Speeder".
Šakės gamintojas: "Pulo", Taiwan. (Matomas tik išardžius.)
Tą pačią šakę turi ir kai kurie kiti modeliai iš Merida. Įsižiūrėk, kojos profilis trikampis,
arka žema (ten kur kotas įbestas).
Pranešiau Egidijui. Jis žino koks šakės modelis pavojingas. Klauskite.
Patars arba nepirkti, arba pirkti pakeitus šakę.
Bet, kiek supratau, nepaisant pespėjimo,
jis tebeparduoda tokius pavojingus dviračius. Atsikalbinėja, neva man vienam lūžo.
Jis neteisus. Jei konstrukcija bloga, ji luš.
Tą patį paminėjau dviračių konferencijoje čia:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2008q2/date.html
Geriausias variklis esi tu.
Kam tau elektra?
Dar tokio dviračio, kuris elektrą naudotų stabdymo energijai sukaupti nemačiau.
Jaučiu visą tą energiją jis ir sueikvotų savo paties svoriui vežti.
Sveria e-dviratis apie 21kg. Palygink su mano dviračiu 14,5kg.
Kam, ir kaip tampyti tokį svorį?
Juk dažnai teks jį kilnoti... Ar netgi minti be elektros.
Andrius B.:
bet spėju su tokiu jau nelabai pašokinėsi nes variklį sudralinti gan
lengva turėtų būt...
Pirmau naujovė sudomina.
Paskui sumastai, kad esamas sprendimas dar nėra pranoktas.
Ir kaip tu jausiesi varomas elektra?
Taigi busi paprastas mopedas. Neminsi, ir sušalsi.
Didelis greitis atima saugumą. Nors iš įpročio manysi, neva važiuoji lėtai ir saugiai.
Saugumas mažesnis ir dėl svorio. Griudamas e-dviratis sužalos smarkiau, jei jis sunkus.
Andrius B.:
ar imanoma butu toki susikonstruot.
Galima. Bet mums ir be "e" gerai.
Tas "e" man labiau primena Vilniaus Savivaldybę, kuri irgi padarė "e-paslaugas" (e-Savivalybė)...
Bet gavosi "e" ant unitazo su popieriumi pagamintu iš piliečių pasiūlymų.
Vilniaus Savivaldybė netgi premiją pati sau už tai įteikė - už "e".
Pats nesukonstruosi.
Nei dalių rasi, nei įgudžių ar žinių turi.
ir kiek tai kainuotu? Ir kokia is to nauda?
Nežinau. Manau bus tiktai žala. Suvartotos medžiagos, e-kūras, pinigai, laikas. O gausis mopedas.
Jei ir tu nežinai, tai nesvajok. Užsiimk praktiškais reikalais. Pagulėk - praeis. Arba pasivažinėk.
Siaip perspektyva lengviau minti i iiiilga kalna arba lekti su vejeliu
tai labai ir labai viliojanti...
Kaip minėjau, nusipirk mopedą.
E-mopedas niekuo nesiskiria. Elektra juk iš teršalų gaminama.
Pagrindinis variklis esi tu. Jei neturi jėgų, lavinkis fiziškai. Ir nėra ko svajoti, kad štai galėtum e-pralėkti.
Na, taip... tam tikru momentu esi lėtesnis už geldą.
Bet viskam yra kaina. Skaičiuojant bendrą laiką, gelda, ar bet koks variklis pasirodo yra lėtesni:
http://andrius.konferencijos.lt/lietuva/#auto manija
Tinginiai samprotauja, neva kurui užsidirbti pakanka kelnes kėdėje trinti.
- Ne tas pats kas minti į kalną.
Bet juk mindamas į kalną irgi kelnes trini. Ir netgi smarkiau.
Ir dar ką nors pamatai. Tampi ištvermingesnė, sveikesnė, žvalesnė.
Nekalbame apie dienos trukmės iškylas, kur pavargsti. Bet juk per diena bet kuriuo atveju pavargsti.
Tik jeigu pavargsti nuo fizinio kruvio, tai ir savijauta ir miegas geresni.
Be to, į iškylą važiuojame būtent laiko gaišinimui, įspudžiams...
Amerikonai labai domisi ir reklamuoja e-dviratį. Bet jie yra gerai žinomi svajotojai. Jie verčiau pasvajos apie dviratį, negu jį mins. Jie mėgsta niekučius. O kai mina, tai svajoja kaip kuo blogesnę, nenaudingesnę, ir brangesnę dalį įsikišti. Tai nėra ta šalis, kur dviratis suvokiamas rimtai, net kai rimtai kalbama.
Papildomas mano ir kito žmogaus postringavimas apie "elektrinį dviratį" yra čia:
http://www.konferencijos.lt/pipermail/dviratis/2008q2/date.html