Pasaulis Lietuvai kuria siaubo pasakas ir filmus apie blogį. Baisūnai vagia Kalėdas, ir jų nekenčia... Baisūnai paprastai yra rodomi kaip pavieniai atskalūnai arba gobšuoliai - visada nuvertintos, įžeistos, ir įsižeidusios mažumos. Staiga baisūnams apsireiškia apvaizda, kuri parodo jiems praeitį, dabartį ir ateitį, arba žmonių idilišką gyvenseną bei dvasią nepaisančią visų pabaisos užtrauktų negandų...

Lietuva tokių dvasių netūri...
Lietuvai apvaizda neapsireiškia...
Lietuvos baisūnai yra toli gražu ne mažuma... užtai baisūnais, atskalūnais, įžeistosiomis menkystomis ir mažumomis, paranku vadinti nebaisius žmones, kurie neva savo keistuolišku teisumu siekia vien viešo dėmesio.
Lietuviai pasauliui kuria tikrovę apie siaubą ir blogį...

Per 10 metų (1996-2005) pasaulio gamtos katastrofose žuvo 900 tūkstančių žmonių. Per ankstesnius 10 metų - 600 tūkstančių. Nepamatuojamai daugiau nukentėjo kitaip. Dažniausiai nukenčia ne pats kaltininkas, bet žmonės gyvenantys už tukstančių mylių nuo kaltininkų. Ypač tokie, kurie ir taip turi mažiausiai pajamų.

...Nesuskaičiuojami potvyniai ir sausros Afrikoje ir Azijoje...
1998 metai: Jau tuo metu keleta metų vyko pastebimi visuotino atšilimo pokyčiai. Per vieną anų metų vasarą vandenynuose žuvo 16% visų pasaulio koralų. Vandeniui atšilus vos vienu laipsniu, koralus palieka augalinės bakterijos. Jos priduoda koralams nuostabių spalvų. Koralai su jom gyvena tarpusavio naudoje (simbiozeje). Kai dingsta bakterijos, dingsta ir spalvos. Koralai išblykšta. Lieka jų baltutėliai šarvai. O patys jie miršta. Vėliau subyra ir rifai. Tada žlunga ir kitos gyvybės grandys. Mokslininkai tyrė "išblyškimą". Jokių ankstesnių panašaus masto įvykių koralų archeologijoje nerasta. Dabartinis vyksmas - pirmas ir unikalus. Žemiau rašau, kad žmogus jį tęsia. Tau nemotais.
2002 metai: liūtys vidurio Europoje... Potvynis Prahoje. Karščiai ir gaisrai Lietuvoje.
2003 metai: uraganas Indijoje... Sausra Europoje. Gaisrai Prancūzijoje.
2004 metai: potvynis Prancūzijoje, nuošliaužos pietų ir šiaurės Amerikose... Uraganai bei liūtys Vokietijoje. Liūtys Lietuvoje. Kai-kuriose vietose Vilniuje pagausėjo uodų. Gaisrai Portugalijoje. Potvynis Britanijoje... Keturi uraganai per mėnesį nusiaubė Bahamus, Floridą, Granadą, Jamaiką - visi jie buvo visų laikų smarkiausi bei dažniausi. (Floridą siaubė visi šie 4 uraganai iš eilės.) Du smarkus taifūnai Japonijoje; vienas iš jų - visų laikų smarkiausias. Uraganas Lenkijoj, Karaliaučiaus srityje (Kaliningrad), ir dalyje Lietuvos.
2005 metai: Sausis: Uraganas vėl siaubė visas šias šalis, ir dar apėmė Daniją, Vokietiją, Švediją, Rusiją. Žuvo 14 žmonių. Balandis, gegužė, birželis: Nepaliaujamos liūtys Lietuvoje. Patvino visos upės ir ežerai. Ardomi krantai. Pirmą kartą Trakų ežerų tilteliai visi apsemti. Apsemtos Neries krantinės Vilniuje. Miškuose kiekviename žingsnyje bala. Visuotinas uodų antpludis Vilniuje. Visą pavasarį bei dalį vasaros vyko potvynis Nemuno žemupyje (seniau potvyniai būdavo trumpalaikiai). Birželis: Potvyniai pietu Kinijoje didžiausi per pastaruosius 400 metų. Pražudo 500 žmonių, ir palieka be pastogės tūkstančius. Smarkiausi potvyniai šiaurės Korejoje. Liepa: Potvyniai vakarų Indijoje pražudo 1000 žmonių, sugriauna 200000 žmonių namus. Smarkiausias 4 laipsnio uraganas siaubia Haitį, Kubą, ir pietinę JAV pakrantę. Paskutinį kartą stipriausias uraganas Haitį siaubė prieš 50 metų, ir jis buvo 1 lapsnio. Dar vienas visų laikų stipriausias uraganas siaubia Meksikos krantus per turistinio sezono įkarštį. Smarkiausia sausra alina Pirėnų pusiasalį. Sudegė 15000 Ha Ispanijos miškų, žuvo 11 gesintojų savanorių. Rugpjūtis: Dega pusė Portugalijos miškų. Uraganas su liutimi kamuoja Lietuvą. Užtvindo daug namų rytų bei vakarų Lietuvoje. Nutraukia 50000 vartotojų elektrą. Sausra Pirėnuose tesiasi. Austrija, Šveicarija bei kitos vakarų Europos šalis kenčia didelius potvinius kalnuose. Padidėjusi vandens apytaka papalauna uolėnas po kai kurių miestelių namais, kurie iki tol stuksojo šimtmečius. Skyla gatvės bei sienos. Smarkiausias uraganas smogė Floridai (JAV), žuvo 9 žmonės, kai kurios vietovės sunaikintos. Tas pats uraganas su dar smarkesne 200km/val greičio jega (5 laipsnis) nusiaubė visą Luizianą (JAV), o ant kranto iškėlė 7 metrų jūros potvynio antpludį. Naujas Orleanas sunaikintas. Žuvo apie 1000 žmonių. Daugiau nei savaite siautėja moraderiai, prievartautojai, bei žudikai. Rugsėjis: Du smarkiausi uraganai siaubia Kinijos pakrantes. Žemyne kyla smarkus portvyniai. Uraganas Japonijoje užtvindo 2000 Tokijaus miesto namų. Visų laikų smarkiausias uraganas smogė Indijos rytų pakranten, vėl daugybė aukų. Naujas uraganas persirita per visą Tekso valstiją JAV. Žalos nedaug, nes smarkiausiai talžomos buvo mažai apgyvendintos sritys. Dar vienas smarkiausias uraganas (4 laipsnis) niokoja karibų jūros salas... Užėjes ant Jukatano pusiasalio Meksikoje jis sustojo, ir stovėjo tenai apie parą. Uraganas klaidžiojo po tą žemę viso 4 dienas - dvigubai ilgiau negu vietinės saugumo taisyklės numato. Dalis Jukatano gyvenviečių, bei visa turizmo pramonė sunaikintos. Žmonės išsigelbėjo pasimokę iš Naujo Orleano.
Spalis: liūtys bei vėtros sukėlė daugybę negirdėtų potvynių ir nuošliaužų Meksikoje bei Gvatemaloje. Namai, bei tiltai, sugriauti. Žuvo apie 900 žmonių. Daugybe gyvai palaidoti purve.
Gruodis: Sausra Pirėnuose tesiasi. Irano miestas Teheranas ūmiai užteršė savo orą. Maždaug savaite mokyklos buvo atšauktos. Liaudis raginama naudotis visuomeniniu transportu. Dėl oro taršos mirė per 100 žmonių.
Lietuviai į tai atsako neva tenai automobiliai 10-20 metų senumo, ir be oro filtrų. Taip jiems televizorius pasakė. Televizorius tiktai "nesukramtė" jiems, kad pavogtų mokslų bei sveikatos kaltininkas vistiek yra tas pats - automobilis.
Beje, pažiūrėkite į Lietuvos automobilius. Jie ne ką geresni - sutempti iš visų Europos sašlavinų. Tarkim kai kurie turi filtrus. Bet filtras niekuomet nevalys dujas visiškai. Ir jau tikrai anglimi bei deguonimi neatvers. Dujos nėra vienintelė oro tarša. Automobiliai kelia į orą dulkes, vandens purslus, padangų atplaušas, bei triukšmą. Seniau atplaušų dalelės budavo didelės, matomos plika akimi, ir lengvai nusėsdavo. Dabar padangų atplaušos yra mažesnės negu 10 mikronų, ilgai sklando, ir lengvai patenka į smulkiausius kvepavimo takus, ir netgi į kraujotaką. Kai kurie takai gali užsikimšti. Plaučiai yra sudetingas organas, tai nėra tiesiog kraujagyslių maišas.
Bet kuriuo atveju, Lietuviai kompensuoja automobilių amžių jų kiekiu. Dabar pasitaiko dienų kai Vilniuje trūksta deguonies kvepavimui.
2005 metais JAV mokslininkai apibendrino pastarųjų 30-ies metų statistiką: seniau smarkiausių uraganų budavo 10 per metus, dabar 18. Uraganų per metus nepadaugėjo, bet jie tapo smarkesni.
2005-ji metai buvo rekordiniai uraganų skaičiumi bei stiprumu.
2006 metai: Indonezijoje po ilgų liučių potvynis sugriovė 2500 namų ir nužudė 50 žmonių. Didžiausi visų laikų šalčiai Europoje (žemiau -30°C), bei Sibire (žemiau -60°C). Žala ir aukos visur. Šildymo sistemų avarija Lietuvos Telšiuose. Smarkiausias uraganas talžo vakarų Australijos pakrantę. Vėjo greitis siekia 300km/val. Didžiausias Dunojaus potvynys. Daugybė Europos šalių skęsta, ir porą savaičių kenčia... Neužlietos vietovės meldžiasi kad vanduo nepersiristų per dambas. Sausra Britanijoje verčia riboti vandens vartojimą. Didžiulis taifunas niokoja Filipinus, Taivanį, Kiniją. Yra žuvusųjų. Smarkiausios poros savaičių liūtys sukėlė portvynius JAV šiaurės rytuose. Dar vienas uraganas nužudo 500 kiniečių. Neįprastas karštis nužudo 40 žmonių Prancūzijoje, 150 žmonių Los Anžele. Sausra Lietuvoje naikina ir menkina derlių; vietomis daugiau negu pusę ar du trečdalius. Lietuvos žemdirbių nuostolis - apie 700mln. litų. Sustoja mažosios Lietuvos hidro elektrinės. Chuliganai sudegina dalį Kuršių Nerijos miško. Etiopijoje nesiliauja lietus... Patvynusi upė siunčia bangą žemupyn, ir staigiai užlieja daugybę vietovių. Vėl daug žuvusiųjų. Dar vienas 50-ies metų stipriausias uraganas ir nuošliaužos pietų Kinijoje. Sugriauta 7000 namų. 150 žmonių žuvo. Ispanijoje bei Portugalijoje vėl džiūsta ir dega 10000 hektarų miškų. Pakistano plokštikalniai, kurie driekiasi per 1000 kilometrų kenčia nuo smarkiausios sausros. Galiausiai atėjo lietūs. Žmonės džiaugėsi, ir gausiai šventė. Lietūs nesiliovė. Visi plokštikalniai patvyno. Vanduo sugadino tūkstančius namų, ir nužudė šimtus žmonių. Smarkiausia visų laikų sausra Australijoje; didžiulis vartojamo vandens stygius.
Didžiausios liutys ir potvyniai Latvijoje. Apsemti keliai, tarptautinis transportas stabdomas.
Liutys ir potvyniai Ispanijoje gadina turtą. Didžiausia audra bei nuošliaužos pražudo bei pradangina 1000 žmonių Filipinuose. Už kelių dienu ši audra šluoja Vietnamą, tvindo Mekongo žotis. Rytų pietų Australijoje dega 700000 kvadratinių kilometrų miško. Tai viršyja Britanijos plotą. Tasmanija dega. Didžiausia sausra Somalyje. Ją seka didžiausias potvynis. Sugriauti namai. Malaiziją užpylė potvyniais didžiausi lietus. Indonezijoje tie patys lietus sukėlė iki 8 metrų potvynius. Vėl skęsta Ačeh sritis - tą pati kurią 2004 metais sugriovė cunamis. Liutys atejo po didžiausios sausros. 300000 gyventojų nukentėjo.
2007 metai: 2 audros vienu metu šluoja Europą iš vakarų bei šiaurės rytų. Vakarų bei vidurio Europoje žuvo 30 žmonių. Dar viena audra 6 metrais sutrumpino Lietuvos Kuršių Neriją. Atitinkamai nuseklėjo marių bei uosto vandenys. Nusiaubtas ir išplautas visas Lietuvos jūros krantas.
Džakartos miestas Indonezijoje skesta 3 metrų potvynyje.
Mozambiko krantus šluoja 250km/val greičio vėsulas ir audra. Kelios vietovės, ir keliai sunaikinti.
Bolivija skęsta visų laikų didžiausiose begalinėse liūtyse. Omanas, Arabijoje: nuo visų laikų stipriausios audros žuvo 12 žmonių; padaryta didelė žala sostinei. Rytų Australija: nuo smarkiausios audros žuvo 7 žmonės. Bangladeš: nuo smarkiausios audros žuvo 90 žmonių.
Smarkiausia visų laikų audra smogė Pakistano uosto miestui Karači. Vėjas siekė 200km/val. Skraidė skydai, lūšnų nuolaužos... Nušluoti ištisi lūšnų kvartalai... Tvino... Vandenyn krito elektros laidai, krėtė žmones... Už dienos dar viena audra užklydo į mažiau apgyvendintą sritį. Viso žuvo 220 žmonių. Bet lietūs bei audros nesiliovė ilgiau negu savaitė. Išplauti keliai, namai. Maždaug 1 milijonas žmonių kenčia, gelbstisi ant sausesnių kalvų, ar namų stogų.
Iranas: įsiutusios savanaudžių automobilastų minios sudaužė daugybę benzino kolonėlių. Mat vargšeliui pritruko benzino vaiką nuvežti į mokyklą... Ar į parduotuvę nuvažiuoti... Pritruko, nes valdžia, bijodama tarptautinio "embargo" (draudimo įvežti į šalį kurą), paskelbė tausojimą (normavimą). Vienam automobilastui skirta net 100 Litrų per mėnesį. Bet nabagui neva maža. Sužinojęs apie gresiantį tausojimą, nabagas nuvažiavo į kolonėlę kuo daugiau prisipumpuoti. Kai daug susirinko, tai aišku niekas ir negavo.
Potvyniai nusiaubė vidurio Lietuvą. Daugybė derliaus žlugo. Vanduo Trakų ežeruose pakylo sulyg kraštu.
Britanijos Angliją užpludo smarkiausias visų laikų potvynis net du kartus per porą savaičių. 70000 žmonių liko be namų maždaug porai metų. Apie 150000 - be elektros. Vanduo bei purvas nesitraukia keletą savaičių. Lietus tuo metu kartojasi. Kvailiai suvertė kaltę aplinkos ministerijai. Manytum už ekologijos nepropagandą?.. Visai ne. ... - Už tai, kad jie nepastatė aukštesnių įtvirtinimų prieš potvynius. Už tai, kad ne atribojo šalį nuo aplinkos. Pasirodo Aplinkos Ministerija ne aplinką saugo, bet nuo aplinkos. Nelaimė tapo žioplių lankymo vieta.
Pietryčių Europą nukrėtė karštis. Serbija, Rumunija, Moldova bei kiti prarado 30% derliaus. Daug žmonių mirė nuo karščio. Graikijoje dienos darbas uždraustas (po 11 valandos). Šiluma siekia 44°C.
Italijos, Makedonijos, Bulgarijos, Graikijos miškai dega. Vienas ugniagesių lėktuvas sudužo, ir pražudė lakunus. Europos sąjunga nusispjovė į savo narių nelaimę. Graikijos ugniagesiams teko kviestis gesinimo lėktuvus iš Rusijos. Visa ugniagesių technika dar labiau paspartino visuotiną atšilimą. Tikėtina, kad miškus padegė statybininkai, bei spekuliantai žeme. Kaip ir Lietuvoje, jie gviešisi vis naujų plotų. Po savaitės Graikiją ištiko dar viena miškų padegimų banga. Kilo virš 200 didžiulių gaisrų jau po visą šalį. Virš 60 žmonių sudegė gyvai, užduso, arba kitaip žuvo apsupti liepsnų. Europa pagaliau paskolino "skraidančių gesintuvų". Bet jie jau nebepadėjo. Jie išgelbėjo vos keletą istorinių vietovių - negyvenamų muziejų po atviru dangumi. Gyvenamos vietovės sudegė... Sudegė namai, sodai, miškai, žvėrys, naminiai gyvuliai. Valdžia pasiūlė nukentėjusiems po $4000 pinigų neatideliotinai, per sumažintą biurokratiją. Tuo sukčiai, bei padegėjai taipogi pasinaudojo - jie apsimetė aukomis, ir ėmė pinigus. Seniau iš Europos Graikija gavo virš 20 milijonų Eurų savo unikalių miškų apsaugai. Pinigai dingo.. gal susigėrė į smelį, kaip tai nuolat nutinka Lietuvoje. Neveltui matome Lietuvon atvykusių praplikusių bei susitraukusių nuo liepsnų Graikų, ir jiems parsiduodančių Lietuvaičių. (Kalbu ne apie prostitutes. Parsiduoda eilinės pilietės.). Jei Graikija būtų įvykdžiusi Andriuko aplinkos įstatymą... Jei jie palieptų kariuomenei stebėti miškus, daugumą padegėjų būtų sunaikinti nusikaltimo vietoje. O to deka būtų susekti ir užsakovai. Deja, kaip ir Lietuvoje, Graikijos valdžia apatiška, naujovių sumanyti nei nori, nei sugeba, nei ieško, nei buvo mokyta...
Sudegė 25% Kanarų salų. Daug namų prarasta.
Indonezijos sala Sulavesi skęsta po 3 metrų potvyniais bei nuošliaužom. Vanduo vis kyla.
Kinijoje 700 žmonių žuvo nuo smarkiausių liučių, potvynių, bei audrų. 82 milijonai nukentėjo. Trečios pagal dydį upės užtvanka sugriuvo 100 metrų plotyje. Kita Kinijos dalis kenčia nuo sausros.
Dega Kroatija. Dubrovniko miesta ruošiasi evakuacijai.
Rytų Indija, Bangladeš, Nepalas: 20 milijonų žmonių nukentėjo nuo visų laikų didžiausio liūčių laikotarpio. Keliai, bei ištysi kaimai švariai nuplauti - liko tik smėlis. Atsirado naujos didžiulės ūpės. Pusė Bangladeš - po vandeniu.
Vidurio Afrika, nuo vakarų iki rytų pakrantės, skęsta liutyse ir potvyniuose, kokių niekas niekada nematė. 500 tūkstančių nukentėjo vien Sudane. Viso apie 3 milijonai žmonių nukentėjo po visą žemyną. Daugybė namų yra pastatyti iš molio. Seniau sausas klimatas tai leido, net ka smarkiai lydavo. Dabar gi visur naujos sraunios upės. Namai nuplauti su visais daiktais. Žmogui neliko nieko.
Pietų Kalifornija (JAV) sudegė aplinkui San-Diego miestą, ir iki Meksikos sienos.
Lietus ir potvyniai užpilė keletą centrinės Amerikos šalių. Smarkiausiai nukentėjo Meksikos valstija Tobasco. Dauguma šios vastijos miestų neteisingai pastatyta užlijeamose pievose. Tai buvo daroma dėl naftos. Potvyniai ten vyksta kasmet. Bet šį kartą jis buvo didžiausias. Vietomis - 3 metrų gilis. Visos gyvenvietės užlietos. Plotas prilygsta Belgijai. 1 žmogus žuvo. Atklydę krokodilai praryjo daugybę šunų. Dalis vandens atpludo iš gretimos kalnuotos valstijos Čiapas. Liutys truko keletą savaičių. Vienos kalvos šlaitas įgriuvo į upę. Tai sukėlė didžiulią nuošliaužą, kuri sunaikino vieną tos valstijos kaimą, ir pražudė 16 žmonių. Dalis žmonių išsigelbėjo iš anksto pabėgę į aukštesnes vietas.
Bangladėš vėl užklupo nelaimė. Smarkiausia ir plačiausia šimtmečio audra. Vėjas iki 200km/val. Audra užėjo į neapgyvendintus miškus. Bet vistiek nukentėjo apie 2 milijonai žmonių miško pakraščiuose. Žuvo iki 2000 žmonių. Daug vietovų sunaikinta. Vėl visur potvyniai... Bet ši kartą trumpi.
2008 metai: Sausio mėnuo. Iranas - 9 žmonės, Afganistanas - 800 žmonių, Saudų Arabija - 9 žmonės. Ir daug daugiau žmonių žuvo tuose "šiltuose" kraštuose. Priežastis: netikėtai užgriuvęs neregėtas sniegas, ir neregėti šalčiai. Vietomis šaltis siekė -16°C. Man nešalta. Bet jiems tai speigas. Be to, mažai ten kas žino apie šalčio pavojus, ir tinkamą aprangą - jie nepratę. ... Bagdadas pirmą kartą išvydo sniegą... Labiausiai nukentėjo Afganistano žmonės. Neturtingi piemenys nušalo, neteko rankų, kojų... Lyg vėl minos sproginėtų...
Didelį Kinijos plotą kelios savaitės slegia neregėti sniegai. Daug kelių atkirsti. Milijonai vidaus migrantų negali grįžti namo švesti Kinietiškų Naujųjų Metų. Minios "įstrigo" gležinkelio ir kitose stotyse. Daugelis netilpo viduje ir lukuriavo šaltame lietuje, šlapdriboje, ar sniege lauke... be maisto...
Stipriausia per dešimtmečius audra užgulė Birmą. Griauna namus, rauna medžius. Žuvo virš 22000 žmonių. Pilni ryžių laukai lavonų. 1 milijonas žmonių neteko namų, arba stogų. Iki 6 metrų aukščio potvynio banga sunaikino apie tris ketvirtadalius Labuta miestelio. Jis buvo vienas iš daugelio. Nuniokotas didmiestis Rangun. Nuniokotos ir kitos vietovės. Pietų Birmoje 70%-90% pastatų sunaikinta. Nuo potvynių žmonės gelbėjosi ant namų stogų. Bet namai sugriuvo nuo vėjo ir bangų. Išgyveno tie kas tvėresi stipresnių medžių. Bet ir jie smarkiai nubrozdinti, medis nutrynė odą plynai iki mėsos. Karinė šalies diktatura trukdo tarptautinei pagalbai.
Didžiausia liutis užtvindė pietų Amerikos šalį Čilė. Per porą dienų iškrito pusės metų įprastinis lietaus kiekis. Keliai virto upėmis. 22-jų tūkstančių žmonių namai sugriauti. Sugriautas tiltas, jungęs šalies pietus su šiaurę.
Didžiausi sniegai kaupesi per žiema... Didžiausios liūtys pylė vasara... Tai sukėlė per 500 metų didžiausią potvynį JAV viduryje palei Misisipės upę. 83 iš 99 sričių Iowa valstijoje paskelbtos nelaimės plotu. Per tą valstiją nusirito keli vėsulai ir tornado. Vienas tornado nužudė 4 vaikus skautus, kurie, tikėtina apatiškai, stovyklavo "priešiškoje" gamtoje. (Čia skaitome kaip Lietuvos apatiški skautai šalinasi politikos taip pat.) Kitas tornado sužalojo 48 žmones kitoje stovykloje. Viso per nelaimes žuvo 24 žmonės, 148 - sužaloti. 25000 žmonių teko evakuoti ar gelbėti iš namų valtimis. Pratruko daugybė užtvankų. Nukentėjo 6 kitos valstijos. Sunaikintas didelis JAV maisto derlius, nes tos valstijos augina daugiausiai. Meteorologai kvailai atsikalbinėjo, neva niekas negalėjo numatyti tokio masto nelaimės. Tokia milžiniška ji buvo. Bet dar prieš 4 metus jau buvo žinoma, kad JAV viduryje kasmet kaupiasi vis daugiau sniego, ir lietaus.
Rytų Australijos valstijos sostinė Brisbane gavo sosto verto gamtos atkirčio: spalio mėnesį kirto net 11000 elektros žaibų. Didžiausią audrą paliko 15000 namų be elektros. Tiekėjai nesugebėjo susiurbti žaibų galios... Iššvaistė... Netikėtas sniegas iškrito greta kalnuose. Po mėnesio gamta grįžo į šią valstiją. Smarkiausia per ketvirtį amžiaus audra atnešė milžiniškos krušos. Vieną žmogų mirtinai nunešė potvynis. Apgadinta apie 100 namų.
2009 metai: Sausis. Fidži salos ramiajame Vandenyne nukentėjo nuo smarkiausio visų laikų potvynio. 10 žmonių, tame tarpe 3 vaikai žuvo. 9000 evakuoti. 24 dingo dingusiame laive. Keletas kaimų dingo - nuplovė vanduo. Audros tesėsi apie savaitę.
Smarkiausia audra pietų Prancūzijoje ir šiaurės Ispanijoje. 15 žmonių žuvo... Tame tarpe keli pramogai sportavę vaikai, pasislėpę nuo audros po kažkokiu stogu, kuris įgriuvo.
Vasaris. Australijos pietus liepsnoja. Prieš porą mėnesių jie jau degė. Bet dabar - visų laikų smarkiausiai. Besitęsianti didžiausia sausra išdžiovino automobilius, medžius, namus. Oro temperatūra pakilo iki 50°C. Tuomet atėjo vagis, atėjo ir statybininkas. Brukšt degtuku... ir šalis dega. Žmonės bėga, o jie renka "trofejus". Sudėgė ištysi kaimai, miestai, taipogi dalis Melburno priemiesčių. 100 km/val vėjas nešė ugnį kaip nestabdomą traukinį. Ji peršoko priešgaisrines proskynas. Užklupo staigiai. Pasivyjo ir bėglius ir automobilius. Ugnis krito iš dangaus. Išdegė Australijos plotai didesnį negu visa Lietuvos Dzukija (matuok nuo Vilniaus iki Lenkijos sienos). Virš 200 žmonių žuvo. Automobilis, kaip ir lėktuvas, tėra bomba su degalų ir žmonių užtaisu. Kai sausas, jis užliepsnoja kaip degtukas ir krenta. Nėra jokių parašiutų, katapultų. Oro pagalvės neužmigdo ugnies. Žmogus vairuoja ugnies kamuolį, bet užsispyręs nepaleidžia taip mylimo vairo. Radiatorius traukia vidun karštą orą ir liepsną. Pirštai prikepa prie vairo. Jis atsitrenkia į priekyje jau sustojusį ir sprogusį nelaimelį. Abu sudega. Pamegink padegti dviratį - nesigaus. Be to, nebūtų ir kraupių naujienų. Kam įdomu, kiek dviratininkų išsigelbėjo?
Balandis. Per 50 metų smarkiausias ir visų laikų didžiausias potvynis Afrikos pietuose. Nuo kranto iki kranto (Namibija-Mozambikas). Jis tesiasi ilgiau nei mėnuo.
Gegužė. Brazilijoje baigėsi didžiulis ir ilgiausias potvynis. Jis apsėmė žemes tarp Amazonės atogražų miškų iki Atlanto vandenyno. Dešimtys tūkstančių žmonių nukentėjo. Jei miškų būtų iškirsta mažiau, tai ir žmonių užlietas plotas būtų mažesnis.
Bangladeše žuvo virš 200 žmonių nuo naujos didžiulės, ilgos, nors ir nesmarkiausios audros. Daugybė laukinių tigrų nuskendo nunešti į jūrą antpludžio bangos.
Birželis. Brazilijos aborigenai (indėnai) jėga gina Amazonės miškus nuo naftos ir dujų pramonės įsiveržimo. 2000-iai indėnų kovoja. Keliasdešimt vyrų, moterų ir net vaikų dingo. Manoma, kad juos nužudė kūro pramonės atstovai. Tai vyksta jau 2 menesius. Tai vienintėliai žmonės, kurie saugo pasaulį nuo kūro pramonės (kūro grobikų). Amazonės miškai yra visų mūsų. Lygiai kaip ir Lietuvos miškai priklauso visiems indėnams. Jiems valdžia nepadeda. Netgi atvirkščiai - žlugdo: leidžia miškų ir žemės grobimą leidžiančius įstatymus, armija nustato komendanto valandas. Štai ką tu sudegini savo automobilyje: indėnų kraują ir garbę. Amerikų užkariavimas nesibaigė. Toji nesąžininga praeitis yra ir dabar.
Čekijoje žuvo 6 žmonės dėl smarkiausių potvynių. Austrijoje dėl potvynių evakuojami muziejai.
Liepa. Dega 100kv. km. miškų Ispanijoje. Dega miškai Prancūzijoje, Graikijoje. Keletas ugniagesių žuvo.
Rugpjūtis. Milžiniškos audros nuniokojo Japoniją, Kiniją ir Taivanį. Jos smarkiausios per pastarąjį laiką. Jos slinko itin greitai. Kinijoje sugriuvo keli daugiaaukščiai namai. Taivanyje iškrito 2,5 metro lietaus. Griuvo ištisi kalnai. Milžininškos nuošliaužos sunaikino daug kaimų. Daug žmonių dingo be žinios. Žuvo apie 600 žmonių. Bent 300 palaidoti po purvu gyvi.
Rugsėjis. Visa vakarų Afrika apsemta didžiausių potvynių. 350000 žmonių nukentėjo. 30 žuvo.
Spalis. Didžiausia per ilgiau negu 40 metų audra Filipinuose. Per 6 valandas iškrito 30 cm lietaus - kelių mėnesių norma. Viso per audrą iškrito metų norma. Porą mėnesių sostinė beveik visa skendijo kelių metrų gylyje. Dešimtys žmonių žuvo. Už poros dienų audra siautėjo Vietname. Trečia audra per mėnesį vėl užė Filipinuose. Ir vėl daug žuvusių.
2010 metai: Vasaris. 100km/val. audra išplovė pakrančių įtvirtinimus visoje Europos vakarų pakrantėje (Ispanija, Prancūzija). Daug vietovių patvyno. Sugriauti pastatai. Žūvo apie 60 žmonių.
Balandis. Stipriausi per dešimtmečius lietūs ir potvyniai sukėlė didžiausias nuošliaužas Rio de Žaneire, Brazilijoje. Jos nušlavė 50 namų. 200 žmonių palaidojo gyvai. 150 žuvo. Likę po purvais žūs, jei greitai nebus atrasti.
160 km/val. audra Bangladeše suplojo 15000 namų, pastatytų iš pluktos žemės.
Sprogo ir paskendo naftos gręžimo bokštas Meksikos Įlankoje. Automatinis užkimšimo įrenginys subyrėjo. Iš jūros dugno pasipylė nafta. Ant vandens paviršiaus atsirado dėmė. Jos skersmuo - virš 1000km. Žmonės pridėliojo užtvaras iš plūdurų. Bet jūra audringa. 2 metrų aukščio bangos meta naftą per jas, meta užtvaras į krantą. Dugno užkimšti nesigauna. Iš ten pilasi vis nauja nafta. Naftą degina, semia, barsto tirpikliais. Bet dėmė artinasi. Gresia visiškas tūkstančių pakrančių pelkių ir ežerų užteršimas nuo Luisianos iki Floridos. Bus sunaikinta visa gyvūnija, žvejyba, poilsis. Po savaitės į gyvūnų gydyklas atnešė pirmus paukščius, storai išterliotus nafta. Dėmė nuo kranto yra vos už 10 kilometrų. Nafta ne vien terlioja. Ji trukdo paukščiui skristi, rykliui ėsti, žinduoliui išlaikyti šiltą kailį, deguoniui ištirpti vandenyje ir juo žuviai kvėpuoti, augti dumbliams. Meksikos Įlankoje jau ir be to buvo didelių negyvų plotų, kurių priežasties niekas nežinojo. Dabar bus ir žinomų.
Gegužė. Lenkijoje didžiausias potvynis per 160 metų. Dideli plotai skęsta. Nuostoliai siekia 9 mlrd. litų. Žuvo keli žmonės.
...
Himalajų kalnų papėdėje kertami obelynai. Oras atšilo. O jiems reikia vėsesnio.
Skęsta salos Ramiajame Vandenyne, skęsta Maldyvų salos su jos tauta Indijos Vandenyne... tirpsta amžinas įšalas ir trupina saleles į jūrą Beringo sąsiauryje - su visais salelių gyventojais, vaikais, ir jų žaidynių vietomis. Džiūva ežerai Alpėse... Afrikoje Čado ežeras džiuvo ir sumažėjo 10 kartų. Ketvirtadaliu susitraukė Andų ledynai... Kilimandžaro ugnikalnyje (Tanzanija-Kenija, Afrika) išnyko 82% ledynų.
Neregėti šalčiai ir kaitros Pietų ir šiaurės Amerikoje, Europoje, Sibire... Žemės ledų ir sniego riba pasitraukė 300km į šiaurę. Skaičiavimai rodo, kad iki 2050 Arkties Vandenynas vasaros metu liks visai be ledo. O neužšalės vanduo sukels dar smarkesnį visos Žemės atšilimą... Palyginus su 1980 metais, 2006 metų Arkties ledas sumažėjo 20%.
Baltosios meškos bus įrašytos į nykstančių gyvunų Raudonąją Knygą.
Milijonų metų senumo Antarktidos ledynai skyla neregėtais mąstais ir papildo vandenyną. Antarktika tirpsta 5 kartus sparčiau negu pasaulio vidurkis. Tirpsta apie 90% Antarktidos ledynų. Antarktidos pusiasalio ledynai tirpsta 1 kilometrą per metus.
Pingvinai kenčia, nes yra daugiau drėgmės. Sausas sniegas buvo šiltesnis. Drėgnas sniegas, arba net lietus skverbiasi giliau po plunksnomis.
2000 metais Grenlandijos ledynų kraštai tirpo 1 metras aukščio per metus (NASA). Dabar - 10 metrų ir daugiau (Geological Survey of Denmark and Greenland). Per pastaruosius 25 metus Grenlandijos plotai atitirpo didesni nei per ankstesnius 100 metų. Jei ištirptų visas Grenlandijos ledas, pasaulio vandenynas pakiltų 10 metrų. Daugelis gerai žinomų vietovių randasi žymiai žemiau.
Nuo 1972 metų poliarinių vandenynų krilis sumažėjo 80%. Krilis tai gyviai. Jie smagiai gyvena šaltame vandeny po ledu. Mažina anglies dvideginį iškakodami jį į jūros dugną. Jais minta didesni gyvunai.
2005 metais Rusijos mokslininkai pranešė, kad Sibire šila amžinas įšalas. Artimiausiu metu teritorija prilygstanti Vokietijai bei Prancūzijai kartu paėmus išlaisvins joje per tūkstantmečius sukauptą metaną (nenuodingos šiltamio efektą skatinančios dujos).
Atsirado teorija, kad žemės drebėjimai, tarp kitų veiksnių, priklauso ir nuo paviršiaus temperaturos. Nuo šilumos plečiasi žemės pluta. Dėl to didėja kruviai, drebėjimai dažnėja, spartėja, ir smarkėja.
2005 metais Skandinavijos mokslas parodė, kad padaugėjus CO₂ medžiai augs nesparčiau. Tai reiškia, kad CO₂ suvartojimas nekinta. O kai miškai nuolat naikinami, CO₂ suvartojimas netgi mažėja. Tai prieštarauja ankstesnei nuomonei neva pagausėjus anglies dvideginio dujoms (CO₂), miškai labiau jas suvartos, ir taip sušvelnins šiltnamio efektą.
Kiti ankstesni tyrimai rodo, kad pagausėjus CO₂ ir pakilus temperaturai, daugybe miškų bei vandens plotų pradės gaminti CO₂ užuot jas vartoje. Tai sukels negrįžtamą, patį savę spartinantį veiksmą.
2005 metų gruodį Antarktidos ledo tyrimas parodė, kad šiandien CO₂ kiekis atmosferoje yra trečdaliu didesnis negu bet kada per ankstesnį 650000 metų laiko tarpą. Seniau didžiausias CO₂ kiekis sudarė 300 dalių iš milijono. Dabar jis yra 500. Todėl negalime aiškinti neva šiandienos padetis kylo dėl savaiminio gamtos svyravimo. Netolimoje praeity jie tikrai įtakojo tarkim Grenlandijos atšilimą (prieš 1000 ar 600 metų), arba ledynmečius (prieš dešimtis tukstančių metų). Be to, naturalūs svyravimai nutinka būtent per šimtmečius ir tukstantmečius. Dabartinis atšilimas vyksta vos keletą dešimtmečių. Per pastaruosius 15 metų labiausiai.
2005 metų gruodį mokslas suskaičiavo visų laikų šilčiausius metus (maždaug per 350 metų, kiek yra įrašų). 9 iš 10 nutiko per pastaruosius 10 metų. Nuo industrializacijos eros pradžios (maždaug nuo 1850-1900 metų) žemės temperatūra padidėjo 0,6°C. Iki 2100 metų padidėjimas sieks 3°C, o vėliausiais skaičiavimais - 7°C.
Lietuvos formalistai be abejo girdėjo apie Kyoto protokolą. Jie netgi dėsto apie jį busimiems Lietuvos politikams ir biurokratams. Tad anie ramiausiai degina benziną, ir postringauja neva Kyoto "viską" išspręs. Vieno jiems nedėsto: Kyoto niekada nesuveiks. Kyoto siekia grąžinti šiltnamio dujų gamybą (netgi ne bendrą jau seniau išleistų dujų kiekį) į 1990 metų lygį. Bet, net jei visi laikytusi taisyklių, bei deramai pirktų leidimus išmesti šiltnamio dujas, bendra dujų gamyba išaugs... Nes tam tie leidimai ir išduodami... Maža to... automobiliai neįtraukti į Kyoto visai. 1990 metais Lietuva beveik automobilių neturėjo. Dabar vien jie viršija anų metų išmetimą kelis kartus. Bet Lietuva veidmainiškai džiugauja neva grįžo prie taršos lygio, koks buvo prieš 1990-sius. 2009 metais jūsų valdininkai siekia parduoti taršos leidimus kitoms šalims ir iš to pralobti (1,5 mlrd. litų). Jie srėbs pinigus... Tu srėbsi pasekmes...
Per 20 amžiaus paskutinį dešimtmetį šiltnamio dujų gamyba augo 1% kasmet. Per 21 amžiaus pirmajį dešimtmetį - 2%.
Per 1996-2006 metus Kalifornijos miškuose kylo 7 smarkiausi gaisrai iš 10 smarkiausių per pastaruosius 100 metų. 2009 metų žinia: Kalifornija jau dega kasmet... smarkiai...
Kinija ir kitos Afrikos bei Azijos besivystančios šalys, tame tarpe ir Lietuva, sparčiai automobilizuojasi. Jei Kinija automobilizuosis pilnai, ta šalis viena sunaudos 12% daugiau naftos negu visas dabartinis pasaulis. Dabar sunaudojame apie 80 mlrd barelių per metus. Kinija sunaudos apie 90 mlrd. 2007 metais Kinija jau gamino 1,5 karto daugiau CO₂ dujų negu 1990 metais.
Vanednynas sugeria apie trečdalį įmesto į orą anglies dvideginio (CO₂). Dalis tokio vandens tampa rugštimi. "Gazuotas vanduo" kenksmingas ir vidaus organamas, ir dantims. Vieni šį neišprusimo marmalą geria mažiau, kiti dažniau. Marinkites patys kaip tik išmanote!.. Bet gyviai yra priversti jame gyventi (ir žūti). Šitaip, per pastaruosius 150 metų pasaulio vandenyno rūgštingumas padidėjo 20%. Jei taip vyks toliau, iki šio amžiaus pabaigos visiems kiautus bei griaučius turintiems jūros gyviams gresia išnykimas, arba žymus sumenkėjimas. Skubėkite atsisveikinti su koralų rifais bei jų salomis. Be to, dėl atšilusio vandens koralai jau dabar žūsta plačiais mastais net nespėjus kiautui suirti. Aukščiau rašau kaip 1998 metais masiškai žuvo koralai. Dabar pranešu, kad 2008 metais žuvo jau penktadalis (20%) visų koralų. Per 24 metus žmogus žada sunaikinti likusius. Toks yra žmogaus mokslininkų pranešimas.
2005 metais mokslas pranešė, kad seniau vakarinėse Kanados pakrantėse apžiūros aptikdavo 1 negyvą paukštį kas 55 kilometrų. Dabar - kas 1 km. Tai rodo, kad Ramiojo Vandenyno gilumos vanduo nebekyla iš dugno į pakrantę, ir nebemaitina paukščių. Paukščiai miršta iš bado.
Ten pat, Britų Kolumbijos pakrantėse (vakarų Kanada), aptiktas grybelis "Kriptokokas", per 7 metus nuo 1999 metų jau nužudes 8 iš 160 aptiktų žmonių (mirtinas 5%). Jį pakanka įkvėpti. Šis grybelis tropinis. Dėl klimato kaitos jis atsikėlė į Kanadą, į šiaurės platumą panašią į Ukrainą.
2007 metais šiaurės vakarų kelias pirmą kartą atsivėrė laivybai. Seniau ten gyveno čiabuviai ant ledo. 19 amžiuje ten pro ledus bandė prasiskverbti ir žuvo ateiviai. Šios aukos - veltui. Tereikėjo sudeginti žemę... Ji sušilo. Ir ledai išsisklaidė. Išsisklaidė ir čiabuviai... Ir baltos meškos... Abi šių žmonių rušys išnyks. Tas kelias atsiveria vasarai. Vėliau mtomai bus atviras ir žiema. O už kelių dešimtmečių visas šiaurės vandenynas nebeužšals vasara. Tuomet ateivis žmogus galės nevaržomai plaukioti ir šiukšlinti pro bortą kur panorėjęs - ne tik prie kaimyno durų.
2009 metais atsiverė laivybai ir šiaurės rytų kelias. Pirmą kartą pro Sibirą nevaržomai praplaukė Vokiečių krovininis laivas iš Korejos. Dėl saugumo jį lydėjo ledlaužys. Vokiečiai pradėjo du pasaulio karus. Jie suprato, kad jei negali nugalėti juos, susivienyk su jais. Jie susivienijo su Rusija, prieš, kurią seniau kariavo, ir pradėjo šį naują karą prieš pačią Žemę.
2007 metais mokslininkai pranešė, kad varles vis labiau puola grybelis. Jis užkemša varlės odą, varlė uždusta. varlė kvepuoja didele dalimi pro odą. Grybelis plinta dėl atšilusių orų visoje žemeje. Daugelyje vietų varlėms gresia išnykimas. Tą patį grybelį turi ir salamandros. Bet jis joms nekenkia. Mokslinčiai tikisi sužinoti kodėl ir galbūt išgelbėti varles.
2008 metais Šveicarijos Alpės neteko 10 kubinių kilometrų ledynų per 10 metų. Liko 65. Nyksta ne vien slidės. Nyksta ir vandens elektros jėgainės.
Mėlynas liežuvis - avių ir kitų naminių gyvunų virusas - iki 2008 metų nusiaubė pietvakarių Europą. Kitos jo atmainos pasiekė net Kaukazą. Virusas kylo iš skerdienos atvežtos iš Afrikos. Virusą neša kraujasiurbiai, mašalai. Jų yra ir Lietuvoje. Virusą stabdo tiktai 12°C vėsa. Naminiai gyvunai dvėsta vos nuo vieno įkandimo.
2009 metais Maldivų bei Seišelų salų prezidentai kreipėsi į kurčią pasaulį: salos išnyks per ateinančius 100 metų. Jie paskęs. Kyla vandenynas. Valdžia jau masto ar teks kelti tautą į žemyną. Tuo pat metu jie vis tikisi atkalbėti pasaulį nuo gyvenimo šiukšlyne. Toks buvo kreipimosi tikslas. Seišelai net paskelbė, kad darys savo pačių ekonomiką visiškai neutralią CO₂ atžvilgiu. Išimtis yra lėktuvai, kurie veža poilsiautojus į salas. Bet jie masto kaip ir juos nukenksminti. Maldivų žmonės gyvena ten daug tūkstantmečių. Vien išlikusi rašytinė atmintis yra bent 1500 metų senumo. Deja, atrodo daugelis šio puslapio skaitytojų sulauks didžiojo persikelimo iš anų salų, anų tautų išnykimo.
Jungtinių tautų 2009 metų duomenys: 1 kvadratinis kilometras pasaulio vandenyno turi 18000 gabalų plastmasės.
Žmogus trokšta likti Žemėje vienas, su šiukšlėm, purvu, tarakonais, žiurkėm, bei namų dvėsena. Kitiems gyviams Lietuvis neigia teisę gyventi.
... Žemėje plinta neregėti kenkėjai ir lygos.
... Gal norėtumėt susirgti maliarija?.. O ji vis plinta arčiau.

Gal Lietuviai mano, kad jų šitai nepasieks?.. Jau pasiekė. Skaitykite vagysčių sąrašą šios atmintinės gale.
Lietuvoje uraganai būdavo retas reiškinys. Dabar jie lankosi kasmet, ir po du kartus. Palangos paplūdimys jau nuplautas į jūrą. Ai! Bala jo nematė patys automobilastai į jį ir lenda.

Baisūnai ramiausiai išsidrebia priešais televizorių, pasigroži pasaulio katastrofomis, kurias sukelia jų mašinytės... Pažvengia iš filmų-siaubakų, ir apie teroristus... O kitą diena eina terorizuoti pasaulį - tęsti tikrojo siaubo kūrybą už savo slenksčio. ... Birzgina savo mašinytes Lietuvos gatvėmis, šildo pasaulio orą, tirpdo sniegą...

Automobilastai mums pavogė Kalėdas! Tai ne pirma ir nepaskutinė jų vagystė... bus daugiau:
2003 metų žiema: pavogtos Kalėdos (be sniego).
2004 m. gegužė-birželis-liepa: pavogta vasara (lietus ir šaltis).
2004 m. žiema: pavogtos Kalėdos (be sniego, šilta, lietūs).
2004/2005 m. gruodis-sausis: pavogta puse žiemos (be sniego, šilta, nuolatiniai lietūs, potvyniai pajūry).
2005 m. kovas-balandis: pavogtas pavasaris (sniegas, lietūs, šaltis).
2005 gruodis: pavogtos Kalėdos. Žiema persikėlė į pavasarį.
2006 m. kovas-birželis: pavogtas pavasaris - tapo žiema. Pavogta vasaros dalis.
2006 gruodis: pavogta žiema. Kalėdos atšaukiamos.
2009 gruodis: Kalėdos po lietumi. Žiema atėjo tik sausį. Kaip pridera: su sniegu ilgais šalčiais. Bet įspūdis toks, kad tai tėra svyravimas... Šį kartą į šaltį. O ir pats šaltis, nors ir ilgas, bet svyruoja tarp -5°...-26°. Skirtumas su ankstesniais atšilimo metais toks, kad šį kartą viena temperatūra laikosi kelias dienas, o ne vieną ar dvi.
...